Antakalnis, Naujoji Vilnia, Šnipiškės – vietovės, kuriose rasta mamutų kaulų. Prieš tūkstančius metų šie gyvūnai čia gyveno, dauginosi, o paskui išnyko.
Tiesa, viso mamuto skeleto Vilniuje nė karto rasti nepavyko. Jo ir negali būti išlikę.
Tokių radinių nepašykšti tiktai Sibiro žemė, kurią sukaustęs amžinasis įšalas.
Tačiau lyginant Vilniaus universiteto Geologijos muziejuje eksponuojamą iš Jakutijos atkeliavusį skeletą ir sostinės Smėlio gatvėje iškastus kaulus aiškėja, kad Vilniaus mamutas buvo šiek tiek aukštesnis, o jo iltys storesnės.
Į auditoriją vos tilpo
Vilniaus universiteto Geologijos muziejus ruošiasi lankytojų antplūdžiui. Jame eksponuojami vadinamojo Anžu mamuto griaučiai. Tokie Lietuvos istorijoje dar nė karto nebuvo atkeliavę.
Šiam Mammuthus primigenius skeletui – 40 tūkst. metų. Jis yra 3,1 metro aukščio, sveria 595 kilogramus. Tačiau tai – tik griaučių svoris. Gyvas mamutas galėjo sverti iki 7 tonų.
„Visi norintys galės pamatyti, koks tai buvo galingas gyvūnas“, – sakė muziejaus vadovė Eugenija Rudnickaitė.
Griaučiai naudojant specialias technologijas sumontuoti į realaus dydžio eksponatą. E.Rudnickaitė pasakojo, kad dėl to teko iškraustyti vieną Gamtos mokslų fakulteto auditoriją, nes pačiame muziejuje griaučiai netilpo.
Geologijos mokslų daktarė E.Rudnickaitė juokavo, kad auditorijoje liko šiek tiek vietos ir lankytojams.
Griaučiai padarė įspūdį net mokslininkams, kurie juos apžiūrėjo pirmieji.
Ypač įspūdingos gyvūno iltys, jų ilgis siekia 4 metrus. Vienos jų svoris – 65 kilogramai, o skersmuo – 16 centimetrų.
Rado rusų mokslininkai
Pasak E.Rudnickaitės, tai buvo suaugęs 45–50 metų patinas. Gali būti, kad jo žūties priežastis – nelaimingas atsitikimas. Panašu, kad mamutas prasmego akivare ar ledyno plyšyje ir nesugebėjo išlipti. Mat patinai buvo smalsesni, daugiau rizikuojantys. Spėjama, kad šis mamutas buvo bandos vadas, nes ant griaučių pastebima kovos ženklų – keli jo šonkauliai buvo sulaužyti.
Anžu mamutas rastas Kotelno saloje. Tai didžiausia Anžu salų grupės sala Naujojo Sibiro salyne Sachos (Jakutijos) Respublikoje. Tai labiausiai į šiaurę nutolęs žinomas mamuto skeleto radinys.
Skeletą 2003 metų rugpjūtį ekspedicijos metu rado rusų mokslininkai.
Mamutai Jakutijoje gyveno prieš paskutinį apledėjimą. Vilniuje eksponuojami griaučiai labai gerai išliko tik dėl unikalių geologinių sąlygų – amžinojo įšalo. Toje vietovėje rasta ir daugiau gerai užkonservuotų mamutų su kailiu ir mėsa. Vieno jų koja atkeliavo ir į Vilnių.
Labiausiai domisi kinai
Mamuto griaučiai priklauso bendrovei „Paleo Group“, jos vadovas Michailas Ivanovas leido juos Vilniuje eksponuoti iki birželio 20-osios. Beje, griaučiai į Vilnių atkeliavo dar praėjusiais metais ir turėjo būti nuvežti į Taivaną, tačiau planai pasikeitė ir likus laiko jie bus rodomi Lietuvoje. Vėliau griaučiai iškeliaus į parodą Prancūzijoje.
M.Ivanovas baigęs Vilniaus Gedimino technikos universitetą, bet prisipažino, kad vaikystėje svajojo tapti geologu. Tad dabar vadovauja įmonei, kurios veikla – mamutų griaučių eksponavimas, pervežimas ir prekyba.
Pasak M.Ivanovo, Vilniuje eksponuojami griaučiai išskirtiniai ir tuo, kad apie 80 procentų kaulų – vieno gyvūno. Paprastai eksponatai būna sudaryti iš kelių gyvūnų liekanų, pasitaiko net plastiko.
