Kovo 8-oji – lygiai 160 metų trunkančios moterų kovos simbolis

Kovo 8-oji dažnai primityviai suvokiama kaip sovietinių laikų liekana, moters – socialistinio darbo didvyrės, tuo pat metu laikančios ir visus keturis namų kampus, diena. Kaip diena, kurią įteikta nusususi tulpė turi atpirkti moters visus metus velkamo darbo ir buities jungo naštą. Arba – proga, kai vyras gali prisigerti ir už tai nesulaukti žmonos priekaištų.

1917 m. kovo 8 d. Sankt Peterburge vyko moterų demonstracija.<br>ViDA Press nuotr.
1917 m. kovo 8 d. Sankt Peterburge vyko moterų demonstracija.<br>ViDA Press nuotr.
Klara Zetkin (kairėje) su Rosa Luxemburg 1910 m.<br>Wikimedia Commons
Klara Zetkin (kairėje) su Rosa Luxemburg 1910 m.<br>Wikimedia Commons
Klara Zetkin (kairėje) su Rosa Luxemburg 1910 m.<br>Wikimedia Commons
Klara Zetkin (kairėje) su Rosa Luxemburg 1910 m.<br>Wikimedia Commons
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Mar 8, 2017, 1:11 PM, atnaujinta Apr 8, 2017, 9:48 AM

Kovo 8-oji neretai priešinama gegužės pradžioje minimai religinės kilmės šventei – Motinos dienai, pabrėžiant, kad „sovietinė“ šventė orientuota į svetimas vertybes ir akcentuoja ne tuos dalykus, kuriuos reikia. Bet ar tikrai Kovo 8-oji – sovietinė šventė?

Istorinės šios šventės šaknys – visai kitur.

1857 m. Viskas prasidėjo visai ne Sovietų Sąjungoje ir net ne Europoje, o Niujorke prieš lygiai 160 metų. Prasidėjo nuo to paties, kas tebėra aktualu ir šiandien – mažų atlyginimų, prastų darbo sąlygų.

1857 m. kovo 8 d. Niujorko drabužių siuvimo fabriko darbuotojos dėl to surengė protestą.

1908 m. Protestas buvo išvaikytas, bet Niujorko siuvėjos nepasidavė. Įsteigė profesinę sąjungą, toliau kėlė savo reikalavimus, klausimus dėl nelygybės. Pavyzdžiui, šiandien vargu ar ką nors stebina tai, jog balsavimo teisę turi ir vyrai, ir moterys. Bet dar palyginti visai neseniai moterys tokios teisės neturėjo – balsavimo teisė moterims buvo vienas iš moterų judėjimo reikalavimų. Didžiausiems protestams būdavo pasirenkama pirmojo protesto diena – kovo 8-oji.

1908 m. kovo 8-osios protestas buvo ypač įspūdingas. Tą dieną į Niujorko gatves išžygiavo 15 tūkst. moterų, kurios reikalavo sutrumpinti darbo laiką, mokėti didesnius atlyginimus ir suteikti joms balsavimo teisę.

1909 m. Amerikos socialistų partija nusprendė pirmą kartą paminėti Nacionalinę moters dieną, tačiau šventės data buvo pasirinkta ne kovo 8-oji.

1909 m. visose JAV diena, primenanti, kad moterys turi tokias pat teises kaip vyrai, kad joms negalima mokėti mažesnio atlygio vien už tai, kad jos moterys, ir daugybę kitų dalykų, buvo švenčiama vasario 28 d. Iki 1913 m. Nacionalinę moters dieną JAV moterys minėdavo paskutinį vasario sekmadienį.

1910 m. Tais metais Kopenhagoje buvo surengta antroji Tarptautinė dirbančių moterų konferencija. Vokietijos socialdemokratų partijos Moterų skyriaus vadovė Clara Zetkin iškėlė Tarptautinės moters dienos idėją. Ji siūlė, kad Moters diena būtų švenčiama kiekvienoje šalyje tą pačią dieną.

Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 100 moterų iš 17 šalių. Dalyvės, atstovaujančios profesines sąjungas, socialistų partijas, dirbančių moterų klubus, tarp kurių buvo ir trys pirmosios moterys, išrinktos į Suomijos parlamentą, vienbalsiai pritarė Tarptautinės moters dienos įsteigimui.

