Specialusis užsakymas nereikalingas
Vėlyvosios Sovietų Sąjungos laikais alkoholinė Kremliaus banketų korta buvo gana standartinė. Daugiau nei 80 proc. gėrimų sudarė degtinė ir konjakas (armėniškas, gruziniškas ar dagestanietiškas). Vyno buvo palyginti nedaug, užtat Kremliui tiektos nedidelės partijos iš Purkarės (Moldova), Kachetijos (Gruzija), Krymo, Krasnodaro krašto. Ir tai ne visuomet buvo specialieji užsakymai.
Pavyzdžiui, ant Kremliaus putojančiojo figūravo nuasmenintas užrašas „Sovetskoje šampanskoje“, tačiau iš tiesų kalba sukosi apie „Abrau-Diurso“, vieną iš trijų sovietinio vyno gamybos įmonių, kurioje naudota tradicinė šampanizuoto gėrimo gamybos technologija.
Jokių ypatingų partijų Kremliui čia nepilstė. To ir nereikėjo. Įmonė laikyta vizitine šalies kortele, todėl visi gamybos etapai kontroliuoti itin griežtai. Lidijos Adiguzelovos, vienos seniausių „Abrau-Diurso“ darbuotojos, kuri ir po šiai dienai vadovauja daryklos laboratorijai, žodžiais tariant, Maskvos inspektoriai galėjo pasirodyti be įspėjimo bet kurią akimirką ir iš partijos paimti pirmą pasitaikiusį butelį.
„Visuose lygmenyse kontrolė buvo itin griežta. Bet tokia buvo įmonės, galiausiai šalies prestižo kaina“ – pasakojo Lidija Petrovna.
Sovietinis 8-9-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio „Abrau“ ir dabar puikios kokybės. Tiesa, butelių liko visai nedaug, todėl dideliuose Kremliaus banketuose jo daugiau netiekia. Apsiribojama tik šiuolaikine produkcija. Ta, kurią pradėjo gaminti prie Boriso Titovo, antrojoje pirmojo mūsų amžiaus dešimtmečio pusėje.
Pokyčiai
Situacija pradėjo smarkiai keistis tik po 2008-ųjų, kai prezidentu tapo Dmitrijus Medvedevas. Buvusiam prezidentui artimo šaltinio duomenimis, Dmitrijus Anatolijevičius – maistą ir vyną puikiai išmanantis gurmanas. Todėl Kremliaus banketų formato pokyčių iniciatyva (sovietinių banketų „laivų“ atsisakymas pereinant prie tiekimo porcijomis) kilo iš jo pusės.
Maždaug tuo pat metu „Kremlevskij“ kombinate pasikeitė vadovybė. Struktūrai ėmėsi vadovauti garsus Maskvos restoranininkas Igoris Bucharovas, o dešiniąja jo ranka tapo Genadijus Koroliovas. Abu buvo pažįstami nuo devintojo dešimtmečio pabaigos, abu kartu dirbo Maskvos restoranų treste.
Patyręs restoranininkas ir talentingas menedžeris Koroliovas tiesiogiai atsakė už vyną. Bendradarbiaudamas su legendiniu ledo ritulininku Igoriu Larionovu, kuris tuo metu jau baigė savo karjerą NHL, Genadijus sukūrė keletą sėkmingų vyno projektų Kalifornijoje bei Australijoje. Paskiau jie užsiėmė vynų populiarinimu bei jų rūšių kūrimu įvairių vynuogių ūkių produkcijos pagrindu.
Kremliaus vyno rūsių paslaptis
„Nekorektiška kalbėti apie kažkokį ypatingą Kremliaus vyno rūsį, – aiškino Igoris Bucharovas. – Kalba sukosi apie visiškai kitus dalykus“.
Jis papasakojo, kad Prezidento reikalų valdybai priklausančioje Sočio sanatorijoje „Rusj“ išties norėta surinkti didelę vynų kolekciją oficialiems priėmimams ir pristatomiesiems poreikiams. Planuota rinkti sistemiškai ir nuolat pildyti naujais pavyzdžiais. Po 2008-ųjų šia kryptimi žengti pirmieji žingsniai.
