Visi jie virto mumijomis, keliančiomis tiek smalsumą, tiek baimę.
Pateikiame pačius keisčiausius iki šiol išlikusius negyvų žmonių kūnus. Apie vienus jų tikrai esate girdėję, kitus galbūt pamatysite pirmą kartą.
1. Vladimiras Leninas (1870 – 1924): RUSIJA
Šis kraupiai gyvai atrodantis žmogus yra Vladimiras Leninas – Rusijos komunizmo tėvas ir pirmasis Sovietų Sąjungos lyderis. Po jo mirties valdžią perėmė Stalinas.
Valdžia nusprendė išsaugoti Lenino kūną ateities kartoms. Kadangi prieš tai nebuvo bandyta ilgalaikė kūno mumifikacija, rusai turėjo išrasti itin sudėtingą balzavimo procesą.
Kūno organai buvo pašalinti ir pakeisti drėkintuvu bei pumpavimo sistema, kurie palaiko pastovią kūno temperatūrą ir reguliuoja skysčių kiekį. Iš nuotraukos akivaizdu, kad Lenino mumija taip gerai išsilaikiusi, jog atrodo tarsi jis tuojau pabus.
2. Eva „Evita“ Perón (1919 – 1952): ARGENTINA
Kai 1952-aisiais Evita Peron mirė nuo vėžio, ji buvo viena mylimiausių Argentinos moterų. Ji buvo pirmoji Argentinos prezidento Juano Peróno žmona.
Dėl to buvo nuspręsta balzamuoti jos kūną. Šią procedūrą atliko žymus anatomijos profesorius Dr. Pedro Ana. Jo balzamavimo technika buvo tokia gera, kad dabar ji vadinama „mirties menu“ (angl. „Art of Death“). Procedūros metu kūne buvęs kraujas ir vanduo buvo pakeisti glicerinu, kuris išsaugojo vidaus organus, tarp jų ir smegenis.
Procesas truko vienerius metus. Jos kūnas toks tikroviškas, kad po to, kai buvo pagrobtas naujos valdžios ir paslėptas Italijoje, kūno prižiūrėtojas įsimylėjo kūną ir seksualinės fantazijos išvedė jį iš proto.
Vėliau kūnas buvo grąžintas į Argentiną ir oriai palaidotas.
3. Rosalia Lombardo (1918 – 1920): ITALIJA
Sicilijos vienuolių kapucinų katakombose, mažame stikliniame karste guli mažosios Rosalijos Lombardo kūnas.
Kai 1920-aisiais ji mirė nuo plaučių uždegimo, jos tėvas, Generolas Lombardo, buvo sukrėstas. Kad ją išsaugotų, jis į pagalbą pakvietė italų balzamuotoją Alfredą Salafią.
Buvo panaudota daugybė chemikalų, tarp jų ir formalinas bakterijoms sunaikinti, cinko druskos kūnui ir jo organams sustingdyti, bei alkoholis, salicilio rūgštis, glicerinas.
Rezultatas buvo tikrai nepaprastas. Kūnas buvo taip gerai išsaugotas, kad mumiją praminė „miegančiąja gražuole“.
4. Ledi Xin Zhui (mirusi 163 metais pr. m. e.): KINIJA
Ji taip pat žinoma kaip Ledi Dai ar Dai Markizė, Hanų dinastijos laikotarpiu ji buvo Dai markizo Li Cango žmona.
Ji išgarsėjo praėjus daugiau nei 2000 metų po jos mirties, kai jos kapas buvo atrastas Mawangdui kalvoje, Changsha mieste, Hunano provincijoje, Kinijoje.
Ji yra neginčijamai geriausiai išsilaikiusi kada nors rasta mumija – kalbama ne apie jos fizinę išvaizdą, o apie tai, kad rastas visas jos kūnas.
Skirtingai nei Lenino atveju, jos vidaus organai yra tobulai išlikę, taip pat ir smegenys. Skirtingai nei Evitos, jos kūno audiniai švelnūs, o galūnės lankstosi.
