Legendinės pelėdos saugo ir menininkų kalvę, ir senas pakaunės dvaro paslaptis

Kaune yra ypatinga vieta – Pelėdų kalnas. Tačiau jį puošti turėjusios pelėdų skulptūros jau tapo miesto gėda. Tokių pat pelėdų mieste išlikę ir daugiau. O pakaunėje vieną kūrinį pavyko išgelbėti, kai paaiškėjo, kad jį nešiojo įkaušę kaimiečiai.

Kapsų gatvėje apleisto namo kieme vis dar stovi ne tik specialiai čia pastatyta pelėda, bet ir seni suolai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kapsų gatvėje apleisto namo kieme vis dar stovi ne tik specialiai čia pastatyta pelėda, bet ir seni suolai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Tarpukariu ant tvoros buvo pastatytos 108 V.Grybo sukurtos pelėdos, dabar jų išlikę tik 43. Numatyta atstatyti dar 52.
Tarpukariu ant tvoros buvo pastatytos 108 V.Grybo sukurtos pelėdos, dabar jų išlikę tik 43. Numatyta atstatyti dar 52.
Pelėdų kalną juosianti tvora neprižiūrima, todėl vietomis jos mūrinės dalys išgriuvusios, kai kurios pelėdos suskeldėjusios.
Pelėdų kalną juosianti tvora neprižiūrima, todėl vietomis jos mūrinės dalys išgriuvusios, kai kurios pelėdos suskeldėjusios.
Babtyno-Žemaitkiemio dvare galima rasti išlikusią Pelėdų kalno skulptūros kopiją. Ją pagamino V.Nagevičiaus užsakymu.
Babtyno-Žemaitkiemio dvare galima rasti išlikusią Pelėdų kalno skulptūros kopiją. Ją pagamino V.Nagevičiaus užsakymu.
Dvare išliko tarpukario ir pokario (dešinėje) nuotraukų, kuriose matyti, kad dvi pelėdos puošė įėjimą į pastatą.
Dvare išliko tarpukario ir pokario (dešinėje) nuotraukų, kuriose matyti, kad dvi pelėdos puošė įėjimą į pastatą.
Marijampoliečiai R. ir A.Čechanavičiai ant Pelėdų kalno nusprendė įsiamžinti, nes jiems patiko ne tik nuostabūs gamtos vaizdai, bet ir senos pelėdų skulptūros.
Marijampoliečiai R. ir A.Čechanavičiai ant Pelėdų kalno nusprendė įsiamžinti, nes jiems patiko ne tik nuostabūs gamtos vaizdai, bet ir senos pelėdų skulptūros.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

May 26, 2017, 1:54 PM, atnaujinta May 31, 2017, 2:11 PM

Pelėdų kalno pavadinimą vietovė Žaliakalnyje gavo tada, kai ant čia esančio pastatų komplekso tvoros tarpukariu buvo pastatytos 108 pelėdų skulptūros.

Dabar jų tik 43. Dar kelias tokias pat pelėdas galima pamatyti kitose Kauno vietose bei pakaunėje.

Šių pelėdų skulptūrų istorijos skirtingos. Tačiau kol kas prasčiausiai atrodo būtent ant legendinio kalno nutūpę išminties paukščiai. Kodėl taip atsitiko?

Tiksliausią atsakymą į šį klausimą pateikė kultūros paveldo specialistai.

Sukūrė garsus skulptorius

Vienas gražiausių vaizdų į miestą atsiveria būtent nuo Žaliakalnyje esančio Pelėdų kalno. Čia šeimininkauja Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakulteto atstovai.

Tvora pastatyta tarpukariu, kai 1922 metais šioje vietoje buvo atidaryta Kauno meno mokykla. Pelėdas 1924 metais sukūrė ir ant tvoros patupdė garsus skulptorius Vincas Grybas.

Būtent dėl šių paukščių vietovė ir imta vadinti Pelėdų kalnu.

Dabar ši tvora su pelėdomis pripažinta valstybės saugomu kultūros objektu. Tačiau tai, kaip ji atrodo, nedžiugina.

Daugelio skulptūrų nebėra

Kai kurios mūrinės jos dalys šiek tiek paremontuotos, tačiau kitur išgriuvusios. Ant kai kurių postamentų išdidžiai tebetupi pelėdos. Tačiau ne visos jos sveikos, kai kurių galvos aptrupėjusios.

Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad pelėdos buvo išlietos iš Panemunėje iškasto smėlio ir žvyro. Jų buvo 108.

Dabar pavyko suskaičiuoti tik 43 išlikusias skulptūras.

Restauruodavo patys

Dabar Kauno kolegijai priklausančiame komplekse Pelėdų kalne sovietmečiu buvo įsikūręs Stepo Žuko taikomosios dailės technikumas. Jame mokėsi, o vėliau ir dirbo dailininkas Antanas Obcarskas.

„Jei kuri būdavo sugadinama, patys studentai ir dėstytojai jas restauruodavo. Pelėdas visi mylėjo ir jomis rūpinosi“, – prisiminė menininkas.

Dailininkui labai gaila, kad dabar šis istorinis kompleksas – tvora su pelėdomis nėra atnaujinamas.

„Tai apsileidimas. Pastatus atnaujinti sugebėjo, tačiau, mano nuomone, pirmiausia reikėjo rūpintis būtent tvora ir skulptūromis“, – įsitikinęs dailininkas.

Stovi atokiame kieme

Vieną tokią pat pelėdos skulptūrą galima aptikti ir kitoje Kauno vietoje, taip pat Žaliakalnyje, Kapsų gatvėje 98. Ant medinio namo tebėra iškaba „Kauno miesto neįgaliųjų draugija“.

Statinys apleistas, tačiau užėjus į atvirą jo kiemą galima išvysti prie tvoros patupdytą pelėdą. Ji gerai įtvirtinta ir piktavaliai suakmenėjusio paukščio iki šiol nepalietė.

Draugijos pirmininkas Ignas Mačiukas pasakojo, kad šiame pastate dar neseniai buvo remontuojama neįgaliųjų technika. Tačiau gegužę statinio nuomos sutartis su savivaldybe baigiasi, todėl draugija ieško naujų patalpų.

Kauno savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Donatas Valiukas pranešė, kad pastatas yra avarinės būklės. Kai nuomininkų jame neliks, bus sprendžiama, ką su juo daryti, ar ieškoti naujų savininkų.

Greta buvusio draugijos pastato gyvenantis kaunietis Algimantas Visockas tvirtino, kad bene tik jam vienam rūpi ši skulptūra.

Reikėtų perkelti kitur

„Gyvenu šioje vietoje daugiau nei 20 metų. Per tą laiką neteko girdėti, kad skulptūra kas domėtųsi. Tik aš pats kartkartėmis ją apžiūriu. Pagalvoju, kad ją reikėtų iškelti į pagarbesnę vietą“, – pasakojo vyras.

Šiame pastate anksčiau buvo įsikūręs S.Žuko taikomosios dailės technikumo filialas, veikė apipavidalinimo bei drabužių modeliavimo padaliniai.

A.Obcarskas taip pat mokėsi šiame padalinyje. Dailininkas pasakojo, kad pelėda tuomečių mokyklos vadovų rūpesčiu ir nutūpė filialo kieme.

„Prie jos buvo pastatyti iki šiol išlikę suolai. Prisimenu, kaip su bendrakursiais prie šios pelėdos sėdėdavome. Ji buvo tarsi mūsų kompanijos narė“, – prisiminė A.Obcarskas.

Dailininkas džiaugėsi, kad pelėda išliko. Tačiau nerimavo, koks bus jos likimas, kai pastato šeimininkai pasikeis.

Pasitinka laiptų papėdėje

Dar vieną pelėdą atidesni praeiviai gali pamatyti Edmundo Fryko vardu vadinamų laiptų papėdėje. Dėl skulptūros vyresni kauniečiai laiptus nuo seno vadino Pelėdos laiptais.

Šiuos laiptus, jungiančius Bažnyčios ir E.Fryko gatves, 1937 metais suprojektavo garsus architektas E.Frykas.

Dabar greta šios vietos architektų dirbtuvę įkūręs kaunietis Arūnas Liočas sakė, kad domėjosi skulptūros istorija. Pavyko sužinoti, kad tai tokia pat pelėda, kokios tupi ant Pelėdų kalno tvoros.

„Remontuodami pastatą atnaujinome ir stulpą, ant kurio skulptūra tebestovi. Pati pelėda išsilaikiusi neblogai. Kartais jos nematyti dėl sužaliuojančių medžių. Kai paprašome, savivaldybės atstovai aplinką patvarko ir pelėdą vėl galima matyti“, – džiaugėsi kaunietis.

