„Kasinėdami ant Gedimino kalno aptikome penkis griautinius kapus, bet visiškai atidengėme ir ištyrėme du.
Pirmame kape radome vieno žmogaus palaikus, o kitas kapas – grupinis, jame rasti trijų žmonių palaikai“, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų skyriaus vyresnysis muziejininkas, archeologas Arūnas Kalėjus.
Vienas mirusiųjų buvo palaidotas be karsto, apipiltas kalkėmis.
„Pirmajame kape rastas vyras buvo palaidotas su drabužiais ir ilgaaule, kelius siekiančia odine avalyne. Drabužiai ir avalynė – sunykę. Geriau išsilaikė tik aprangos detalės – sagos, diržo sagtis.
Mirusysis palaidotas ant nugaros, ištiestomis kojomis, sprendžiant pagal kaulų padėtį – už nugaros surištomis rankomis“, – sakė A.Kalėjus.
Antrajame kape rasti trijų vyrų palaikai, mirusieji taip pat palaidoti be karstų, apipilti kalkėmis. Mirties priežastis kol kas lieka nenustatyta. Ištirtuose kapuose kulkų neaptikta.
Šalia vieno mirusiojo palaikų rastas sidabrinis medalionas, pagamintas XIX amžiaus viduryje.
Aptikti palaikai gali būti 1863–1864 metų sukilimo dalyvių, nubaustų mirties bausme Vilniuje, Lukiškių aikštėje.
1863–1864 metais Lukiškių aikštėje mirties bausmė pakariant arba sušaudant buvo įvykdyta 21 sukilimo dalyviui, tarp jų ir vadams – Zigmantui Sierakauskui ir Konstantinui Kalinauskui.
Šių palaikų tyrimui vadovauja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius genetikas Rimantas Jankauskas.
– Kokia tikimybė, jog bus išsiaiškinta, kad rasti palaikai tikrai sukilimo vadų? – pasiteiravo profesoriaus Žinių radijas.
– Ši hipotezė yra visai pagrįsta ir mes ją nesunkiai patikrinsime remdamiesi antropologijos metodologija ir identifikuodami asmenis.
Tai atliekama dviem etapais: istorikai surenka kiek įmanoma daugiau istorinių duomenų ir liudijimų, fotografijų, o mes atliekame palaikų tyrimą.
Šias dvi duomenų bazes po to sulyginsime, kad galutinai identifikuotume, pasitelksime kaukolės fotoportreto sugretinimą ir, jeigu bus galimybė, atliksime artimiausių giminaičių genetinius tyrimus.
– Kodėl būtent Gedimino kalne reikėjo laidoti sukilimo vadus?
– Žmonėms egzekuciją įvykdžius Lukiškių aikštėje iškilo klausimas, kaip elgtis su palaikais. Palaidojimas saugomoje, viešai neprieinamoje vietoje, koks tais laikais buvo Gedimino kalnas, galėjo būti viena išeičių.
– Rastiems palaikams gali būti apie 150 metų. Ar tokio amžiaus palaikus sunku identifikuoti?
– Šiuo atveju tai ne metų problema, o išlikusių tinkamų istorinių duomenų apie sukilimo vadus klausimas.
Identifikuojant bus naudojamos asmenų fotografijos, o ne piešti portretai, todėl galima tikėtis kur kas tikslesnių ir sėkmingesnių tyrimų.
Bioarcheologinis tyrimas ilgai netruks – savaitę ar dvi. Toliau priklausys nuo to, kaip istorikai sėkmingai surinks identifikuoti tinkamus istorinius duomenis.
O pats duomenų sugretinimas ir genetiniai tyrimai, jeigu jų reikės, ilgai netrunka.
Manyčiau, kad tyrimai užtruks iki vasaros.
– O ar būtų galima sėkmingai identifikuoti, pavyzdžiui, XV amžiuje mirusio Vytauto Didžiojo nežinia kur dingusius palaikus, jeigu kas nors juos atrastų?
– Kaip sakė Archimedas, duokite man atramos tašką ir aš apversiu Žemės rutulį.
Taip ir šiuo atveju – jei būtų pakankamai nepriklausomų duomenų, su kuriais būtų galima rastus palaikus palyginti, visa tai galima atlikti. Tačiau duomenys apie Vytautą Didįjį skurdūs.
Mes žinome, kad tai buvo nedidelio ūgio, senyvo amžiaus vyras be barzdos.
Štai ir visi duomenys. O tokių palaikų Arkikatedroje buvo rasta labai daug, jau neskaičiuojant suardytų palaidojimų.
Telieka genetinis tyrimas. Tokiu atveju reikėtų ekshumuoti palaidotus Vytauto Didžiojo artimiausius giminaičius (jų palaidojimo vietos istorikams žinomos) ir tada būtų galima daryti išvadas.