Išsilaikę ir jos plaukai, o venose galima rasti II grupės kraujo! Kūno būklė tokia gera, kad buvo atliktas skrodimas. Labiausiai neįtikėtina, kad jai – 2100 metų! Susipažinkite su Xin Zhui, taip pat žinoma kaip Ledi Dai, Mumija diva.
5. La Doncella (mirusi tarp 1450-ųjų ir 1480-ųjų): PIETŲ AMERIKA
Daugiau nei prieš 500 metų atlikdami ritualinį aukojimą inkai paliko penkiolikmetę La Doncella ir dar du vaikus mirtinai sušalti.
Sėdinčią Llullaillaco kalno viršūnėje ją apsvaigino fermentuotu gėrimu, vadinamu chicha, sumaišytu su kokainmedžio lapais, kad ji giliai įmigtų.
Ji buvo palikta mirti, kaip auka saulės dievui. 1999-aisiais archeologai rado jos bei dar dviejų vaikų palaikus.
6. Dashi Dorzho Itigilovas (1852 – 1927): RUSIJA
Jis buvo rusų budistų vienuolis, kuris mirė 1927-aisiais giedodamas lotoso pozoje. Jis buvo palaidotas taip, kaip buvo rastas – lotoso pozoje su tais pačiais drabužiais, kuriuos vilkėdamas ir mirė.
1955-aisiais vienuoliai ekshumavo jo kūną, kuris buvo rastas visiškai nesuiręs. 1973-aisiais jis ekshumuotas darsyk, o jo kūnas vis dar nebuvo pasikeitęs. Apie tai nebuvo pranešta iki 2002-ųjų, nes iki tol Rusiją valdė sovietiniai valdininkai.
7. Tolundo žmogus (390 pr. Kr. – 350 pr. Kr.): DANIJA
Ar patikėtumėte, jog šis ramus, rūpesčių iškankintas veidas priklauso 2000 metų senumo kūnui, rastam pelkėje?
1950-aisiais kūną Danijos Jutlandijos pusiasalio pelkėje netyčia atrado ūkininkai. Kūnas taip gerai išsilaikęs, kad jį radę žmonės pamanė, jog jis šių laikų žmogžudystės auka. Pasirodo, tai relikvija iš praeities, viena iš daugelio Jutlandijoje rastų pelkių mumijų.
Po šešiasdešimties metų tyrinėjimų buvo išsiaiškinta, kad jis buvo pakartas, galbūt atliekant religines apeigas. Ant jo kaklo buvo rastos virvės žymės, o jo liežuvis buvo ištinęs – tai požymiai, būdingi pakaruokliams. Po skrodimo jo skrandyje buvo rastas ir jo paskutinis valgis: daržovės, daugybė sėklų, kai kurios iš jų laukinės, kitos ne.
Deja, tačiau 1950-aisiais kūnų išlaikymo galimybės buvo ribotos, todėl išliko tik Tolundo žmogaus galva, kojos ir dešiniosios rankos nykštys.
8. Tatuiruotoji Ukoko princesė (gyvenusi V a.): SIBIRAS
Jeigu jums trūksta įrodymų, jog tatuiruotės – amžinas dalykas, tiesiog pažvelkite į Ukoko princesę.
Nors jos kūnas nėra itin gerai išsilaikęs, ji yra žymi dėl jos mumifikuotą odą vis dar puošiančių detalių tatuiruočių. O ji juk mirė daugiau nei prieš 2500 metų. Kai ji mirė, jai buvo apytiksliai 25 metai.
Skaitmeniniu būdu atkurti vaizdai rodo, kad ant jos ištatuiruoti tokie gyvūnai kaip elniai, tačiau pagražinti mitiniais elementais. Pavyzdžiui, su ožiaragio ragais ir grifo snapu. Tyrinėtojai mano, kad ji priklausė Siberijos kalnuose gyvenusiai Pazyrykų genčiai.
Šie klajokliai tikėjo, jog tatuiruotės padeda žmonėms rasti vienam kitą pomirtiniame gyvenime. Netoli jos palaikų, kurie buvo rasti 1993-aisiais, buvo rasti ir šešių arklių palaikai, kurie taip pat padėdavo lydint žmones į pomirtinį gyvenimą.
