Kaip šventė Antano Smetonos ir Vytauto Didžiojo jubiliejus

Šventės buvo dėliojamos atsižvelgiant į vidaus ir tarptautinę padėtį, politines ir ideologines valdančiojo elito pažiūras, didžiausius valstybės laimėjimus ir siekius. Daugeliui įdomu sužinoti šventėmis dėliotų valstybės ir valdančiųjų asmenų prioritetus bei perprasti šios dėlionės motyvus ir įgyvendinimo būdus.

Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune ketvirtadienį atidaroma paroda „Prioritetų pasjansas: Valstybės ir Tautos šventės Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918-1940 m.)“.<br>Organizatorių nuotr.
Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune ketvirtadienį atidaroma paroda „Prioritetų pasjansas: Valstybės ir Tautos šventės Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918-1940 m.)“.<br>Organizatorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 25, 2016, 4:59 PM, atnaujinta May 20, 2017, 4:23 PM

Todėl Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune ketvirtadienį atidaroma paroda „Prioritetų pasjansas: Valstybės ir Tautos šventės Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918-1940 m.)“.

Artėjant valstybės šimtmečiui, kviečiame visus pažvelgti į tarpukario šventes ir iš jų vieniems pasimokyti dalyvavimo kultūros, o kitiems – kaip suvienyti žmones bendrai idėjai.

Dar lietuvių tautinio atgimimo laikotarpiu inteligentija suvokė, kad valstybę sudaro ne tik teritorija ir valdžios institucijos, bet ir bendri piliečių kultūriniai, socialiniai bei politiniai įsipareigojimai. Modernia tautine valstybe tapusi Lietuvos Respublika buvo neįsivaizduojama be piliečių pagarbos istorijai ir kultūrai.

Pagarbai ugdyti pasitelktos valstybinės šventės bei patriotinės akcijos. Suteikdami prioritetus tam tikriems tautai reikšmingiems įvykiams ir sukaktims, valstybės elito atstovai tarsi pasjansą dėliojo minėtinas dienas valstybinių švenčių kalendoriuje. Politinio pasjanso žaidėjams į talką atėjo ir filosofai: jie akcentavo, jog patriotizmas yra glaudžiai susijęs su emocijomis, kurias kaip jausminį Tėvynės ir Tautos pajautimą paaštrinti gali padėti patriotinis tautinis auklėjimas ir tautinės šventės. Abiem šiais poliais rūpintis pirmiausia turinti valstybė.

Valstybės ir tautos šventės pasitarnavo tautinės propagandos sklaidai. Per šventes atidengti paminklai, atidarytos įstaigos, pasakytos kalbos padėjo valdantiesiems kurti pageidaujamas kultūrinės ir istorinės atminties interpretacijas.

Šventės buvo dėliojamos atsižvelgiant į vidaus ir tarptautinę padėtį, politines ir ideologines valdančiojo elito pažiūras, didžiausius valstybės laimėjimus ir siekius. Šia paroda siekiama atskleisti tarpukariu šventėmis dėliotų valstybės ir valdančiųjų asmenų prioritetus bei paaiškinti šios dėlionės motyvus ir įgyvendinimo būdus.

Pirmojoje salėje pristatomas tarpukario valstybės švenčių ir poilsio dienų kalendorius bei jo kaita. Pagrindinė valstybinė metų šventė buvo viena, tačiau jos data keitėsi (vasario 16-oji, gegužės 15-oji, rugsėjo 8-oji). Šioje salėje sužinosite kalendoriuje įrašytų švenčių ritualus ir kaip jie kito.

Šventinių kortų kaladę papildė valstybinės reikšmės minėjimai, rengti sausio 15-ąją – Klaipėdos krašto sukilimui ir prijungimui prie Didžiosios Lietuvos atminti bei spalio 9-ąją – Vilniaus gedulo dieną. Šios dvi datos nebuvo įtrauktos į švenčių ir poilsio dienų sąrašą, tačiau tapo kertiniais tautinės ideologijos akmenimis – apie tai lankytojams papasakos antrosios salės ekspozicija.

Dėl XX a. 4 deš. pradžioje sustiprėjusio autoritarinio valdymo 1934 m. rugsėjį buvo ypač pompastiškai paminėtas Prezidento Antano Smetonos 60-metis – jubiliejaus renginiai pristatomi trečiojoje parodos salėje.

Nuo 4 deš. pagrindinės valstybinės metinės šventės energija buvo sukoncentruota į Vytauto Didžiojo karūnavimo dieną – rugsėjo 8-ąją. Visus 1930-uosius sėkmingai švęstų jubiliejinių Vytauto Didžiojo 500-ųjų mirties metinių renginių istoriją lankytojai išvys ketvirtojoje parodos salėje. Taip pat sužinos, kaip surinkti milijoną litų, ir galės išbandyti jėgas sudalyvaudami žaidime – kartu su Vytautu Didžiuoju pakeliauti per Lietuvą.

Rengėjai tikisi, kad ši paroda padės suvokti, jog šventėse reikia ne tik dalyvauti, bet ir prisidėti jas rengiant savo mieste, bendruomenėje ar su bendraminčiais. Gal pavadinimas „valstybinė šventė“ sukuria tam tikrą barjerą ir valdiško reguliavimo pojūtį, tačiau nuotraukose ir videofilmuose užfiksuotos dalyvių emocijos leidžia teigti, jog net ir oficialūs minėjimai vienija žmones, padeda atsiskleisti kūrybiškumui, skatina domėtis šalies istorija, suprasti ją ir didžiuotis savo Tėvyne.

Parodos „PRIORITETŲ PASJANSAS: VALSTYBĖS IR TAUTOS ŠVENTĖS PIRMOJOJE LIETUVOS RESPUBLIKOJE (1918-1940)“ atidarymas Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune – liepos 1 dieną, penktadienį, 16.30 val.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.