Istoriko manymu, Leninas puikiai sugebėtų pasinaudoti socialinių tinklų teikiamomis galimybėmis, nes buvo pasirengęs „begėdiškai meluoti“ publikai, kad tik nugalėtų. Taip elgiasi ir daugelis šiuolaikinių politikų, įskaitant Donaldą Trumpą.
Istorikas Victoras Sebestyenas publikavo „vieną išsamiausių V. Lenino biografijų“, kurią pristatė Folio literatūros festivalyje Portugalijoje. Bendraudamas su vietos leidinio „Diario de Noticias“ žurnalistais, V.Sebestyenas pasakojo, kad rengdamas knygą išsiaiškino įdomių faktų.
Iš tiesų daugumą bolševikų vado poelgių inspiravo ne tik ideologiniai ar politiniai sumetimai, bet ir emocijos. Leninas sugebėjo įgyvendinti savo tikslus ir realizuoti ambicingus projektus tuo metu, kai nemažai kitų „revoliucionierių“ tenkinosi teorinėmis kalbomis. Leninas buvo „labai praktiškas žmogus“.
Rusija nerengė išskirtinių iškilmių, skirtų revoliucijos 100-mečiui, todėl, kad Vladimiras Putinas nekenčia žodžio „revoliucija“, įsitikinęs V.Sebestyenas: „Mintis, kad rusai gali atsikratyti korumpuoto ir tironiško despoto per revoliuciją, nėra priimtina.“
Tačiau, istoriko nuomone, Rusijoje „nekyla problemų“ dėl Stalino vertinimo - jį V.Putinas ir jo aplinka „reabilitavo ne kaip komunistą, o kaip didį rusų nacionalistą“.
Tuo metu Leninas, nors jį ir lydi Rusijos valdžios nekenčiamas žodis „revoliucija“, padėjo pagrindus kurtis sovietinei valstybei, kuri rėmėsi „teroro, nepakantumo ir prievartos“ institutais. Jis įkalė mintį, kad „tikslas visiškai pateisina priemones“.
„Viską padarė Leninas. Stalinas tik ištobulino ir efektyviau naudojo Lenino metodus“, - žurnalistams pabrėžė V.Sebestyenas.
Nors daugelis Leniną laiko šaltu ir viską apskaičiuojančiu žmogumi, nemažai jo poelgių lėmė emocijos.
„Revoliucijos vadas“ sugebėjo išsikovoti valdžią ir įtaką pasaulyje ne tik dėl ambicijų. Leninas puikiai žinojo, kam jam reikalinga valdžia: „Pažįstu daugybę revoliucionierių, diskutuojančių apie revoliuciją prie kavos puodelio. Leninas pasiekė pergalę, o likusieji vis dar plepa stovėdami prie baro, nes Leninas buvo ne tik svajotojas, bet ir praktikas.“ Jei taktika prieštaraudavo doktrinai, Leninas rinkdavosi taktiką.
Komunizmo projektas buvo labai ambicingas: „Leninas ne tik norėjo pakeisti visuomenę, ekonomiką ir politinę struktūrą, jis siekė pakeisti žmones. Leniną galima palyginti su religinės sektos lyderiu“.
Istoriko nuomone, kai Leninas atvyko į Petrogradą iš Šveicarijos, jo galvoje jau egzistavo aiškus, 15 metų kurtas veiksmų planas.
„Jis žinojo, kad tai bus vienpartinė valstybė. Leninas niekada nesidalintų valdžia su kitais. Ir jis suvokė kainą, kurią daugeliui teks sumokėti už šią revoliuciją. Tai buvo gerai apgalvota programa“, - aiškino V.Sebestyenas.
Tuo pat metu galima sakyti, kad Leninas – tai „šiuolaikinis reiškinys“, nes jis buvo populistas, o mūsų laikais populizmas – aktuali tendencija: „Jis begėdiškai melavo, manė, kad svarbiausia yra pergalė, žadėjo aukso kalnus, sudėtingas problemas siūlė spręsti labai paprastai, žinojo, kad reikia rasti atpirkimo ožį… Šiandien pasaulyje yra daug į jį panašių politikų“.
Istoriko manymu, šiandien Leninas būtų „Twitter" žvaigždė, nes visą jo programą sudarė daugeliui politikų būdingi banalūs lozungai: „Leninas sumaniai pasinaudotų socialiniais tinklais. Reikšmingiausiu jo kūriniu tapo aukščiausiu lygiu kontroliuojama, centralizuotai valdoma partija.“
V.Sebestyenas priminė vieną iš žinomų revoliucijos vado posakių: „Duokite man šimtą žmonių ir aš apversiu Rusiją aukštyn kojom.“ Galiausiai taip ir nutiko.