9. Šv. Bernadetė (1844 – 1879): PRANCŪZIJA
Ji buvo malūnininko duktė, gimusi 1844-aisiais, Lurde, Prancūzijoje. Per savo gyvenimą ji kone kasdien pranešinėdavo regėjusi Mergelę Mariją.
Viena tokių vizijų padėjo jai rasti šaltinėlį, kuris gydo ligas. Praėjus 150 metų, stebuklai vis dar tęsiasi.
1879-aisiais, kai jai buvo 35-eri, Bernadetė mirė nuo tuberkuliozės. Kanonizacijos metu, 1909-aisiais, jos kūnas buvo ekshumuotas ir rastas nesuiręs.
1919-aisiais ji vėl buvo ekshumuota – gydytojai nustatė, kad kūnas mumifikavosi, nors keliose vietose ant odos buvo pelėsio.
1925-aisiais jos kūnas buvo ekshumuotas trečią ir paskutinį kartą. Buvo pašalinti du jos šonkauliai, kurie buvo išsiųsti į Romą.
Kaip buvo įprasta Prancūzijoje, kanonizacijos metu buvo išlietos ir ant Bernadetės veido ir rankų uždėtos vaškinės formos. Dabar jos kūnas ilsisi šv. Bernadetės bažnyčioje esančiame relikvijoriuje.
10. Johnas Torringtonas (1825 – 1846): BRITANIJA
Kartais gamta net geriau išsaugo kūną nei balzamavimas. Susipažinkite su Johnu Torringtonu, laivyno viršila, dalyvavusiu garsiojoje Franklino ekspedicijoje į šiaurės poliarinį ratą. Kai jam buvo 22-eji, jis mirė apsinuodijęs švinu ir kartu su kitais trimis ekspedicijos dalyviais buvo palaidotas ekspedicijos stovyklavietėje esančioje užšalusioje tundroje.
Norint sužinoti priežastį, dėl kurios žlugo ekspedicija, aštuoniasdešimtaisias buvo ekshumuotas jo kapas. Kai buvo atidaryti karstai ir ištirpdyti viduje buvę ledo luitai, mokslininkus nustebino ir išgąsdino tai, ką jie rado.
Johnas Torringtonas žiūrėjo tiesiai į juos. 150 metų praleidęs ledo luite kūnas išsilaikė tobulai. Vienintelis puvimo požymis buvo tas, kad jo lūpos ir akių vokiai buvo susitraukę. Jis vis dar vilkėjo rūbus, kuriais dėvėdamas ir mirė, jo rankos ir kojos vis dar buvo surištos, kad palengvintų laidojimo procesą.
Archeologai buvo šokiruoti, kai atidengė Johno Torringtono veidą. Johnas Torringtonas stebeilijo tiesiai į juos. Johno nosis mėlyna dėl antklodės, kurią Franklino įgula uždėjo ant jo veido. Antklodė buvo uždėta tam, kad jo žandikaulis neatsivertų.
11. Xiaohe gražuolė (gyveno apytiksliai prieš 3800 metų): KINIJA
2003-aisiais archeologai kasinėjo Kinijos Xiaohe Mudi kapines ir atrado mumijų slėptuvę, tarp kurių buvo ir ta, kuri išgarsėjo kaip Xiaohe gražuolė. Plaukai, oda ir net blakstienos taip gerai išsilaikę, kad net po keturių tūkstantmečių moters grožis yra akivaizdus.
Jos karstas buvo padarytas iš medinės valties, kurioje buvo pridėta įvairių žolelių ryšulėlių. Jai buvo uždėta velta vilnos kepurė, kuri rodo jos, kaip žynės, statusą, retai suteikiamą moterims. Gyvenusi daugiau nei prieš 3800 metų ji buvo savo kaimelio vadovė.
Dėl natūralaus oro druskingumo, sausumo bei liofilizacijos, Xinjiange randamos geriausiai pasaulyje išsilaikiusios mumijos, viena iš jų ir Xiaohe gražuolė.
