Kauno rajone, Zapyškyje, po kelių mėnesių pertraukos vėl darbuojasi archeologai. Žiemą jie tyrė XVI amžių menančios gotikinės Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios vidų. Dabar darbai vyksta jos šventoriuje ir greta esančiame lauke, kur anais laikais buvo turgaus aikštė.
Darbams vadovaujantis ir pats juos atliekantis archeologas Justinas Račas pasidžiaugė, kad jau spėjo aptikti tai, ko visai nesitikėjo, – šventoriuje rado mūrinius buvusio bažnyčios priestato pamatus. Taip pat tyrinėtojai aptinka ir nemažai įvairių kitų smulkių radinių.
Zapyškio bažnyčios restauravimo ir tvarkybos darbų projekto architektas Gintaras Prikockis sakė, kad netikėti radiniai ir stebina, ir kelia galvosūkių, kaip su jais elgtis. Norisi, kad atgimusios bažnyčios, kurioje vyks įvairūs renginiai, lankytojai juos pamatytų.
Nustebino mūriniai pamatai
Ruošiantis restauruoti ir visuomenės reikmėms pritaikyti Zapyškio bažnyčią čia vyksta archeologiniai tyrinėjimai. Dabar archeologai drauge su metalo ieškotojais tyrinėja bažnyčios prieigas. Darbai prasidėjo prieš tris savaites.
Iš pradžių buvo tiriamas bažnyčios šventorius. Archeologas J.Račas pasakojo, jog iš XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios turimų nuotraukų buvo galima spręsti, kad prie bažnyčios maždaug XVIII amžiuje buvo pastatytas priestatas.
„Nuotraukose matyti, kad vienos sienos fasado plytos yra skirtingų atspalvių. Pirmojo aukšto plytos tamsesnės, aukščiau – šviesesnės, nublukintos saulės ir lietaus. Spėjome, kad taip nutiko dėl to, jog bažnyčia buvo maža, joje netilpdavo visi norintieji, todėl buvo pastatytas vieno aukšto priestatas“, – pasakojo archeologas.
J.Račas spėjo, kad priestatas galėjo būti medinis ir einant laikui jį galėjo nunešti greta tekančio patvinusio Nemuno vanduo bei plaukiančios lytys arba priestatas sudegė, todėl manė, kad po žeme gali būti išlikę tik mediniai priestato pamatai.
„Kai pradėjome kasinėti, likome nustebinti. Atradome mūrinius gana didelius 7 metrų pločio ir 6 metrų ilgio pamatus. Paties pamato plotis – 1 metras. Tai buvo didelis netikėtumas ir sėkmė“, – sakė archeologas.
Taip pat archeologai žemėje rado ir varpo liežuvį, todėl manoma, kad priestatas buvo su varpine.
Tarp radinių – reta moneta
Prie bažnyčios archeologai rado ir nemažai įvairių daiktų – iš vario ir kitų metalų lydinių pagamintą moterišką ir vyrišką žiedus, siuvėjo antpirštį, nemažai medalikėlių bei kryželių su lotyniškais ir lenkiškais užrašais, dviejų nedidelių metalinių liturginių varpų šukių.
Taip pat aptiko ir monetų. Tarp jų – retas XVI amžiaus viduryje kaldintas Žygimanto Augusto pusdenaris su Gedimino stulpais.
„Paprastai tuo metu monetos buvo kaldinamos su Lenkijos erelio arba Vyčio ir valdovo – Žygimanto Augusto atvaizdais. Ši moneta – su Gedimino stulpais ir valdovo inicialais „S.A.“. Tokių monetų randama nedaug, užtikta tik Vilniuje. Jos retos dar ir dėl to, kad yra mažos, greičiau susidėvi“, – pasakojo J.Račas.
Taip pat įdomi ir atrasta keraminė šukė. Matyti, kad tai buvo puošnus ornamentuotas ir dekoruotas indas. Kaip jis atsirado greta bažnyčios, tyrėjai tik spėlioja. Radinys bus tyrinėjamas nuodugniau, bet kol kas specialistai mano, kad toks indas galėjo būti atvežtas iš Vidurio Europos.
Darbams trukdo šiukšlės
Kasinėjimai pradėti ir greta bažnyčios plytinčiame lauke. Kol kas archeologai iškasė bandomąją tranšėją. Norėjo nustatyti, kokiame gylyje buvo žemės sluoksnis, kuriuo vaikščiojo žmonės, kai bažnyčia buvo pastatyta.
Nukasus pusę metro velėnos ir grunto pasirodė tamsesnis žemės sluoksnis. Būtent tokiame gylyje, archeologo teigimu, XVII amžiaus pabaigoje – XVIII amžiaus pradžioje prie bažnyčios buvo turgaus aikštė. Ji nebuvo grįsta.
Palyginti nedideliame plote taip pat jau pavyko rasti to laikotarpio puikiai išsilaikiusių monetų – Jono Kazimiero šilingų, Žygimanto Augusto denarų, dvidenarių, sulankstytą žiedą. Daugiausia aptikta vištų, avių, kitų gyvulių kaulų.
Radinių ieškoma pasitelkus metalo ieškotojus. Vienas jų – Jevgenijus Laursas pasakojo, kad toks darbas yra ir sunkus, ir užburiantis.
„Šis darbas ypatingas. Mes, turėdami patirties, neretai nujaučiame, kur po žeme gali glūdėti radiniai. Vis dėlto kiekvieną žemės lopinėlį ir jau iškastas žemes nuodugniai tiriame metalo ieškikliais.
