Politikos skersvėjai keitė ir Aušros vartų užrašą

Aušros vartai įdomūs ne tiktai tikinčiųjų garbinamu šventu Dievo Motinos paveikslu, bet ir vienintelių išlikusių Vilniaus vartų puošybos elementais, apie kuriuos galima papasakoti atskirą istoriją.

Nuo 1946-ųjų iki šiol jis užrašas – lotynų kalba.
Nuo 1946-ųjų iki šiol jis užrašas – lotynų kalba.
1939 m. spalio 29 d. užrašas Aušros vartų sienoje vis dar buvo lenkiškas.
1939 m. spalio 29 d. užrašas Aušros vartų sienoje vis dar buvo lenkiškas.
Daugiau nuotraukų (2)

Vitalijus Michalovskis

Sep 24, 2016, 7:39 AM, atnaujinta May 12, 2017, 4:00 AM

Išorinėje vartų pusėje matomo Vyčio nepalietė net sovietmetis. Po juo besipuikuojanti XVII a. vidurio dievo Hermio galva turėjo užtikrinti miestui klestėjimą, o Jėzų Kristų vaizduojanti senovinė freska būdavo uždengiama tai storu tinko sluoksniu, tai Lenkijos herbu, tai stilizuotu metaliniu kryžiumi.

Vidinėje į Senamiestį nukreiptoje vartų pusėje akylesni tikriausiai pastebėjo didelį lotynišką užrašą: „Mater misericordiae, sub tuum praesidium confugimus“, kuris išvertus reiškia: „Gailestingumo Motina, šaukiamės Tavo apgynimo.“

Šis kreipimasis į Mergelę Mariją vertas atskiro pasakojimo.

1828 m. Vilniaus vyskupijos valdytojo ir būsimo miesto vyskupo Andžejaus Benedikto Klongevičiaus iniciatyva Aušros vartai papuošti Švč.Trejybę simbolizuojančios Apvaizdos akies ženklu, po kuriuo puikavosi lenkiškas užrašas „Matko Milosierdzia pod Twoja obrone uciekamy Się“.

Jis kabojo iki 1863–1864 m. sukilimo prieš carinę valdžią, kurį numalšinus rusų administracija nusprendė lenkiškus žodžius pakeisti tokią pat prasmę turinčia lotyniška fraze.

Motyvai aiškūs – pagrindiniais sukilimo kurstytojais visuomet buvo laikomi nepriklausomybės siekiantys lenkiškos ir sulenkėjusios vietos šlėktų atstovai.

Taigi „nacionalistinio“ užrašo pakeitimas lotynišku buvo ir savotiška bausmė, ir bandymas sumažinti lenkų įtaką mieste.

Visai pašalinti užrašo neišdrįsta dėl išskirtinės Aušros vartų reikšmės tikintiesiems.

Juk pagarbą čia esančiam Dievo Motinos paveikslui jautė ne tik Vilniaus katalikai, bet ir vietos stačiatikiai, kurie nuo seno Aušros vartus vadino Šventaisiais vartais.

Galbūt būtent todėl Koriku pramintas generalgubernatorius Michailas Muravjovas atsisakė pirminio sumanymo uždaryti Dievo Motinos koplyčią Aušros vartuose, o patį paveikslą perkelti į šalimais esančią stačiatikių cerkvę.

Apsiribota tik užrašu. Bet čia jo istorija nesibaigia.

1933-iaisiais, lenkų okupacijos metais, lotyniški žodžiai demontuoti, grąžinti lenkiški.

Paauksuotas bronzines raides projektavo Kaune gimęs grafikas ir meno istorikas Jurgis Hopenas.

Lenkiškas užrašas Aušros vartų sienoje buvo matomas iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

1946-aisiais, jau sovietmečiu, jis vėl buvo pakeistas lotynišku.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.