Vos po 11 metų sietyną su šimtu elektros lempučių Rietave įžiebė kunigaikštis Bogdanas Oginskis.
Istorinis sietynas, liudijantis, kaip greitai naujovės iš Vakarų Europos buvo perimtos Lietuvoje, iki šiol visu grožiu puikuojasi Rietavo bažnyčioje. Jis restauruotas, bet išliko nepasikeitęs nuo tada, kai buvo įžiebtas pirmą kartą 1892 metais.
Elektra pirmiausia nušvietė dvarus
Kai Th.Edisonas išpopuliarino elektros apšvietimo privalumus, įsirengti elektros apšvietimą dvaruose ir rūmuose tapo didikų ir turtuolių prestižo reikalu. Lietuvoje elektros pradininku tapo B.Oginskis. Elektrifikavus pirmąjį objektą Rietave, jo pavyzdžiu sparčiai užsikrėtė kitos vietovės ir elektros apšvietimas ėmė plisti po visą Lietuvą.
„Rietavo dvaro elektrifikavimas - labai svarbus įvykis technikos ir valstybės istorijoje: tai Lietuvos elektrifikavimo pradžia“, - sakė Rietavo dvaro atkūrimo iniciatorius ir muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas.
Pirmąją lemputę bandyta užpūsti
Rietaviškis Juozas Kalnikas, gimęs 1883 metais, elektrinės paleidimo metais buvo devynerių, bet jau tarnavo dvare. Po daugelio metų buvęs kunigaikščio tarnas papasakojo savo atsiminimus, kurie buvo užrašyti amžininkų.
„Kai iš elektrinės buvo tiesiami laidai į dvaro rūmus, žmonės stebėjosi, kaipgi čia būsią, kad ugnis kūrensis viename laidų gale (elektrinėje), o šviesa švies kitame gale - dvaro rūmuose.
Kai vyrai pamatė šviečiančią elektros lemputę, vieni ją bandė užpūsti, kiti - prie jos pypkes prisidegti, treti bijojo prisiartinti… O kai užsidegė elektra bažnyčioje, pažiūrėti šitos šviesos į Rietavą važiuodavo iš visų Žemaitijos kampų“, - rašoma knygoje „Lietuvos energetika“.
Dalyvavo garsios Europos bendrovės
Kunigaikštis B.Oginskis ketinimus įrengti elektrinę ir elektrifikuoti jam priklausantį Rietavo dvarą viešai buvo paskelbęs jau 1888 metais. Jis rinko žinias apie Vakarų Europoje bei Peterburge veikiančias elektrines ir paskelbė, kad statys modernią elektrinę ir laukia kvalifikuotų pasiūlymų iš elektrotechnikos firmų.
Pasiūlymų gauta iš Niurnbergo, Kenigsbergo ir kt. Tačiau 1891 metų vasarį B.Oginskis priėmė elektrinių montavimo bendrovės „Allgemeine Elektrizitats-Gesselschaft“ (AEG) iš Berlyno pateiktą Rietavo dvaro elektrifikavimo pasiūlymą. Darbai įvertinti 20 400 Vokietijos markių.
Stebuklas Velykų rytą
Tikėtina, kad elektrinė pradėjo veikti 1891 metų rudenį (tai liudija pirkimo ir pardavimo sutartys ir sąmata), o elektros apšvietimas bažnyčioje įrengtas vėliau. Rietavas nušvito per 1892 metų Velykas. Pagal amžininkų pasakojimus, B.Oginskis, norėdamas parodyti savo pranašumą prieš kitus ir pademonstruoti elektros apšvietimo privalumus, surengė pobūvį per Velykas. Rietavo bažnyčios sietynas nušvito 1892 metų balandžio 17 dieną. Apstulbę svečiai Velykų rytą bažnyčioje išvydo palubėje tvieskiančias net 100 lempučių.
Šį įvykį stebėjo daugybė to meto kilmingųjų, šiek tiek pavydinčių B.Oginskiui, bet suprantančių, koks svarbus dalykas įvyko jiems dalyvaujant.
Mokestis už lempučių skaičių
1911 metų duomenimis, pirmojoje Lietuvos elektrinėje Rietave veikė 69,5 kvadratinio metro kaitinamojo paviršiaus garo katilas, garo variklis ir Zenobe’o Gramme’o elektros srovės generatorius. Generatoriaus įtampa tada buvo tik 110 voltų. Eksploatacijos metu elektrinę aptarnavo du darbininkai. Apšvietimui naudotos kaitinamosios 16 ir 25 žvakių elektros lemputės, o mokestis buvo imamas nuo lempučių skaičiaus ir jų galios.
Rietavo istorinė elektrinė veikė iki 1937 metų, o paskui buvo metų pertrauka ir miestelis paskendo tamsoje. Tų pačių metų gruodį elektros tiekimas buvo atnaujintas. Rietavui 10 metų elektrą pasiryžęs tiekti pilietis, tikėtina, buvo p. Šneideraitis.