12. Čerčeno žmogus (mirė apie 1000-uosius metus pr. Kr.): KINIJA
Kai buvo rasta ši mumija, mokslininkams teko iš naujo apsvarstyti tai, ką jie žinojo apie kontaktą tarp Rytų ir Vakarų civilizacijų. Ši 3000 metų senumo mumija yra baltaodžio, tačiau rasta ji Kinijoje. Tai viena iš kelių šimtų mumijų, taip pat vadinamų Kinijos keltų mumijomis.
Jis buvo rastas Turkenistane, Kinijoje, kartu su trimis moterimis ir kūdikiu. Jo dėvimi drabužiai nustebino mokslininkus. Puikiai išsilaikę drabužiai buvo pagaminti iš europietiškos vilnos.
DNR tyrimai įrodė, kad ši mumija yra europietiškos kilmės. Tačiau vis dar neišsprendžiama mįslė, kaip jis atsidūrė Kinijoje.
Kape rastų daiktų anglies datavimas patvirtino, kad tai tikra senovinė kapavietė, o ne moderni apgavystė.
Sausas bei druskingas kapo oras padėjo išlaikyti tobulą mumijos bei su ja rastų daiktų, tarp kurių yra kviečių, vilnonių medžiagų bei antklodžių ir netgi kūdikio buteliukas, būklę.
13. Georgeas Mallory (1886 – 1924): Jungtinė Karalystė
Veidu žemyn ant užšalusio Everesto šlaito guli vieno iš pamirštų istorijos pionierių, Georgo Mallory, kūnas.
1924-aisiais jis ir jo partneris Andrew Irvinas bandė įvykdyti neįmanomą misiją – tapti pirmaisiais žmonėmis, kurie pasiekė aukščiausio planetos kalno viršūnę. Paskutinį kartą jie buvo pastebėti likus apytiksliai 244 metrams iki kalno viršūnės ir daugiau jų niekas nebematė.
75-erius metus šių dviejų alpinistų likimas buvo neaiškus. Pasaulio laikraščiai rašė apie jų dingimą, o vieninteliai rasti įkalčiai buvo jų tušti deguonies buteliai ir Irvinui priklausęs ledo kirtiklis. 1999-aisiais NOVA-BBC parėmė naują ekspediciją, kurios tikslas buvo surasti Mallory ir Irviną.
Po kelių valandų ši ekspedicija padarė nuostabų atradimą – apytiksliai 214 metrų žemiau negu buvo rastas kirtiklis buvo aptiktas vilną ir kailius dėvintis kūnas. Jie tikėjo radę Andrew Irviną, tačiau ant sudriskusio palto rastas vardas bylojo, kad kūnas Georgo Mallory.
Kūnas puikiai išsilaikė. Tik drabužiai buvo susidėvėję, suplėšyti negailestingo vėjo. Nors veidas ir nebuvo nufotografuotas, Ankeris pranešė, kad veidas nebuvo sužalotas, o jame buvo sustingusi rimta išraiška. Mallory mirties priežastis paaiškėjo, kai buvo rasta nutrūkusi kopimo virvė, aprišta aplink jo juosmenį.
Manoma, kad Mallory ir Irvinas buvo susirišę kartu, kai vienas iš jų krito. Jo ledo kirtiklis buvo rastas netoli jo paties kūno, taigi tyrėjai mano, kad Mallory sustabdė savo kritimą, tačiau jo kaktoje buvo rasta ledo kirtiklio formos kirstinė žaizda, taigi panašu, kad jis mirė krisdamas.
14. Ramzis Didysis (1303 pr. Kr. – 1213 pr. Kr.): Egiptas
Ramzis II buvo 20-osios dinastijos faraonas, pareigingai tarnavęs Egiptui. Daugiau negu tūkstantmetį mokslininkai aršiai ginčijasi dėl jo mirties priežasties. Laimei, po mirties jo kūnas buvo apdirbtas daugybe sudėtingų būdų, kurie padėjo išsaugoti jo palaikus. Į daugybę klausimų buvo atsakyta, kai buvo rastas jo kapas.
