Vileišių rūmai, kuriuose dabar įsikūręs Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, kadaise buvo vienas įspūdingiausių pastatų Vilniuje, įvertintas netgi „aukštesne už pirmą“ klase, nes kito rango tokio lygio namams tuometiniai biurokratai tiesiog nesugalvojo.
Dabar šiuos rūmus galima aplankyti kaip vieną iš maršruto „Keliauk ir pažink“, jungiančio 100 istorinių, kultūrinių ir gamtos objektų Lietuvoje, stotelių.
Broliai išsimokslino Rusijoje
„Dabar Lietuva kartais negražiai vadinama švogerių kraštu, o anksčiau ji buvo tikras brolių kraštas“, – pasakojo Vileišių rūmų gidė, vardydama garsius Lietuvai nusipelniusius brolius. Vieni jų – Vileišiai.
„Už tai, kad daug paprastų ūkininkų vaikų gavo puikų išsilavinimą, netikėtai turime padėkoti Rusijos imperijai“, – sakė gidė.
Pasirodo, carinė Rusija, bijodama lietuvių polonizavimo, stengėsi juos surusinti.
Kiekvienam lietuviui vaikui skirdavo stipendiją, leidžiančią studijuoti Maskvos arba Peterburgo universitetuose. Populiariausios buvo trys specialybės – gydytojo, teisininko ir inžinieriaus.
Vileišių broliai išsirinko visas tris – Jonas Vileišis tapo teisininku ir Nepriklausomybės Akto signataru, Antanas Vileišis – gydytoju, o Petras Vileišis – inžinieriumi.
Pastatė išskirtinius namus
Baigęs mokslus Peterburge P.Vileišis taip pat mokėsi kelių institute, o Belgijoje išmoko dirbti su išskirtine plieno technologija, todėl Rusijos imperijoje buvo paklausus specialistas.
Rusijoje susikrovęs turtus, 1900 metais P.Vileišis grįžo į Lietuvą ir suprato, kad nori dirbti mūsų šalies labui. Vyras čia įkūrė metalo apdorojimo verslą, tačiau didžiąją laiko dalį skyrė įvairiai visuomeninei veiklai, susijusiai su lietuvybės puoselėjimu.
Jo pastangomis Vilniuje buvo įteisintos lietuviškos mišios, legalizuotas lietuviškas „Vilniaus žinių“ laikraštis, kuris ir buvo leidžiamas P.Vileišio lėšomis.
Vilniuje P.Vileišis pasistatė ir išskirtinius namus – antrų tokių mieste nebuvo. Barokinės Petro ir Povilo bažnyčios pašonėje, šalia upės ant kalvos, specialiai ją dar šiek tiek pakėlus, iškilo neobarokiniai Vileišio rūmai.
Negailėjo jis pinigų nei kokybiškoms medžiagoms, kurių dauguma buvo vežama iš užsienio, nei naujosioms statybų technologijoms.
Liko net originalus parketas
Tai nebuvo pirmas pastatas Vilniuje, kuris turėjo vandentiekį, bet jis vienintelis turėjo biologinius kanalizacijos valymo įrenginius. Pastate įrengti marmuro laiptai, atskira laiptinė tarnams, pastatytos 28 krosnys – visos skirtingos.
„Krosnis gamino Suomijoje: jie ten turėjo tokią technologiją, kurią pritaikius jos atrodė tarsi porcelianinės, dėl to buvo mėgstamos prabangiuose namuose“, – teigė gidė.
Ji džiaugėsi, kad Vileišio rūmai puikiai išsilaikė – liko net originalus parketas.
„P.Vileišis namus paliko dukrai, o ji pardavė „Ryto“ draugijai, kuri lenkiškame Vilniuje užsiėmė lietuviška veikla. O į sovietmetį šis pastatas žengė kaip Literatūros ir tautosakos institutas, tad tam tikra prasme ta lietuvybės idėja čia visuomet buvo gyva“, – pasakojo gidė.
Negavo uždirbtų pinigų
Vis dėlto savo prabangiais namais P.Vileišis džiaugėsi neilgai. Jau 1908 metais jis buvo priverstas paskelbti bankrotą – visus pinigus paskyrus įvairiai veiklai remti, pats P.Vileišis liko tuščiomis kišenėmis.
Kad vėl užsidirbtų, jis išvyko į Rusiją. Darbo čia P.Vileišis rado, bet jam niekada už jį nebuvo sumokėta.
Prasidėjo neramumai, revoliucijos, ir Rusija P.Vileišiui liko skolinga tūkstančius auksinių rublių.
P.Vileišis grįžo į Lietuvą 1921 metais ligotas, bolševikų apiplėštas, be skatiko kišenėje. Mirė 1926-ųjų vasarą Palangoje.