„Kai kurie mamutai būna sudėlioti lyg iš lego detalių“, – šypsojosi „Paleo Group“ vadovas.
Šis skeletas demonstruojamas jau antri metai, spėjo aplankyti kelias parodas. Įmonė kitoms parodoms dar yra parengusi trijų mamutų griaučius.
Panašūs griaučiai, kokie eksponuojami Vilniuje, neseniai buvo parduoti už pusę milijono eurų. Tiesa, nemažai kaulų buvo pakeista plastikiniais. Skeletą reklamai įsigijo statybos įmonė.
O juodojoje rinkoje mamuto ilties kilogramas kainuoja 350–400 eurų.
M.Ivanovas sakė, kad mamuto skeletas – geidžiamas parodų eksponatas. Bet didžiausią susidomėjimą mamutais demonstruoja kinai.
Gyvūnas žuvo jau senas
Mammuthus primigenius kaulai Antakalnyje, Smėlio gatvėje, buvo rasti 1957 metais kasant griovį kanalizacijos vamzdžiui. Tai yra įdomiausias radinys Vilniuje. Griaučiai buvo gerai išsilaikę, jie gulėjo pusketvirto metro gylyje, smėlio ir žvirgždo nuosėdose.
Atkastos dešinės mamuto ilties ilgis siekė 294 centimetrus, o kairės – 281. Taigi jos trumpesnės, nei eksponuojamos Anžu mamuto, tačiau jų skersmuo didesnis – 17,3 centimetro.
Taip pat Smėlio gatvėje aptiktas kaklo slankstelis, apatinis žandikaulis, dešinės priekinės kojos žastas ir dilbis, dešinės užpakalinės kojos šlaunikaulis ir blauzdikaulis, keletas pėdos kaulų ir apie dvidešimt kitų skeleto dalių – iš viso apie 40 kaulų.
Pagal griaučių dydį nustatyta, kad Vilniaus mamuto aukštis nuo sprando aukščiausios vietos iki priekinės kojos galo buvo 3,2 metro. Tai taip pat šiek tiek daugiau nei Anžu mamuto.
Iš suaugusių apatinio žandikaulio skeleto kaulų specialistai nustatė, kad tai buvo senas individas. Vadinasi, jis žuvo senas. Šio mamuto skeleto dalis suplovė upės vanduo ir palaidojo nuosėdos prieš 12 tūkst. metų.
Šio mamuto liekanos saugomos Kaune, Tado Ivanausko zoologijos muziejaus fonduose. E.Rudnickaitė neslėpė, kad dėl to apmaudu. Tad mokslininkai sieks, kad šie kaulai būtų eksponuojami Geologijos muziejuje Vilniuje.
Vienas mamuto kaulus Smėlio gatvėje atkasusių archeologų Vytautas Urbanavičius prisiminė, kad radinys tais laikais kėlė didelį susidomėjimą, apie jį rašė spauda.
Pagyrė darbų vykdytoją
Tyrėjams apie radinį pranešęs darbų vykdytojas už tai gavo butą, o tai sovietmečiu buvo didelis turtas. Tiesa, mamuto kaulai buvo aptrupinti, nes trukdžiusius tiesti vamzdį darbininkai iš pradžių mėgino nukirsti.
„Kai įsitikinome, kad griovyje mamuto kaulai, išplėtėme paieškos zoną. Gaila, bet daugiau nieko neradome. Aišku, nuostabu ir tokie radiniai. Gerai, kad darbų vykdytojas buvo visokių įdomybių mėgėjas, antraip tie kaulai sovietmečiu būtų buvę negrįžtamai sunaikinti“, – kalbėjo V.Urbanavičius.
Jis priminė, kad archeologams reikėjo skubėti, nes anais laikais tyrinėjimams daug laiko nebuvo skiriama.
Universiteto darbuotojai surinko 40 dantų
Nors mamutų kaulų Vilniaus apylinkėse surandama nuo seno, jų dažniau pasitaiko šiais laikais, kai padaugėjo žemės kasinėjimų.
Pavyzdžiui, XIX amžiuje iki Vilniaus universiteto uždarymo Zoologijos kabinete buvo saugomi 79 mamutų kaulai, iš jų apie 40 dantų.
Šių mamutų kaulus įvairiais laikotarpiais surinko universiteto darbuotojai, studentai ir vietiniai gyventojai Neries pakrantėse, didesnė dalis jų aptikta tuomečiame Vilniaus priemiestyje – Šnipiškėse.
Prie Naujosios Vilnios, Vilnios slėnyje, žvyro karjere 20 metrų gylyje 1957 metais aptiktas krūminis mamuto dantis.
