Nors atrodo, kad radijas gyvuoja jau daugybę metų, pirmoji laida iš Vilniaus buvo transliuojama palyginti neseniai – 1927-ųjų kovo 4-ąją.
Radijo studijos buvo kilnojamos iš vienos vietos į kitą. Labiausiai nepasisekė Liepkalnyje įkurtai studijai, nes jos aukštos antenos pradėjo trukdyti šalia esančiam oro uostui.
O per karą pastatas buvo išvis subombarduotas.
Kurį laiką radijo studija buvo įsikūrusi ir Žvėryne, pastate ties Vyrauto ir Liubarto gatvių sankryža.
Žvėryne įsikūrė laikinai
Okupuotame Vilniuje pirmąją transliaciją surengė radijo imtuvų prekybos ir remonto įmonė Vilniaus radiotechnikos biuras.
Pirmoji laida prasidėjo 20 valandą.
Transliaciją parengė Šaulių sąjunga, tad ji neužmiršo pasireklamuoti. Laidos pradžioje buvo perskaityta paskaita apie šią organizaciją.
Vėliau 2 valandas buvo transliuojamas koncertas.
Tiesa, jau metais anksčiau teisę transliuoti radijo programas Vilniaus krašte buvo įgijęs Lenkijos radijas.
Vilniuje jis įkūrė filialą – Vilniaus radiofoną.
Kol įsirengs nuolatinę stotį, Vilniaus radiofonas išsinuomojo patalpas Žvėryne. Jis prisiglaudė privačioje viloje.
Iš čia 1927 metų lapkričio 28 dieną pradėtos transliacijos, kurios iš pradžių buvo nereguliarios. 1928 metų sausio 15 dieną stotis Žvėryne buvo pašventinta ir pradėjo transliuoti laidas nuo 17 iki 22 valandos.
Pasak radijo istorijos tyrinėtojo Sigito Žilionio, iš nedidelės studijos buvo galima rengti tik paprasčiausias laidas. Siųstuvas buvo nupirktas iš anglų firmos „Western Electric Company“, antena pakabinta tarp dviejų stiebų, kurių vienas buvo medinis, o kitas – metalinis.
Radijo transliacijos iš šios studijos buvo girdimos vos 10–15 kilometrų spinduliu.
Antenos trukdė skrydžiams
1931 metų gegužę pradėjo veikti nauja siunčiamoji stotis Liepkalnyje, ties Lydos ir Minsko plentų sankirta. O studija ir toliau liko Žvėryne.
Čia antenai iškelti buvo pastatyti jau 76 metrų Poznanėje pagaminti bokštai.
Galingesnis buvo ir Anglijos firmos „Marconi“ pagamintas siųstuvas.
Tik po ketverių metų Vilniaus radiofonas atidarė naują studiją A.Mickevičiaus gatvėje (dabar Gedimino prospektas). Ji įsikūrė dviejų aukštų buvusiame kino teatro pastate.
Be didžiosios koncertų studijos, įrengtos pranešimų, muzikos ir literatūros bei vaidinimų studijos.
Nors Liepkalnyje buvo sumontuotas papildomas siųstuvas, ši vieta pasirodė netinkama.
Antenų bokštai trukdė skrydžių saugumui, tad stotį nutarta iškelti į tuometį Viršuliškių kaimo pakraštį, vadintą Kryžkalniu.
O radijo stotį Liepkalnyje prasidėjus Antrajam pasauliniam karui 1939 metų rugsėjo 16 dieną bombardavo vokiečių bombonešiai. Bomba pataikė tiesiai į pastatą, kita apgadino elektros transformatorinę. Liko stovėti tik antena.
Siųstuvo atvežti nesuspėjo
Aukštuma Viršuliškėse tiko radijo stočiai, tad čia 1937 metų viduryje pradėtos statybos.
Pasak S.Žilionio, pastatas jau buvo paruoštas siųstuvui, iškilo du 130 metrų izoliuoti metaliniai stiebai antenai, bet radijui Vilniuje vėl sutrukdė karas.
Siųstuvas į Vilnių iš Varšuvos geležinkeliu turėjo būti atvežtas 1939 metų rugpjūčio 30-ąją, kai iki karo pradžios buvo likusios vos dvi dienos.
Radijo įranga Vilniaus taip ir nepasiekė.
Todėl radijo stotis Viršuliškėse pradėjo veikti tik po karo, sovietmečiu.
Beje, Vilniaus radiofono laidos ilgą laiką – nuo 1928 metų gegužės 5-osios iki pat karo pradžios – prasidėdavo gegutės kukavimu. Toks buvo šaukinys.