2010 m., norint gauti užsieninių vynų gamintojo kaina, prie Valdybos nuspręsta steigti nedidelę importuotojo kompaniją. Ji privalėjo turėti savo akcizų muitinę ir postą. Tuometinis žinybos viršininkas Vladimiras Kožinas šiai idėjai pritarė. Bet realybėje jos taip ir nespėta įgyvendinti. 2012 m. visus parengiamuosius darbus teko nutraukti, bet į žiniasklaidą nutekėjo kažkokie gandai. Juos ne tik masiškai išplatino, bet ir iškreipė. Taip ir buvo sukurtas fantomiškas Kremliaus vyno rūsys.
„Dmitrijus Anatolijevičius mėgsta vyną ir puikiai apie jį išmano. Jis turi asmeninį rūsį su labai nebloga kolekcija, tačiau tas rūsys niekaip nesisieja nei su Kremliumi, nei su Baltaisiais namais. Ir už kiekvieną butelį jis moka išimtinai iš savo kišenės – pranešė šaltinis iš premjero aplinkos. – Neseniai asmeninis vyno rūsys atsirado ir pas Vladimirą Putiną“.
Žaidimo taisyklės
Pasak Buharovo, Kremliuje egzistuoja daugiapakopė banketų derinimo sistema. Iš Prezidento Protokolo gaunamas tiesioginis nurodymas, o konkrečių reikalų realizavimu užsiima paskirtas valdytojas. D.Medvedevo laikais tai buvo daroma pritraukiant stambias Arkadijaus Novikovo, Andrejaus Deloso, Eugenijaus Prigožino tiekimo kompanijas.
Jokio etatinio someljė Kremliuje tuo metu nebuvo, kadangi tuomet iš principo niekas negalvojo užsiimti vyno populiarinimu – dažniausiai vartoti stiprieji gėrimai. Nėra tokios pareigybės iš šiandien, tačiau dėl kitos priežasties. „Ištisus trejus metus Protokolo darbuotojams mes rengėme profesionalias vyno degustacijas. Dabar šie žmonės labai gerai išmano apie vyną“, – pasakoja Bucharovas.
Nuo 2008 m. Kremliaus banketų rengimo praktikoje stalo vaišės suderinamos iš anksto. Kombinato „Kremlevskij“ vadovai pasiūlydavo Protokolui idėją. Jei ją patvirtindavo, būdavo paleidžiamas įprastinis realizavimo mechanizmas. Likus porai dienų iki oficialaus renginio specialioje patalpoje suruošdavo šventinį stalą su atitinkamu serviravimu, dizainu, meniu, vynais.
Renkantis pastaruosius dalyvaudavo Bucharovas ir Koroliovas, o taip pat pakviestų tiekimo firmų darbuotojai, rečiau – stambių vyno prekybos įmonių atstovai. Apie tai, kaip viskas vykdavo, papasakojo kelis kartus tokiuose renginiuose dalyvavusi Kompanijų grupės „Simple“ darbuotoja Veronika Denisova.
„Mums iš anksto paskambindavo iš Kremliaus, sakydavo, kad planuojamas kažkoks banketas ir prašydavo atvežti pasirinkimui keletą vyno rūšių. Kiek pamenu, vienintelis parametras buvo butelio kaina. Jei numatytas labai rimtas banketas – kaina buvo vienokia, o jei paprastesnis – kita. Visa kita jie palikdavo mūsų nuožiūrai“, – prisiminė ji.
Paskirtą dieną ir valandą už specialaus stalo susirinkdavo maitinimo kombinato direktorius, vyresnysis technologas, virėjai, floristai, „Simple“ atstovai. Tada atvykdavo trys ekspertai, vyras ir dvi moterys.
