V. Ščiavinsko nuotr.
Fabrikui – senovinis dvaras
Lenkų dvarininkas, tekstilės, terpentino ir alkoholio pramonės magnatas Voiciechas Puslowskis Kučkuriškių popieriaus fabrikui įkurti nepagailėjo itin vaizdingos vietos prie Vilnios savo paties dvaro teritorijoje. Popieriaus gamybai reikėjo sraunios upės ir užtvankos.
Dalį dvaro pastatų perstatė ir fabriko reikmėms pritaikė vokiečių meistras Wilhelmas Langenbachas. Dauguma to meto popieriaus gamybos meistrų įvairiose šalyse buvo atvykėliai iš Vokietijos. Jie popieriaus gamybą laikė ne amatu, o menu.
Pasižvalgykite po istorinio popieriaus fabriko apylinkes
Modernūs gamybos metodai
Pirma, kaip ir visoje Europoje, čia popierius buvo gaminamas iš pūdytų skudurų. Rašomajam popieriui gaminti labiausiai tiko balti lininiai ir medvilniniai skudurai.
Tačiau Voiciechas siekė sukurti didelę pramoninę manufaktūrą ir pakeisti popieriaus gamybos Lietuvoje mastą. Todėl jis pradėjo domėtis popieriaus gamyba iš medžio žaliavų.
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskiu bibliotekos archyvo nuotr.
Angliška technika lietuviškam popieriui
1844 m. Kučkuriškių manufaktūra įsigijo anglišką popieriaus gamybos mašiną ir tapo pirmuoju Lietuvoje fabriku. Ant fabriko kamino, išlikusio iki šiol, tebėra ši data.
Netrukus Kučkuriškių fabrikas ėmė aprūpinti popieriumi ne tik Vilnių, bet ir kitas carinės Rusijos gubernijas. Šiai gamyklai medžio žaliavą XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje tiekė net Pūčkorių fabrikas.
V. Ščiavinsko nuotr.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Kartono era
1915 m. fabrike jau dirbo 185 darbininkai, per metus pagamindavę 30 tūkstančių tonų celiuliozės ir 10 tūkstančių tonų popieriaus.
XIX a. popierius vis dar tebebuvo prabanga ir dažniausiai buvo naudojamas tik dokumentams, laiškams ir knygoms. Tačiau istoriniuose šaltiniuose užsimenama, kad V.Puslowskio fabrike imta gaminti gofruotąjį kartoną, skirtą pakuotėms. Viename senovinių dvaro pastatų ir XX a. tebeveikė gofruotojo kartono cechas.
V. Ščiavinsko nuotr.
Senovinė architektūra ir pažangios technologijos
Popieriaus fabrikas veikė net iki 2001 m., tačiau senovinė dvasia išliko visą gyvavimo laikotarpį. Techninio mąstymo dvarininkas gebėjo nesunaikinti senovinės architektūros – ryškaus romantizmo „akmenų stiliaus“ pastatų.
„Čia buvo ir alėjų, ir gėlynų. Dvarininko šeimos moterys irgi domėjosi technika. Pasakojama, kad senais laikais ne vieną sijonuotą damą galėjai aptikti čiupinėjančią gofruotąjį kartoną, ką tik išlindusį iš gaminį formuojančios mašinos“, – šyptelėdamas pasakojo 40 metų fabrike dirbęs Pavelas Paškevičius.
Kučkuriškėse iki šiol tebėra daugiau nei prieš 170 metų pastatyta užtvanka ant Vilnios upės. O buvę dvaro pastatai, kurie buvo performuoti į popieriaus fabriko gamybinius pastatus, dabar yra įtraukti į Kultūros vertybių sąrašą.
