Šis siauras vienos giminės pjūvis, ant pačios autorės, padės pažvelgti į visas to laikotarpio ligas ir jų gydymą.
Naujoji jos knyga „Mirties nugalėti nepavyko: Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija (XV a. pab.–XVII a.)“ skaitytojams pristatyta pirmadienį. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Tai pirmas tokio pobūdžio leidinys Lietuvoje.
Mirdavo itin jauni
Istorikė R.Ragauskienė teigia, kad demografiniai rodikliai Radvilų gyvenimo metais buvo visiškai kitokie, nei yra dabar.
„Ligos puolė ir tos pačios, ir ne tos pačios. Bet ir laikotarpis buvo labai sudėtingas ir skirtingas nei dabar. Radvilos gyveno vadinamuoju epidemiologinio perėjimo laikotarpiu, kai demografiniai rodikliai buvo šiek tiek kitokie – gimstamumo ir mirštamumo skaičiai buvo labai dideli“, – tikina ir priduria, kad itin daug vaikų mirdavo nesulaukę pilnametystės.
„Faktiškai jaunas mirdavo kas antras Radvilų vaikas“, – niūrias ano meto tendencijas pasakojo R.Ragauskienė.
Kaip gydėsi?
Efektyvių vaistų trūkumas,tuo metu buvo sprendžiamas kitaip – atidesne savo sveikatos priežiūra.
„Radvilos tiek daug dėmesio skyrė savo sveikatos reikalams, nes suprato, kad mirtinas pavojus yra čia ir dabar. Ir nebuvo tokie užtikrinti dėl ateities taip, kaip mes esame turėdami antibiotikus ar kitus antimikrobinius vaistus. O jeigu pasižiūrėsime į jų chirurgijos lygį, tai operacijos buvo vykdomos visiškai be jokių nuskausminamųjų, todėl jie vengdavo tokių intervencijų“, – pasakojo istorikė.
Daugiausia mirė nuo infekcijų
Net trys ketvirtadaliai Radvilų mirė būtent nuo infekcinių ligų, pasakojo istorikė. Jos teigimu, gana lengvai gydomos ir ne tokios agresyvios ligos dabar, XVII amžiuje galėjo būti mirtinos.
„Taip pat kiekvienoje epochoje atsiranda naujų ligų, kaip ir mūsų laikais atsirado paukščių gripas. Ir kai kurios ligos reiškiasi skirtingai. Radvilos gyveno dar tuo metu, kai lytiškai plintančios ligos, konkrečiai sifilis, intensyviai ir agresyviai plito. Tokio agresyvumo dabar tikrai nebėra fiksuojama“, – tikino pašnekovė.
„Pasirinktas Radvilų pjūvis yra kaip mikroistorinis. Bandau lyginti ir su kitais didikais. Taip išnagrinėjus mažesnę bendruomenę galima pasakyti labai daug apie bendrą LDK didikų grupę“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė istorikė.
Sugebėdavo išsigelbėti nuo maro
Istorikė R.Ragauskienė teigia, kad konkrečiai tik didikus pasiekiančios ligos tuo metu nebuvo. „Pavyzdžiui, toks dalykas kaip tuberkuliozė. Mes linkstame manyti, kad ji labiau vargšų liga. Bet iš tiesų tuberkuliozė tuo metu pasiekdavo ir aukščiausio luomo atstovus. Aišku, buvo tam tikros ligos, nuo kurių didikai sugebėdavo išsigelbėti, jos priklausė nuo socialinės padėties ir gerovės“, – pasakojo istorikė ir kaip pavyzdį pateikė marą.
„Mes žinome, kokia agresyvi yra maro epidemija ir kiek aukų ji nusinešdavo. Tarkime, LDK XVII amžiaus viduryje trečdaliu gyventojų sumažėjo dėl maro. Tačiau Radvilų aplinkoje nė vienas nemirė nuo maro. Ir nei didikai, nei karaliai nuo to nemirdavo. Kadangi jie turėjo didelius turtus, daug dvarų, sužinoję bet kokią informaciją apie besiartinantį marą, jie viską mesdavo ir bėgdavo į kitą dvarą. Ten jie statydavo sargybas ir nieko neįleisdavo“, – apie būdus nesusirgti pasakojo R.Ragauskienė.
Barborai Radvilaitei skirtų vaistų sudėtis
Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, Humanitarinių mokslų daktarė R.Ragauskienė teigia, kad skaitant naujausią jos knygą bus galima sužinoti net ir tuo metu naudotų vaistų sudėtį.
„Ligos ir sveikata yra labai įdomūs, bet kartu ir labai rimtai dalykai. Šioje knygoje bus galima rasti įvairių įdomybių apie gydymą, vaistus, kuriuos gamino tais laikais, jų kainas ir komponentus“, – sakė istorikė. Ji teigė, kad jai pavyko rasti išlikusius kai kurių vaistų receptus. Pavyzdžiui, Barborai Radvilaitei gamintų vaistų, kvepalų, tepalų receptus.
Autorė teigia, kad tokia knyga yra nauja ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos istoriografijai. „Yra parašytų knygų atskiromis temomis, pavyzdžiui, apie marą ir jo poveikį. O čia pamėginta pažiūrėti į grupę žmonių – 52 asmenis. Ir labai detaliai išanalizuoti jų sveikatos reikalai ir ligos istorijos, sveikata ir mirties priežastys“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė istorikė.
„Tai toks bendras požiūris, kuriame susikerta istorinis, medicininis ir demografinis aspektai“, – savo darbą vertino istorikė.
