Į Širvintų rajone esantį Čiobiškį atvykę keliautojai vis neatsistebi paprastu, tačiau unikaliu įrenginiu Neries krantuose. Prie virš upės nutiesto lyno prikabintas plaustas panorėjusius vos per kelias minutes gali perkelti į kitą upės krantą. Tokį vienintelį bemotorį keltą Lietuvoje dabar prižiūri trečios kartos keltininkas Gediminas Dzeventauskas.
Prie Musės ir Neries santakos įrengtas, upės srovės varomas keltas minimas jau XIX a. Manoma, kad panašiu keltu, koks yra dabar, naudojosi 1831 ir 1863 metų sukilėlių kariuomenės.
1912-aisiais vietoj kelto buvo pastatytas tiltas. Jis ne kartą griuvo, dažnai tekdavo jį taisyti, ypač po pavasario ledonešių.
1934 metais Lietuvos prezidentas Antanas Smetona įsakė senąjį tiltą nugriauti, bet tikslią tilto buvimo vietą liudija prie G.Dzeventausko sodybos išlikę mediniai poliai ir pylimai.
Keltą atitempė arkliais
Naujojo iki šių dienų veikiančio kelto istorija prasidėjo 1935-aisiais, kai dabartinio keltininko Gedimino senelis Jurgis Dzeventauskas kartu su kaimynu Andriumi Raudeliūnu nusprendė istorinėje kelto vietoje įrengti perkėlą.
„Daug žmonių gyveno aplinkiniuose kaimuose, tad buvo reikalingas patogus susisiekimas per upę. Be to, juk kitame upės krante viskas saldžiau“, – šyptelėjo keltininkas.
Jonavoje pagamintą keltą iki pat Čiobiškio upe prieš srovę atitempė abiejuose krantuose virvėmis įkinkyti arkliai. Apie 30 kilometrų įveikęs keltas savo veiklą pradėjo 1935 m. Per Antrąjį pasaulinį karą nutrauktas darbas buvo atnaujintas 1956 m. keltui vėl išplaukus į Nerį.
Nei motorų, nei irklų
Du Neries krantus tarp Čiobiškio ir Padalių kaimų jungiantis primityvus keltas perkelia ir žmones, ir automobilius veikiamas vien upės srovės. Keltą prilaiko ir pasroviui neleidžia nuplaukti tvirtas, virš upės įtemptas plieninis lynas.
Srovės nešamas keltas į lyną remiasi laisvai besisukančiu velenu, vertikaliai įtaisytu denyje. Keltas vairuojamas kartimi – ja pasukamas taip, kad upės srovė galėtų jį plukdyti iš vieno upės kranto į kitą.
Sutrumpina kelią, sutaupo laiko
Kelionė keltu užtrunka apie 5 minutes, o vienu metu galima perkelti du lengvuosius automobilius arba vieną krovininį iki 5 tonų.
Keltas šiame regione pagelbėja norintiems sutaupyti apie valandą kelionės ir apie 80–90 kilometrų kelio. Tai trumpiausias ir vienintelis kelias Kaišiadorys–Čiobiškis, o skirtinguose krantuose gyvenantiems žmonėms tai arčiausias kelias pasiekti kaimyninių rajonų centrus.
Neatsistebi kelto mechanizmu
Keltu galima persikelti šiltuoju metų laiku, o nuo lapkričio jis žiemoja ant kranto. Nors šiokiadieniais keltu pasinaudoja 5–6 automobiliai, savaitgaliais ar švenčių dienomis keliautojų srautas pagyvėja. Gediminą dažnai pradžiugina užsieniečiai, mat jie negali patikėti savo akimis, kad keltas plaukia be jokio variklio.
„Žmonės ieško – kur variklis? Pasakau, kad nėra. Jie netiki. Kartais pajuokauju, kad vyrai triumuose pedalus mina, reikia patrepsėti per grindis, tada greičiau plaukti pradeda“, – šmaikščius nutikimus prisiminė keltininkas.
