Paskaitoje bus bandoma apžvelgti Vilniaus topografijos kitimą nuo Vilniaus įsikūrimo iki XIX a. pabaigos. Vakarai vyksta muziejaus salėje, Senajame arsenale (Arsenalo g. 3).
Vilnius įsikūręs giliame taurės pavidalo slėnyje, suformuotame dviejų paskutinių ledynų. Jo raidai ir topografijai didžiulę reikšmę turėjo tirpstančio ledyno vandenų išgraužtas itin raižytas reljefas su keteromis, griovomis, gausiais upeliais, šaltiniais ir užpelkėjimais.
Bėgant laikui žmonės sąmoningai tobulino gyvenimo sąlygas: lygino aukštumas, nusausindavo pernelyg šlapias vietas, iškasdavo naujus vandens telkinius, nepalankiose gyvenimui vietose įrengdavo sodus ir daržus, keitė pradinį gatvių tinklą, užstatytų plotų konfigūraciją. Galiausiai sostinė, palyginus su ankstyvuoju Vilniumi, tapo sunkiai atpažįstama.
Šių metų kultūros istorijos vakarų ciklo „Vilniaus miestas ir miestiečiai“ programa
Lapkričio 10 d.
„Nepagražintas senasis Vilnius: mitologija ir istoriniai faktai“. Vilniaus tyrinėtojas Darius Pocevičius.
Lapkričio 24 d.
„Vilniaus miestiečių prievolė priimti svečius XVI–XVII a.“ Menotyrininkas dr. Mindaugas Paknys.
Gruodžio 1 d.
„Miestas ir vaikai XIX a. II pusėje–XX a. pradžioje“. Istorikė dr. Zita Medišauskienė.
Gruodžio 15 d.
„Kas buvo dėstoma Šv. Jono bažnyčios mokykloje XVI a.: tarp mito ir tikrovės“. Istorikas prof. dr. Aivas Ragauskas.