Labiausiai apmaudu, kad mūsų laikų žmonės gamtos netausoja. Viršutiniame sluoksnyje radome nepaprastai daug metalinių butelių kamštelių ir žvakių indelių. Baisu, kad gamta teršiama. Labai prašyčiau žmonių taip nesielgti. Tokios šiukšlės, žinoma, apsunkina ir mūsų darbą“, – sakė J.Laursas.
Netrukus bus pradėtas tyrinėti visas 1 hektarą užimantis prie bažnyčios esantis laukas. Archeologai neketina nukasti viso lauko paviršiaus, kad pasiektų buvusią turgaus aikštę. Laukas bus sudalintas kvadratais ir juose bus padarytos perkasos.
Tikisi daugiau atradimų
Atlikus bandomuosius tyrinėjimus ir išsiaiškinus, kokiame gylyje yra buvusi turgaus aikštė, perkasų viršutinis dirvos sluoksnis bus nukastas pasitelkus techniką. Giliau jau bus kasinėjama rankomis.
„Mūsų užduotis yra nustatyti buvusio šventoriaus ribas. Taip pat labai tikiuosi, kad prie Nemuno pavyks užtikti ir kadaise čia stovėjusių kitų statinių pamatų. Šią pievą ir pačią bažnyčią Nemunas pavasariais užliedavo. Vietiniai gyventojai pasakojo, kad, kol neveikė Kauno hidroakumuliacinė elektrinė, kartais per potvynius bažnyčioje tyvuliuodavęs vanduo siekdavo kelius“, – pasakojo J.Račas.
Archeologas tikisi, kad potvynių vanduo ir kitos klimato sąlygos galėjo užkonservuoti po žeme likusius senų statinių pamatus. J.Račas sakė, kad Zapyškio bažnyčios ir jos prieigų kasinėjimai ypatingi.
„Niekas nežino, ką kasinėjant dar pavyks rasti. Kai viskas bus ištirta, bažnyčios restauravimo darbų architektas G.Prikockis galutinai nuspręs, kaip įamžinti radinius. Jis nepaprastai lankstus, todėl mums dirbti labai įdomu“, – sakė J.Račas.
Palaikai sugrįš į Zapyškį
Žiemą archeologiniai tyrinėjimai vyko bažnyčios viduje. Ten buvo atrasti žmonių palaikai.
„Žmonės buvo palaidoti keliais sluoksniais. Manome, kad tai vyko XVI–XVII amžiais.
Visi radiniai atitiko tai, kas apie šią vietovę buvo žinoma pagal istorinius duomenis. Manoma, kad čia palaidoti vietiniai Zapyškio gyventojai“, – pasakojo J.Račas.
Visi žmonės buvo laidojami paprastai, mediniuose karstuose. Jų beveik neišliko. Greta palaikų atrasta monetų, aprangos detalių.
Atliekant tyrimus kasinėjimai buvo vykdomi tik pastato kraštuose, palei bažnyčios perimetrą, todėl dalis grindų ploto ir ten esančios kapavietės nebuvo tiriamos. Palaikai rasti tose vietose, kur planuojama vykdyti bažnyčios pamatų šiltinimo darbus. Palaikai iškeliavo į Vilniaus universiteto Anatomijos katedrą, kurioje tyrinėjami.
„Kai palaikai bus ištirti, juos, ko gero, perlaidosime kur nors bažnyčios šventoriaus teritorijoje“, – sakė J.Račas.
Tirs šventovės sienų tapybą
Dabar bažnyčioje jau baigiamos kloti grindinio plytelės. Ant pastato vidaus sienų galima pamatyti sienos tapybos darbų. Atrasta nemažai nutapytų kryžių. Po kiekvieno bažnyčios remonto jie būdavo nutapomi iš naujo ir pašventinami. Todėl spėjama, kad dabartiniai kryžių atvaizdai tapyti XVIII amžiuje.
Matyti ir dar vienas – neryškus pačios bažnyčios piešinys. Archeologas mano, kad jis nutapytas anksčiau, XVII amžiuje. Bažnyčios vidų dar tyrinės restauratoriai.
Gal pavyks aptikti ir daugiau netikėtumų.
Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios restauracija pradėta pernai žiemą. Jos restauravimo ir pritaikymo visuomenei darbai kainuos apie 2 mln. eurų. Visus darbus planuojama atlikti iki 2020 metų.
Zapyškio bažnyčia pirmą kartą šaltiniuose paminėta 1562 metais.
Vieni istorikai mano, kad ją statyti pradėjo dar Vytautas Didysis, kiti – kad Naugarduko vaivada Povilas Sapiega.
Bus pritaikyta visuomenės reikmėms
Gintaras Prikockis
Architektas
„Vykdant bažnyčios tvarkybos darbus nuo drėgmės reikia izoliuoti dabar atkastus pastato pamatus. Taip pat bus restauruojami fasado frontonai. Bus įrengta ir nauja lietaus nuotekų sistema.
Viduje darbininkai jau baigia kloti grindinio plyteles. Kai bažnyčia pradžius, atvyks sienų tapybos restauratoriai. Bažnyčioje yra gotikinio ir barokinio stiliaus sienų tapybos piešinių. Jie bus restauruojami.
Archeologų atrasti mūriniai priestato pamatai uždavė daug klausimų. Juos norėtųsi eksponuoti taip, kad žmonės matytų. Tačiau kaip tai padaryti, reikia pasukti galvą.
Nustačius šventoriaus perimetrą, jis bus pažymėtas metaline tvorele su įrengtu ir į bažnyčią atsuktu apšvietimu. Visa aikštė, kur kadaise veikė turgus, bus išgrįsta žvyro skalda.
Bažnyčia bus pritaikyta įvairiems renginiams. Jų metu pastate veiks šildymas.“