Atlikus kompiuterinę tomografiją buvo rastas gilus gerklės pjūvis, maždaug 7 centimetrų ilgio ir kone siekiantis jo stuburą.
Toks pjūvis būtų ne tik pažeidęs pagrindines arterijas, tačiau taip pat ir jo stemplę bei trachėją, ir užbaigęs vieno iš geriausių Egipto faraonų karaliavimą.
15. Šlapioji mumija (gyvenusi apytiksliai prieš 700 metų): KINIJA
600 metų panirusi vandens pilname karste, įstabiai išsilaikiusi Mingų dinastijos mumija buvo rasta ne kokiame kaime ar seniai pamirštoje kalno papėdės kapavietėje, o miesto centre, kai buvo vykdomi statybos darbai!
1,5 metro ūgio moteris buvo rasta pilnai apsirengusi ir su daugybe puikių papuošalų, tarp kurių buvo ir sidabrinis plaukų segtukas, kuris vis dar laikė jos susegtus plaukus, ir didžiulis jos pirštą puošiantis nefrito žiedas.
Ant jos medinio karsto buvo padėtas paprastas sidabrinis medalionas, taip pat žinomas kaip „egzorcizmo moneta“ (angl. „Exorcism Coin“), kuris turėjo apsaugoti kūną nuo piktųjų dvasių.
16. Ledo žmogus Ecis (3300 pr. Kr. – 3255 pr. Kr.): ITALIJA
Ledo žmogus Ecis (angl. Ötzi the Iceman) – tai labai gerai išsilaikiusi mumija, datuojama apie 3300 metus prieš Kristų (prieš 53 amžius).
Mumija buvo rasta 1991-ųjų rugsėjį Schnalstalo ledyne Otztalerio alpėse, netoli Hauslabjocho viršūnės, ant Austrijos ir Italijos sienų ribos. Vardas kilo nuo Ötztalio regiono, kur jis ir buvo rastas. Tai seniausia natūrali žmogaus mumija, rasta Europoje, kuri leidžia pažvelgti į Eneolito (vario amžiaus) europiečius.
Mirties priežastis veikiausiai buvo smūgis į galvą. Kūnas ir jo daiktai eksponuojami Bolzano miesto Pietų Tirolio archeologijos muziejuje, šiaurės Italijoje.
17. Graubalio žmogus (vėlyvas III a. pr. Kr.): DANIJA
XX a. viduryje Danijos durpynuose buvo rasti keli neįtikėtinai gerai išsilaikę kūnai. Iš jų Graubalio žmogus yra pats įdomiausias. Jo išsigandęs veidas, ryškiai raudoni plaukai ir neįtikėtinai aiškūs veido bruožai sukelia nejaukumo jausmą.
Radioaktyviosios anglies metodu ištirtos jo kepenys parodė, kad jis gyveno daugiau nei prieš 2000 metų, o aplink jį rastų įkalčių trūkumas rodo, kad jis buvo nužudytas kaip religinio aukojimo ritualo dalis. Jis mirė, kai jam buvo maždaug 30 metų nuo gilaus pjūvio kakle.
18. Karalius Tutanchamonas (1341 pr. Kr. – 1323 pr. Kr.): EGIPTAS
Jis buvo 18-osios dinastijos Egipto faraonas. Kai jis tapo faraonu, Tutanchamonui buvo devyneri, jis valdė apie 10 metų iki savo mirties.
1922-aisiais Howardas Carteris atrado visiškai nepaliestą Tutanchamono kapą Karalių slėnyje (kur jis yra ligi šiol), tai labiausiai nesutrikdytas kada nors rastas senovės Egipto karališkasis kapas.
Amžinasis gyvenimas buvo ypatingai svarbus senovės egiptiečiams, tai reiškė, kad kūnus jie išsaugojo amžiams.
Egiptiečiai mumifikavo kūnus, nes tikėjo pomirtiniu gyvenimu. Buvo tikima, kad pomirtinis gyvenimas toks pat, kaip ir tikrasis, todėl buvo būtina išsaugoti kūnus, kad galėtų juos panaudoti po mirties.
Parengė Ernesta Vyčaitė
