Tarpukario Lietuvos pirmųjų ponių gyvenimas buvo kupinas istorinių dramų

Spalį kino teatruose bus atverstas primirštas istorijos puslapis, pasakojantis apie seseris Chodakauskaites – Sofiją Smetonienę ir Jadvygą Tūbelienę, savo gyvenimą paskyrusias Lietuvos valstybės kūrimui. Dokumentinė Ramunės Kudzmanaitės juosta „Aš priglaudžiau prie žemės širdį“ atskleidžia beatodairišką moterų drąsą, sumanumą ir patriotiškumu persmelktą tarpukario dvasią.

S.Smetonienė ir J.Tūbelienė buvo aktyvios moterų organizacijų veikėjos, įvairių socialinių ir politinių akcijų dalyvės.<br>"Lietuvos byla" nuotr. 
S.Smetonienė ir J.Tūbelienė buvo aktyvios moterų organizacijų veikėjos, įvairių socialinių ir politinių akcijų dalyvės.<br>"Lietuvos byla" nuotr. 
S.Smetonienė ir J.Tūbelienė buvo aktyvios moterų organizacijų veikėjos, įvairių socialinių ir politinių akcijų dalyvės.<br>"Lietuvos byla" nuotr. 
S.Smetonienė ir J.Tūbelienė buvo aktyvios moterų organizacijų veikėjos, įvairių socialinių ir politinių akcijų dalyvės.<br>"Lietuvos byla" nuotr. 
J.Tūbelienės vaidmenį atliko aktorė G.Jaraminaitė.
J.Tūbelienės vaidmenį atliko aktorė G.Jaraminaitė.
Filmas „Aš priglaudžiau prie žemės širdį“ Lietuvos kino ekranuose bus pradėtas rodyti spalio 17 d.
Filmas „Aš priglaudžiau prie žemės širdį“ Lietuvos kino ekranuose bus pradėtas rodyti spalio 17 d.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Sep 20, 2018, 11:35 AM

Nuo XVI amžiaus žinomos bajoriškos Chodakauskų giminės atžalų – Sofijos ir Jadvygos – vaikystė prabėgo Gavenonių dvare (dabar Šiaudinių kaimas, Pakruojo r.). Nors dvaruose vyravo lenkų kultūra, Chodakauskai laikė save lietuvių kilmės bajorais, visa širdimi pritarė lietuviškajam sąjūdžiui, bendravo su tautinio atgimimo veikėjais.

Lietuvybę sąmoningai pasirinko ir Sofija su Jadvyga, o ją puoselėti dar aktyviau seserys ėmė tapusios pirmųjų nepriklausomos Lietuvos valstybės vyrų – prezidento Antano Smetonos (1874–1944 m.) ir ministro pirmininko Juozo Tūbelio (1882–1939 m.) žmonomis. Jos tapo aktyviomis moterų organizacijų veikėjomis, įvairių socialinių ir politinių akcijų dalyvėmis.

Daugelis to meto užsienio diplomatų savo pranešimuose pabrėžia, kad „Lietuvos likimas didžiąja dalimi yra Smetonienės ir Tūbelienės rankose.“ Išsilavinusios, po kelias kalbas mokančios seserys mezgė diplomatinius santykius, skleidė informaciją apie Lietuvą.

Dar Vilniuje Smetonų šeimos namai tapo vienu svarbiausių lietuvybės židinių. Sofija, gerai mokėdama vokiškai, padėjo lietuviams vokiečių okupacijos metais kaip vertėja ir tarpininkė. Prezidentiene tapusios moters būdas nepasikeičia – Smetonienė apibūdinama kaip visada maloni, veikli moteris. Savo gyvybingumu, mokėjimu greitai rasti bendrą kalbą ji stebino net patyrusius užsienio šalių diplomatus.

J.Tūbelienė buvo ne tik pirmoji moteris, dėsčiusi Rusijos universitetuose, bet ir pirmoji moteris Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. Tarpukariu ji kūrė informacijos agentūras, kurios buvo atsakingos už žinių iš Lietuvos perdavimą Vokietijai, Šveicarijai, Prancūzijai. Jai buvo patikėta perduoti „Lietuvos aido“ išsaugotą egzempliorių su Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktu vokiečių karo korespondentui, kuris jį slapta išvežė į Berlyną. Taip pasaulis sužinojo, kad Lietuva paskelbė nepriklausomybę.

Seserų Chodakauskaičių gyvenimo istorija nukelia žiūrovus į Lietuvos istorijai svarbių įvykių sūkurį. Filmo atmosfera kuriama pasitelkiant istorinius kino kadrus, Kauno radiofono archyvo garsus, fotografijas, animacinius intarpus ir atkuriamąją dokumentiką. Sofijos ir Jadvygos vaidmenis atlieka aktorės Gabija Jaraminaitė ir Dovilė Gasiūnaitė. Režisierė džiaugėsi per filmavimą sutikusi JAV gyvenantį Jadvygos Tūbelienės anūką, finansininką Peterį Kuhlmanną. Jis taip pat tapo vienu juostos lyrinių herojų.

„Mane žavi labai graži ir ori abiejų seserų Chodakauskaičių laikysena XX a. pradžios, karų, kataklizmų, perversmų, purvo ir skurdo laikotarpiu. Sofija ir Jadvyga buvo tikros pirmosios Lietuvos ledi. S.Smetonienės ir J.Tūbelienės veikla, unikalios biografijos duoda mums neįkainojamų patriotizmo ir meilės artimui pamokų“, – sakė juostos režisierė R.Kudzmanaitė.

Filmas Lietuvos kino ekranuose – nuo spalio 17 d.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.