Varžydavosi, kuris stipresnis

Dvi skulptūras, kaip du vandens lašai panašias į esančias Žaliakalnyje, galima pamatyti ir Kauno rajone esančiame Babtyno-Žemaitkiemio dvare.

„Jis puošė dvarą, todėl užsakė pagaminti ir dvi tikslias Kaune pastatytų pelėdų kopijas. Jos saugojo pagrindinio pastato fasadą“, – pasakojo M.Šventoraitis.

Sovietmečiu pelėdos iš dvaro dingo. Kai M.Šventoraitis jį įsigijo, pradėjo domėtis ir čia buvusių skulptūrų likimu.

„Pavyko sužinoti, kad netoli dvaro gyvenę žmonės įsilinksminę bandydavo tas pelėdas panešti. Varžydavosi, kuris toliau nutemps, nes jos sunkios, dviese vargiai galima patempti“, – pasakojo verslininkas.

Parinks geresnę vietą

Prieš 15 metų 2 kilometrai nuo dvaro gyvenantis ūkininkas prisipažino, kad jo valdose stovi viena pelėdų. Taip ją pavyko susigrąžinti. M.Šventoraitis sakė, kad kol kas ji lauke, dvaro teritorijoje. Tačiau netrukus verslininkas planuoja meno inkubatoriumi paversti dabartinį tvartą.

„Kai inkubatorius pradės veikti, pelėda atras jai tinkamą garbingą vietą prie pastato“, – sakė verslininkas.

Mokydamiesi galėtų skulptūras atkurti

Svaigedas Stoškus

Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjas

„Kauno kolegijai priklausančio padalinio pelėdų skulptūrų ir tvoros būklė – gėda Kaunui.

Pirmiausia, žinoma, turėtų būti gėda pačiai ugdymo įstaigai, nes situacija fantasmagorinė. Juk J.Vienožinskio menų fakultete mokosi būsimi menininkai. Tai jie ir turėtų mokydamiesi restauruoti skulptūras. Juk tam didelių pinigų nereikia, ne iš itališko marmuro jos sukurtos.

Tačiau kolegijos vadovybė vis teisinosi neturinti pinigų, o laimėti Europos Sąjungos finansuojamo projekto konkurso ir taip suremontuoti tvorą ir skulptūras nepavykdavo.

Pats esu bendravęs su ne vienu greta Pelėdų kalno gyvenančiu verslininku. Jie sako, kad noriai prisidėtų prie pelėdų restauravimo. Taip visi drauge ir prikeltų šiuos paminklus, tačiau mokyklos atstovai į tokius pasiūlymus nereagavo.

Kiek žinau, situacija pagaliau šiek tiek pagerės.

Mieste esančių vertingų kultūros paveldo objektų būklė gerėja. Prie to prisidėjo savivaldybės programa, kai iš miesto biudžeto skiriama dalis pinigų tokių objektų savininkams, kurie pastatus nori atnaujinti.

Blogesnė yra pavienių paminklų situacija. Pavyzdžiui, Aleksote, dabar neveikiančiose kapinėse, stovi 1927 metais pastatytas paminklas „Pieta“. Jis skirtas už Lietuvos nepriklausomybę kovojusiems ir žuvusiems savanoriams. Paminklas ilgus metus buvo labai prastos būklės.

Neseniai savivaldybė taip pat paskelbė jo atkūrimo konkursą. Iki 2018 metų tai bus padaryta.

Tvarkyti paveldo saugomų pastatų tvoras taip pat įmanoma. Jei matome, kad žmonės tikrai nori tai daryti, leidimus išduodame nesunkiai.“

* * *

Atgims 52 restauruotos pelėdos

Paulius Baltrušaitis

Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotojas plėtrai ir infrastruktūrai

„Tvoros atkarpos tvarkybos projektas jau pateiktas savivaldybei ir laukiame jos sprendimo. Užsienio lietuviai taip pat yra išsakę norą ir rūpestį atnaujinti pelėdas. Džiaugiamės, kad ilgametės Kauno kolegijos pastangos atkreipiant valdžios ir visuomenės dėmesį kartu puoselėti kultūros paveldą atranda atgarsį.

Pagal išlikusius dokumentus ir techninį tvarkybos projektą, kurį parengė specialistai, numatyta atstatyti 52 pelėdas.

Viena nukritusi pelėda saugoma Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakultete. Ateityje pagal ją bus liejamos formos. Iš jų ir atgims restauruotos pelėdos.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.