Pateikiame šios knygos ištrauką „Juozapas Montvila – kunigas, klausęs paskutinių „Titaniko“ keleivių maldų“
* * *
Profesija: kunigas.
Gimimo data ir vieta: 1885 m. Nendriniškės, netoli Marijampolės.
Mirties data ir vieta: 1912 m. Atlanto vandenynas – „Titaniko“ laivas.
Įspūdingiausi gyvenimo momentai: plaukdamas „Titaniku“ atliko savo kunigo pareigą iki galo – atsisakė vietos valtyje, kad išgelbėtų kitą žmogų, ir klausė skęstančiųjų išpažinčių.
Ryšys su Lietuva: gimęs Lietuvoje, save laikė lietuviu.
Juozapas Montvila mokėsi Seinų kunigų seminarijoje, ten trumpam buvo sustabdęs mokslus, tačiau 1908 m., būdamas 23-ejų, buvo įšventintas kunigu. J. Montvila pradėjo tarnystę Lipsko parapijoje netoli Augustavo (dab. Lenkija), kurioje, be Romos katalikų, buvo ir daug Rytų apeigų katalikų unitų. Šią religinę grupę persekiojo carinė valdžia – buvo siekiama šiuos tikinčiuosius prijungti prie Stačiatikių bažnyčios. Tačiau patys unitai dėl patarnavimų dažnai mieliau slapta kreipdavosi į Romos katalikų kunigus.
Taip nutiko ir J.Montvilai – jis pakrikštijo unitų vaiką ir išklausė mirštančio unitų senelio išpažintį. Už tai caro valdžia kunigui iškėlė baudžiamąją bylą – toks elgesys buvo laikomas nusikaltimu. Nors vyskupija bandė perkelti jaunąjį kunigą dirbti kitur, stačiatikių dvasininkai arba carinė valdžia jam nedavė ramybės.
1911 m. J. Montvila nusprendė emigruoti – pasirinko JAV, nes ten gyveno jo artimų giminaičių, o ir lietuviškos parapijos veikė. Metų pabaigoje jis Amerikoje jau gyvenančiam broliui išsiuntė atviruką, kuriame rašė apie planus persikelti už Atlanto. 1912 m., nežinia kaip atkeliavęs į Londoną, ten sutiko kunigą Kazimierą Matulaitį. Šis bandė jaunuolį atkalbėti nuo greitos kelionės. Tačiau J. Montvila pasirinko pirmąjį „Titaniko“ reisą – šis naujas laivas jam atrodė būsiąs dar ir patogesnis ir geriau padėsiantis pakelti jūros ligą.
Tolesnė „Titaniko“ istorija visiems žinoma, jei ne iš istorijos pamokų, tai bent iš filmo. Ką gi katastrofos akivaizdoje darė lietuvis kunigas? Liudininkų, kuriuos vėliau apklausė J. Montvilos nesulaukęs jo brolis, teigimu, laive buvo trys kunigai – visi jie teikė keleiviams sakramentus, laimino ir guodė. Kai jiems buvo pasiūlytos vietos valtyje, J.Montvila tos vietos atsisakė – taip pasiaukodamas dėl nepažįstamo žmogaus gyvybės.
* * *
77 lietuvių kilmės asmenų iš viso pasaulio šlovės ir gėdos istorijos
Mes, lietuviai, esame įpratę savo tautą vertinti kukliai ir mažai žinome, kiek daug šlovingų ir ne itin dalykų yra nuveikę mūsų tautiečiai visame pasaulyje.
Supermeno sukūrimas, zombių atvedimas į popkultūrą, gitarų, kuriomis grojo „The Beatles“, gamyba, skrydžiai į kosmosą, baudų metimo pamokos Shaquille‘ui O‘Nealui – tai tik keletas pasiekimų, kuriais pasaulį praturtino asmenys, kurių kilmės šaknys slypi Lietuvoje.
Šiuos ir kitus Lietuvoje mažai žinomus mūsų tautiečių ir jų palikuonių pasiekimus aprašo gruodį Lietuvos knygynų lentynas pasiekusi knyga „Pasaulio lietuviai: šlovė ir gėda“, kurią išleido leidykla „Alma littera“.
Knygoje galima rasti net 77 asmenų gyvenimo istorijas. Tarp jų – paskutinių „Titaniko“ keleivių maldų klausęs Juozapas Montvila, kovotojas už homoseksualų teises Harvey Milkas, kosmoso užkariautojai Karolis J. Bobko ir Aleksejus Jelisejevas, batų dizaino revoliuciją JAV sukėlusi Beth Levine ir kiti. Visus juos vienija svarbiausias aspektas – ryšys su Lietuva.
„Lietuviais mes laikome Lietuvos piliečius, nesvarbu, ar jų pavardė lietuviška, ar žydiška, ar rusiška, ar lenkiška, ar vokiška, ar dar kokia nors kita, ir jų palikuonis. Taip apsibrėžus, kas yra lietuviai, pasaulyje galima rasti įspūdingų personažų. Nuo baisiausių nusikaltėlių iki Nobelio premijos laureatų, nuo popiežiaus dešiniosios rankos iki pornografijos žvaigždės, nuo karo didvyrio iki NKVD agento, nuo zombių krikštatėvio iki anarchistų motinos“, – sako vienas knygos autorių Donatas Pocius.
Knygos autoriai – D.Pocius ir dar penki jauni vilniečiai – Marius Rutkauskas, Ugnius Antanavičius, Laura Juozaitytė, Arnas Gužėnas ir Vilius Petkauskas, kartu prisistatantys kolektyvo „Šiandien sužinojau“ vardu. Juos suvedė domėjimasis pasaulio įdomybėmis, ypač susijusiomis su Lietuva.
Visi jie rašo į „Facebook“ puslapį „Šiandien sužinojau“. Šį puslapį jau gerai žino įdomių faktų apie istoriją, kiną, muziką, sportą ir kitas sritis gerbėjai.
„Vienas mūsų laisvalaikio pomėgių – naršyti „Wikipedia“, skaityti pasaulio įdomybes atveriančius interneto puslapius. Tai bedarydami supratome, kad Lietuva pasauliui padovanojo ne tik Arvydą Sabonį, Joną Meką ir Jurgį Mačiūną. Šimtai asmenų, turėjusių lietuviško kraujo, įėjo į istoriją, nors apie juos mes žinome mažai. Taip ir gimė mintis parašyti knygą“, – pažymi D.Pocius.
„Pasaulio lietuviai: šlovė ir gėda“ yra pirmasis „Šiandien sužinojau“ kompanijos projektas. Tačiau draugai nežada nuleisti rankų ir žada ateityje pristatyti ir kitų įdomių, nestandartiškai parašytų pažintinės literatūros knygų.