1911 m. Laikantis Kopenhagoje priimto nutarimo, pirmą kartą Austrijoje, Danijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje paminėta Tarptautinė moters diena. Pasirinkta data – kovo 19-oji. Daugiau kaip milijonas moterų ir vyrų susirinko į Tarptautinės moters dienos mitingus, kuriuose buvo reikalaujama moterims suteikti lygias teises į darbą, balsavimą, mokslą, valstybės tarnybą ir baigti diskriminaciją.

Mažiau nei po savaitės Niujorko gamykloje kilo gaisras, kuriame žuvo 140 joje dirbusių moterų, daugiausia italių ir žydžių imigrančių. Šis tragiškas įvykis dar labiau padėjo atkreipti dėmesį į darbo sąlygas ir darbo įstatymus JAV.

1913 m. Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Rusijos moterys pirmą kartą paminėjo Tarptautinę moters dieną. 1913 m. pirmąjį vasario sekmadienį. Kilus diskusijoms dėl datos, galiausiai 1913 m. nutarta Tarptautinę moters dieną minėti kovo 8-ąją.

1917 m. Paskutinį vasario sekmadienį Rusijos moterys pradėjo streiką dėl „duonos ir taikos“, reaguodamos į daugiau kaip 2 mln. Rusijos kareivių žūtį kare. Moterys streikavo keturias dienas, kol caras suteikė joms balsavimo teisę. Moterų streiko data pagal Rusijoje naudojamą Julijaus kalendorių buvo vasario 23 d. O pagal kitur naudojamą Grigaliaus kalendorių – kovo 8-oji.

Vėliau Tarptautinė moters diena tapo švenčiama visame pasaulyje. Jungtinės Tautos rengdavo kasmetinę šiai dienai skirtą konferenciją, skirtą koordinuoti tarptautinius pasiekimus kovojant už moterų teises ir jų dalyvavimą socialiniuose, politiniuose ir ekonominiuose procesuose.

1975-uosius Jungtinės tautos paskelbė Tarptautiniais moters metais. Įvairiose pasaulio šalyse kovo 8-ąją organizuojami renginiai, kuriuose pagerbiami moterų pasiekimai ir primenama, kad reikia neprarasti budrumo ir imtis veiksmų, kad moterų lygybė būtų užtikrinta visose gyvenimo srityse.

Kovo 8-oji šiuo metu yra valstybinė šventė ir laisvadienis Afganistane, Armėnijoje, Azerbaidžane, Baltarusijoje, Burkina Fase, Kambodžoje, Kinijoje (tiktai moterims), Kuboje, Gruzijoje, Bisau Gvinėjoje, Eritrėjoje, Kazachstane, Kirgizijoje, Laose, Madagaskare (tiktai moterims), Moldovoje, Juodkalnijoje, Nepale (tiktai moterims), Rusijoje, Tadžikistane, Turkmėnistane, Ugandoje, Ukrainoje, Uzbekistane, Vietname ir Zambijoje.

Vyrai pagerbia savo motinas, žmonas, drauges ir koleges gėlėmis ir nedidelėmis dovanomis. Kai kuriose šalyse Tarptautinė moters diena turi panašų statusą, kaip Motinos diena – vaikai teikia nedideles dovanas savo mamoms ir močiutėms. Naujame tūkstantmetyje jaunesnė karta dažnai galvoja, kad visi mūšiai dėl moterų teisių jau laimėti. Daugėjant moterų aukštuose valstybiniuose postuose, įstatymuose formaliai įtvirtinus lygias teises, nuolat matant moteris, dalyvaujančias visuomeniniame gyvenime, susidaro įspūdis, kad lygybė jau pasiekta.

Tačiau visame pasaulyje moterims vis dar tebemokami mažesni atlyginimai nei jų kolegoms vyrams, versle ir politikoje moterų vis dar mažiau nei vyrų. Žvelgiant pasauliniais mastais, moterų švietimo, sveikatos priežiūros ir patiriamo smurto rodikliai vis dar tebėra prastesni negu vyrų.

Parengė Jurgita Noreikienė

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.