Klaipėdos universitetas įsikūręs senųjų raudonplyčių vokiškų kareivinių teritorijoje, kur tarpukariu buvo dislokuotas septintasis pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulkas. Jame 1923–1925 metais tarnavo Pirmojo pasaulinio karo frontuose, o vėliau kovose už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę dalyvavęs P. Tarasenka.
Iš Aukštaitijos sentikių kilęs P.Tarasenka Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą su šeima persikėlė gyventi į pajūrį. Dar vaikystėje sužavėtas žmonių pasakojimų ir padavimų apie senovę karininkas laisvalaikiu dažnai vykdavo pasižvalgyti po apylinkes - ieškojo kuršių piliakalnių, žinias apie juos skelbdavo spaudoje, ragino mieste kurti istorijos ir archeologijos muziejų.
Išleisto į atsargą pulkininko P.Tarasenka aistra archeologijai neišblėso – kraštotyrininkas lankė ir kasinėjo Lietuvos piliakalnius, juos aprašinėjo, sudarinėjo planus, publikavo mokslinius straipsnius, populiarino ir skatino saugoti baltų kultūros bei istorijos paminklus. Jis buvo Valstybės archeologinės komisijos narys
Sovietų ir nacių okupacijos metais išvengęs tremties P.Tarasenka ieškojo darbo įvairiose įstaigose. Kauno Karo muziejuje darbavosi ekskursijų vadovu, vadovavo Kultūros paminklų apsaugos archeologijos skyriui, buvo valstybinio muziejaus direktorius. Vėliau dešimt metų dirbo M.K.Čiurlionio dailės muziejuje.
P.Tarasenka vienas pirmųjų ėmėsi profesionaliai fiksuoti piliakalnius, braižė topografinius planus. Jis ne tik sudarė Lietuvos archeologinių paminklų registrą, bet ir parengė pirmąjį archeologinių paminklų žemėlapį, dalyvavo žvalgomosiose ekspedicijose, rinko vertingus radinius, savo atradimus ir įspūdžius aprašė knygose.
„Simboliška, kad įsikūrę buvusiose kareivinėse šiandien su pagarba prisimename P.Tarasenką – išskirtinę asmenybę, šviesuolį patriotą, prasmingai derinusį karybą, švietėjišką ir mokslinę veiklą“, - kiemelyje atidengdamas paminklinę lentą pažymėjo Klaipėdos universiteto rektorius profesorius Eimutis Juzeliūnas.
Tarsi vykdydami P. Tarasenkos priesakus Klaipėdos universiteto mokslininkai ir dabar glaudžiai bendradarbiauja su kariuomene, rengia bendrus projektus.
Pernai istorikai ir archeologai išvien Karinėmis jūrų pajėgomis mokomuoju burlaiviu „Brabander“ išplaukė į ekspediciją Baltijos jūroje - naršydami dugną sonarais ieškojo ir atrado per Antrąjį pasaulinį karą Suomijos įlankoje vokiečių nuskandintą vienintelį Lietuvos pakrančių apsaugos laivą „Prezidentas Smetona“.
Užmegęs ryšius su Karinėmis oro pajėgomis Klaipėdos universiteto mokslininkai sumanė įgyvendinti dar vieną įdomų projektą „Žemė – vanduo“: Rėkyvos ežere (Šiaulių r.) ieškos kitos istorinės relikvijos - tarpukariu per pratybas sudužusio Lietuvos kariuomenės naikintuvo „Letov“ (Šmolik), o miškuose - karinių orlaivių liekanų.
Paminklinę lentą atidengęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sveikino tokius užmojus, linkėjo universitetui Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga atversti kuo daugiau nepelnytai užmirštų istorijos puslapių.
