Architektė Maja Ptašek tai aiškina ypatinga Palangos istorija – jos gyventojai visais laikais turėjo pinigų ir buvo nepriklausomi. Prekyba kontrabanda, kambarių nuoma, gintaro apdirbimas buvo neišsenkantys pinigų šaltiniai.
Rengdama knygą apie Palangą M.Ptašek apklausė senus Palangos gyventojus ir susidūrė su išskirtiniu pasitikėjimu savimi.
Palanga buvo pasienio miestelis; siena ties Nemirseta – viena seniausių Europoje. O gyventi šalia sienos reiškė galimybę prekiauti kontrabanda.
XVIII a. palangiškiai be perstojo bylinėjosi su Palangos seniūnu baronu Mirbachu – tai rodo, kad turėjo pinigų.
Palangoje baudžiava panaikinta 1817 metais – palangiškiai buvo činčininkai.
XIX a. Palanga tapo populiariu kurortu – buvo tikima, kad čia vanduo sūresnis. Palangiškiai puolė nuomoti kambarius, net neturėdami tinkamų patalpų. Išliko liudijimų, jog poilsiauti atvykę turtuoliai atsivežtus kilimus klojo tiesiai ant aslos.
Kitas palangiškių pinigų šaltinis – gintaro apdirbimas, pasiekęs sunkiai įsivaizduojamas aukštumas. XIX a. pabaigoje gintaro dirbinių metinė apyvarta Palangoje siekė 500 tūkst. rublių, bet pastačius fabriką Vienoje 1892-aisiais krito iki 200 tūkst. rublių.
Taigi kartų kartos palangiškių turėjo pinigų ir buvo įpratę viską pirkti.