„Jų nepažinojau. Toliau viskas vyko labai greitai. Iš pradžių šie trys pasirinkdavo indų tipą, tada sutardavo dėl puokščių ir floristus paleisdavo. Netrukus prasidėdavo degustavimas. Patiekdavo įvairius patiekalus, virėjai pasakojo ką ir kaip jie paruošė. Ekspertai ragavo ir skelbdavo sprendimą: tai tinka, o tai – ne“, – pasakojo Denisova.
Ji pati stovėdavo bendroje eilėje prie atskiro vynų staliuko. Kai tiekdavo patiekalą, jos klausdavo apie vyną. „Apsiribodavau tik bendrąja informacija: sausas raudonas iš Australijos, sausas baltas – iš Prancūzijos ir pan. Iš aštuonių vyno rūšių paprastai pasirinkdavo tris keturias. Putojantis visuomet buvo savos gamybos – „Abrau-Diurso“. Stiprieji gėrimai taip pat rusiški“ – pabrėžė pašnekovė.
Savas vynas
Iš pradžių oficialiuose banketuose būdavo parduodami tik importiniai, neputojantys vynai iš įvairių Europos bei Naujojo pasaulio šalių. Be to, laikytasi taisyklės (ji galioja ir dabar) iš anksto sužinoti aukštų užsienio svečių skonį, kad pasirūpinti tuo, kas būtina.
Dmitrijaus Medvedevo aplinkos šaltinis papasakojo, kad Silvio Berlusconi vizito į Rusiją metu italas vaišintas žymios Toskanos vyno daryklos „Biondi Santi“ produkcija. Po vakarienės S.Berlusconi pripažino, kad Maskvoje jį pavalgydino geriau nei Vašingtone ir kad ne kasdien jam tenka gerti tokį vyną. Šiandien Kremliaus poreikiams taip pat perkama nemažai užsieninių vynų.
Palaipsniui ant stalų atsirado ir rusiškų vyno daryklų produkcijos. Pasak Bucharovo, tai asmeninis D.Medvedevo nuopelnas. Būtent jis, būdamas prezidentu, pradėjo šį procesą.
„2009 metais mes su Koroliovu pirmą kartą atvykome į Rostovo srityje esantį Vedernikovo vienkiemį. Ieškojome kažko ypatingo. Galiausiai išrinkome du vynus iš vietinių rūšių – Sibirkovo ir Krasnostopo. Tai šiandien „Vinodelnya Vedernikov“ – viena geriausių Rusijos įmonių, o tuomet apie ją beveik niekas nežinojo. Nebuvo paprasta. Kokybė labai svyravo. Kitose gamyklose padėtis buvo ne ką geresnė“ – prisiminė Bucharovas.
Naujai komandai sunkiai sekėsi įtraukti į Kremliaus asortimentą rusišką vyną. Pirmiausia todėl, kad tuo metu tik maža jo dalis atitiko bent vidutinį tarptautinį lygį ir neatlaikydavo bazinės europietiškos produkcijos konkurencijos.
Iš pradžių jį patiekdavo kaip aperityvą, o vakarieniaujant – užsienietišką vyną. Tada Bucharovas su Koroliovu sugalvojo naują formatą. Rusijos dienos proga vienoje iš Kremliaus aikščių jie tradiciškai rengė furšetą. Lyginant su užstalėmis šis renginys buvo kur kas mažiau formalus, tačiau būtent jame rusiškoms vyno gamybos įmonėms suteikta galimybė tiesiogiai pademonstruoti savo produkciją aukščiausiai šalies vadovybei.
2011 metais Dmitrijus Medvedevas asmeniškai įsakė visuose Kremliaus banketuose patiekti po vieną rusiško ir po vieną užsienietiško vyno rūšį. O nuo 2012 metų užsieninio vyno visiškai atsisakyta.
Be oficialaus Kremliaus tiekėjos vardą turinčios vyno daryklos „Abrau-Diurso“, aukščiausiuoju lygmeniu pristatytos „Usadba Divnomorskojė“, „Vinodelnya Vedernikov“, „Lefkadija“, „Satera“, „Alma Veli“, „Šato le Gran Vostok“, „Massandra“, kai kurie kiti gamintojai.
