Vienybės aikštės projektą Kaune rengiantis architektas Rimantas Giedraitis tikino pernelyg vėlai sužinojęs apie aptiktus elektros stoties pamatus.
„Ši teritorija priskirta Kauno naujamiesčiui, todėl archeologiniai tyrimai tokiose vietose neatliekami“, – aiškino R.Giedraitis. Visai kitokia tvarka senamiestyje, kur didelė tikimybė rasti vertingų daiktų, o radiniai gali turėti įtakos net projektui.
Nepaisant visų šių aplinkybių, R.Giedraitis apgailestavo laiku negavęs informacijos apie elektros stoties pamatus, mat jais galėjo susidomėti įvairios institucijos.
Pasak projektą vykdančios bendrovės „Urban Inventors“ generalinio direktoriaus Liongino Šepečio, pamato fragmentų nėra daug išlikę, o šis įvykis niekaip nepaveiks projekto eigos. Jokių kitų radinių kasant gruntą neaptikta.
Įrangą pagamino „Siemens“
Investuotojai iš Belgijos elektros stotį įrengė 1899 metais, o veikti ji pradėjo pirmosiomis 1900-ųjų dienomis. Tai buvo pirmoji vieša elektrinė visoje Lietuvoje, kuri ypač pagerino aprūpinimą elektros energija.
Pirmą kartą stotį mėginta susprogdinti Pirmojo pasaulinio karo metais, o visiškai pastatas išnyko po kito sprogimo 1944-aisiais. Tąkart buvo sunaikinta ir daugiau statinių aikštės prieigose.
Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus vadovas Svaigedas Stoškus taip pat apgailestavo, kad apie aptiktus stoties likučius sužinota pernelyg vėlai.
„Archeologiniai tyrimai šioje teritorijoje nėra privalomi, tačiau visada išlieka tikimybė tokioje vietoje aptikti įdomių daiktų“, – svarstė KPD atstovas.
Pasak jo, itin įdomu būtų paieškoti elektros stotyje veikusios įrangos likučių.
Ji buvo pagaminta Vokietijos bendrovėje „Siemens“.
Įvertino aikštės svarbą
„Vienybės aikštė nėra tik Kauno ir kauniečių aikštė. Ji svarbi visai Lietuvai ir net Europai“, – įsitikinęs žinomas istorikas ir politologas Antanas Kulakauskas.
Kartu su architektais, miesto istorijos žinovais ir aktyviais kauniečiais jis dalyvavo renginyje, skirtame aptarti Kauno viešąsias erdves, jų istorinę reikšmę bei ateitį. Tokių susitikimų ketinama rengti ir daugiau.
Dėmesys Vienybės aikštei nėra atsitiktinis, mat įrengus požeminę automobilių stovėjimo aikštelę numatyta atnaujinti ir viršutinę jos dalį.
„Per 150 metų aikštė ne kartą keitėsi, o jos vaizdas per pastaruosius dešimtmečius gerokai atitolo nuo pirminio aikštės kūrėjų sumanymo, todėl rekonstruodami Vienybės aikštę sieksime atspindėti istorinius jos raidos etapus“, – kalbėjo „Urban Inventors“ vadovas L.Šepetys.
Jo nuomone, Vienybės aikštė yra viena svarbiausių miesto viešųjų erdvių, todėl sprendimai bus priimami labai atsakingai.
Reikšmė smarkiai pasikeitė
XIX amžiaus viduryje dabartinės Vienybės aikštės vieta buvo tiesiog miškinga teritorija, kurią nuspręsta pritaikyti prekybai.
„Tai buvo niekuo neišsiskirianti, paprasta akmenimis grįsta turgaus aikštė“, – pasakojo istorikas A.Kulakauskas. Joje taip pat vykdavo cirko pasirodymai, sustodavo keliaujantis žvėrynas. XX amžiaus pradžioje pradėjo veikti elektros stotis, pradėjo kilti kiti pastatai. Tuo metu ji vadinta „Siemens“ aikšte. Tarpukario metus galima drąsiai vadinti Vienybės aikštės klestėjimo laiku.
„Kauną paskelbus laikinąja sostine, ši aikštė įgijo paminklo statusą“, – kalbėjo istorikas A.Kulakauskas.
Sovietinė valdžia šią aikštę pasirinko pagrindinei revoliucijos vado Vladimiro Lenino skulptūrai. Vėliau ją kauniečiai nugriovė 1990 metų rugpjūčio 6-ąją. Manoma, kad tai buvo pirmasis nugriautas V.Lenino paminklas visoje tuometinėje SSRS.
Siekis – daugiau gyvybės
A.Kulakausko nuomone, Vienybės aikštė niekada iki galo nebuvo užbaigta tvarkyti. Galbūt didžiausias baigtumo lygis buvo pasiektas sovietiniais laikais, mat beveik prieš pusšimtį metų ji buvo iš pagrindų atnaujinta, pastatytos trys stelos.
Tarpukariu aikštėje nebuvo medžių – vešėjo tik žemaūgiai augalai ir gėlės.
Pasak L.Šepečio, didžioji dalis medžių ir krūmų aikštėje buvo pasodinti sovietmečiu, kai atsirado mada viešąsias erdves versti skverais, tad pašalinus dalį pastaraisiais dešimtmečiais išaugusių medžių bei krūmų atsivers autentiški panoraminiai vaizdai.
L.Šepetys priminė, kad dar 2003 metais Kauno savivaldybės užsakymu buvo parengtas detalusis planas, kuriame numatyti pagrindiniai Vienybės aikštės eksploatavimo sprendiniai, tarp jų – požeminės automobilių aikštelės statyba, dydis, įvažiavimo vietos ir medžių iškirtimas.
Tuo metu architektas R.Giedraitis norėtų aikštei suteikti kuo daugiau gyvybės, mat dabar joje vakarais galima sutikti vos vieną kitą žmogų. Galimybės pasiekti tikslą nėra blogos – aikštės prieigose nuolat lankosi gausybė studentų, veikia biurai, netoliese driekiasi pagrindiniai turistų keliai.
Projektuotai norėtų darniai sujungti aikštę su greta esančiu Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodeliu, tačiau tikrai nesiskverbs į gretimą teritoriją.
„Mūsų tikslas – atkurti istorinį aikštės perimetrą, įtraukiant jos dalį kitapus K.Donelaičio gatvės“, – aiškino architektas R.Giedraitis.
Požeminėje aikštelėje sutilps 500 automobilių
Požeminėje aikštelėje bus įrengta 500 vietų automobiliams – 10 proc. jų sutarta skirti miesto reikmėms.
„Urban Inventors“ numatė investuoti apie 10 mln. eurų, o miesto savivaldybė finansuos aikštės dangos pakeitimą, darbus ketinama baigti 2018-ųjų lapkritį.
Bendrovė aikštele naudosis 25 metus, o vėliau perduos ją Kauno savivaldybei.
Tuo pačiu metu vyksta greta aikštės stovinčio „Pramprojekto“ pastato rekonstrukcija, jame įsikurs verslo centras.
