Sutartis su A.K.Kuršiumi buvo pasirašyta balandį, o birželio pabaigoje jis jau buvo atplaukęs į Ameriką. Naujajame Amsterdame jis tapo ne tik lotynų kalbos mokytoju, bet ir kolonijos gydytoju, nors ir neturėjo medicinos laipsnio“, – rašoma knygoje “Pasaulio lietuviai: šlovė ir gėda“.
Pateikiame šios knygos ištrauką apie Aleksandrą Karolį Kuršių – pirmąjį lietuvį Amerikoje ir pirmąjį Niujorko gydytoją.
* * *
Profesija: gydytojas ir lotynų kalbos mokytojas.
Gimimo data ir vieta: nežinoma.
Mirties data ir vieta: nežinoma.
Įspūdingiausi gyvenimo momentai: tapo pirmuoju lietuviu, apie kurio vizitą Amerikos žemyne turima duomenų. Taip pat tapo pirmuoju Naujojo Amsterdamo (būsimojo Niujorko) lotynų kalbos mokytoju ir pirmuoju gydytoju.
Ryšys su Lietuva: profesoriavo Lietuvoje, prie jo pavardės Leideno universiteto įrašuose teigiama, jog jis buvęs lietuvių kilmingasis.
Aleksandras Karolis Kuršius (lotyniškai Alexander Carolus Curtius) yra viena iš paslaptingiausių šioje knygoje aprašomų asmenybių. Nenuostabu – jis gyveno XVII a., tad yra ir vienas iš anksčiausiai gyvenusių šios knygos herojų. Nėra tiksliai žinoma, kada Kuršius gimė ir ką veikė jaunystėje – pagal anksčiausią turimą informaciją, jis 1652 m. įstojo į Leipcigo universitetą jau turėdamas teologijos ir teisės laipsnius, o vėliau profesoriavo Lietuvoje.
Naujajame Amsterdame A.K.Kuršius tapo ne tik lotynų kalbos mokytoju, bet ir kolonijos gydytoju, nors ir neturėjo medicinos laipsnio.
Tuo pat metu Amerikos Rytų pakrantėje kūrėsi gyvenvietė, kuri vėliau tapo įtakingiausiu pasaulio miestu – Niujorku. Maždaug 1624 m. Manhatano saloje pradėjo kurtis olandų kolonistai. Jie įsigijo šią salą iš senųjų jos gyventojų kanarsių tautos už 60 guldenų, pavadino vietovę Naujuoju Amsterdamu ir ten pradėjo verstis kailių prekyba.
Kolonijos ekonomika buvo dominuojama Olandų Vakarų Indijos bendrovės, pirklių kompanijos, prekiavusios ne tik įvairiomis žaliavomis, bet ir vergais. 1647 m. kolonijos vadovu tapo Peteris Stuyvesantas. Nors jis buvo laikomas despotišku lyderiu, jo valdymo metais kolonija suklestėjo ir išaugo nuo 2 000 iki 8 000 gyventojų.
Padidėjus gyventojų skaičiui, kolonijoje atsirado ir daugiau vaikų bei jaunimo. Kolonijos gyventojai ėmė prašyti Olandų Vakarų Indijos bendrovės atstovų, kad šie padėtų susirasti lotynų kalbos mokytoją, mat kolonistai patys jo pasamdyti neišgali, o siųsti vaikų į priešiškai nusiteikusių anglų valdomas teritorijas nenori.
1659 m. P. Stuyvesantui bendrovės atstovų rašytame laiške minima, kad po ilgų pastangų pirmajai kolonijos lotyniškai mokyklai rastas vadovas, ir tai būsiąs būtent A.K.Kuršius. Jis buvo pasamdytas už 500 florinų metinį atlyginimą, gavo sklypą sodui arba daržui ir dar 100 florinų prekėmis. Kuršiui buvo leista ir papildomai užsidirbti teikiant privačias pamokas.
Sutartis su A.K.Kuršiumi buvo pasirašyta balandį, o birželio pabaigoje jis jau buvo atplaukęs į Ameriką. Naujajame Amsterdame jis tapo ne tik lotynų kalbos mokytoju, bet ir kolonijos gydytoju, nors ir neturėjo medicinos laipsnio.
