Rotušės rūsyje, Kauno miesto muziejuje, viena ekspozicijų pasakoja, kokius patiekalus kauniečiai ruošė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikais. Tada miestas klestėjo ir XV amžiuje priklausė Hanzos pirklių sąjungai.
8 receptus galima parsinešti namo ir eksperimentuoti savo virtuvėje. Muziejininkės sakė, kad šiuos valgius pavyko pasigaminti pačioms.
Įdomu tai, kad jau tais laikais kauniečiai maistą ruošdavo ir garuose.
Atveždavo rūkytų strazdų
Muziejaus Kauno istorijos skyriaus vedėja Inga Puidokienė pasakojo, kad LDK laikų kauniečių virtuvė buvo panaši į dabartinę, tik patiekalai riebesni.
„Ant šventinio stalo būdavo patiekiami kaplūnai – kastruoti riebūs ir skanūs gaidžiai. Vištienos patiekalai buvo gaminami rečiau. Kalakutai prieš šventes būdavo šeriami riešutais, vis didinant jų dozę.
Labai populiarūs buvo ir įvairiausi pyragai su mėsa. Miestiečiai dažniau valgė jautieną, mažiau vertino liesesnę kiaulieną, bet garbino lašinius“, – pasakojo muziejininkė.
Į Kauną pirkliai iš Karaliaučiaus krašto dažnai atveždavo ir sūdytų, rūkytų strazdų, kuriuos miestiečiai mielai kirsdavo. Didelis buvo ir žuvų pasirinkimas.
Valgė ir žiedinius kopūstus
Įdomu tai, kad maistui gaminti būdavo naudojama daug prieskonių – įvairių pipirų, šafrano, imbierų, anyžių, cinamono. Ypač dažnai patiekalai buvo gardinami datulėmis.
Studijuojant muziejuje patiektus receptus galima pastebėti, kad jau LDK laikais kauniečiai žinojo ir naudojo žiedinius kopūstus.
Pavyzdžiui, vištą prikimšdavo riebaluose kepintų to paties paukščio kepenėlių, pagardintų druska, petražolėmis, svogūnais. Paukštį apdėliodavo lašinių gabalėliais, apvyniodavo sviestiniu popieriumi ir kepdavo krosnyje. Valgydavo su išvirtais ir sviestu pagardintais žiediniais kopūstais.
„Žinoma, kad žiediniai kopūstai tada, kaip ir dabar, buvo brangūs“, – sakė I.Puidokienė.
Receptus nešasi namo
O štai senovinė lazanija neprimena dabartinės. Ji buvo gaminama iš kvietinių miltų, varškės sūrio, kiaušinių, grietinės, sviesto ir buvo panaši į krosnyje keptus skrylius.
Taip pat muziejuje pateikta receptų, kaip išvirti barščius su silke, kaip 1573 metais buvo gaminama Kūčia.
Galima pabandyti paruošti ir vėžių su batviniais, lydeką su kopūstais, bebro uodegą ar cidonijų saldėsius. Šie vaisiai primena svarainius ir, pasak muziejininkės, jų Lietuvoje rasti dabar sunku, tačiau galima įsigyti Latvijoje.
I.Puidokienė patikino, kad kiekvienas norintis receptus iš gražiai išleistų knygelių gali išsiplėšti ir išsinešti.
„Muziejaus lankytojai tai noriai daro. Mažiausiai visus domina bebro uodegos ruošimo būdas. Tačiau mano šeimoje yra medžiotojų, todėl bebrą pagal šį receptą ruošėme, ir tai pavyko“, – sakė muziejininkė.
Iš plokščių lėkščių niekas nevalgydavo
Sigita Žemaitytė
Muziejininkė
„Greta receptų ekspozicijoje pristatome ir XV–XVIII amžiuje naudotus indus, iš kurių valgydavo ir kuriuose maistą gamindavo kauniečiai.
Maistui gaminti būdavo naudojami neglazūruoti keraminiai puodai. Ant turtingesnių kauniečių stalų stovėdavo glazūruotos puodynės ir gilios lėkštės. Jos būdavo puošiamos augalų ir grafiniais ornamentais. Iš plokščių lėkščių tada niekas nevalgydavo.
Įdomu, kad jau XVI amžiuje kauniečiai naudojo garpuodžio prototipą.
Archeologai Kauno senamiestyje yra radę keraminį indą su skylutėmis. Į jį būdavo dedamas maistas, įkeliamas į kitą vandens pripiltą sandarų puodą ir kaitinamas. Taip maisto produktai būdavo gaminami garuose.“