P.Stuyvesanto prašymu bendrovė net atsiuntė jam vaistažolių. Tačiau po poros metų, 1661 m., jis grįžo į Europą kilus ginčų dėl atlyginimo dydžio. Dar po metų Leideno universitete Nyderlanduose A.K.Kuršius (įrašuose minimas kaip lietuvių kilmingasis) apgynė disertaciją apie akmenis inkstuose ir šlapimo pūslėje. Ką toliau veikė mokslininkas ir koks buvo jo likimas – šaltiniai nutyli.
O Naujasis Amsterdamas po poros metų buvo užimtas anglų ir gavo Niujorko pavadinimą, kuriuo ir išgarsėjo pasaulyje. Minint 200-ąsias JAV nepriklausomybės metines, 1976 m. ant Niujorko akcijų biržos pastato, stovinčio buvusioje A.K.Kuršiaus mokyklos vietoje, buvo atidengta jam pagerbti skirta lenta.
* * *
77 lietuvių kilmės asmenų iš viso pasaulio šlovės ir gėdos istorijos
Mes, lietuviai, esame įpratę savo tautą vertinti kukliai ir mažai žinome, kiek daug šlovingų ir ne itin dalykų yra nuveikę mūsų tautiečiai visame pasaulyje.
Supermeno sukūrimas, zombių atvedimas į popkultūrą, gitarų, kuriomis grojo „The Beatles“, gamyba, skrydžiai į kosmosą, baudų metimo pamokos Shaquille‘ui O‘Nealui – tai tik keletas pasiekimų, kuriais pasaulį praturtino asmenys, kurių kilmės šaknys slypi Lietuvoje.
Šiuos ir kitus Lietuvoje mažai žinomus mūsų tautiečių ir jų palikuonių pasiekimus aprašo gruodį Lietuvos knygynų lentynas pasiekusi knyga „Pasaulio lietuviai: šlovė ir gėda“, kurią išleido leidykla „Alma littera“.
Knygoje galima rasti net 77 asmenų gyvenimo istorijas. Tarp jų – paskutinių „Titaniko“ keleivių maldų klausęs Juozapas Montvila, kovotojas už homoseksualų teises Harvey Milkas, kosmoso užkariautojai Karolis J. Bobko ir Aleksejus Jelisejevas, batų dizaino revoliuciją JAV sukėlusi Beth Levine ir kiti. Visus juos vienija svarbiausias aspektas – ryšys su Lietuva.
„Lietuviais mes laikome Lietuvos piliečius, nesvarbu, ar jų pavardė lietuviška, ar žydiška, ar rusiška, ar lenkiška, ar vokiška, ar dar kokia nors kita, ir jų palikuonis. Taip apsibrėžus, kas yra lietuviai, pasaulyje galima rasti įspūdingų personažų. Nuo baisiausių nusikaltėlių iki Nobelio premijos laureatų, nuo popie- žiaus dešiniosios rankos iki pornografijos žvaigždės, nuo karo didvyrio iki NKVD agento, nuo zombių krikštatėvio iki anarchistų motinos“, – sako vienas knygos autorių Donatas Pocius.
Knygos autoriai – D.Pocius ir dar penki jauni vilniečiai – Marius Rutkauskas, Ugnius Antanavičius, Laura Juozaitytė, Arnas Gužėnas ir Vilius Petkauskas, kartu prisistatantys kolektyvo „Šiandien sužinojau“ vardu. Juos suvedė domėjimasis pasaulio įdomybėmis, ypač susijusiomis su Lietuva.
Visi jie rašo į „Facebook“ puslapį „Šiandien sužinojau“. Šį puslapį jau gerai žino įdomių faktų apie istoriją, kiną, muziką, sportą ir kitas sritis gerbėjai.
„Vienas mūsų laisvalaikio pomėgių – naršyti „Wikipedia“, skaityti pasaulio įdomybes atveriančius interneto puslapius. Tai bedarydami supratome, kad Lietuva pasauliui padovanojo ne tik Arvydą Sabonį, Joną Meką ir Jurgį Mačiūną. Šimtai asmenų, turėjusių lietuviško kraujo, įėjo į istoriją, nors apie juos mes žinome mažai. Taip ir gimė mintis parašyti knygą“, – pažymi D. Pocius.
„Pasaulio lietuviai: šlovė ir gėda“ yra pirmasis „Šiandien sužinojau“ kompanijos projektas. Tačiau draugai nežada nuleisti rankų ir žada ateityje pristatyti ir kitų įdomių, nestandartiškai parašytų pažintinės literatūros knygų.
