Laisvės alėjos atkarpoje, kuri dabar atnaujinama, įsikūrę kauniečiai vis dar negali atsigauti po patirto šoko ir nuostolių.
Atnaujinant Laisvės alėją darbininkai atkasinėjo čia esančių pastatų pamatus. Juos atidengus atsivėrė po žeme buvę namų švieslangiai. Jų iš karto nesusandarinus liūtys užliejo rūsius.
Viename tokių namų gyvenantis D.Akstinas dėl to prarado vertingų knygų ir paveikslų kolekciją. Nuo lietaus nukentėjo ir greta esančios Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos patalpos, kurios yra saugomos kaip paveldas.
Užlietų rūsių savininkai sakė, kad prieš pradedant alėjos rekonstrukciją jų niekas neinformavo, kokie darbai bus atliekami ir kad jie turi pasirūpinti rūsiais. O jau atkasti po žeme buvę švieslangiai tris savaites buvo atviri, nesusandarinti.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas sakė, kad aptikti švieslangių niekas nesitikėjo, todėl ilgokai teko spręsti, ką su jais daryti. Jo nuomone, patys tokių namų savininkai taip pat turėjo imtis žygių, kad išsaugotų savo turtą.
Vienos Laisvės alėją rekonstruojančios įmonės „Kauno tiltai“ atstovė Ernesta Razbadauskienė pranešė, kad situaciją dabar analizuoja draudikai. Jei paaiškės, kad gyventojai nuostolių patyrė dėl darbus atliekančių rangovų kaltės, jie kauniečiams bus atlyginti.
Vaizdas rūsyje sukėlė šoką
Spaustuvininkas, sovietmečiu pats leidęs pogrindinę literatūrą, visą gyvenimą kaupęs įvairias vertybes kolekcininkas D.Akstinas iki šiol yra ištiktas šoko.
Kaunietis nenori eiti į namo, kuriame gyvena, rūsį, nes bijo, kad ten esantis vaizdas visiškai sutrikdys ir taip šlubuojantį širdies ritmą.
Į Laisvės alėjos 41-ojo namo rūsį vyras vengia įleisti ir savo žmoną Snieguolę Jurskytę-Akstinienę ir pasakoti, kodėl taip elgiasi. Bijo ir dėl jos sveikatos, jei ši sužinos, kas nutiko rūsyje ir kokie ten saugoti daiktai pražuvo.
Vis dėlto „Laikinajai sostinei“ pravėręs rūsio duris vyras virpančiomis rankomis čiupinėjo sudrėkusias ir purvu apneštas knygas, vartė iš garsių menininkų kūrinių likusias draiskanas.
„Nežinau, ką daryti. Vengiu čia eiti, nes iki šiol esu ištiktas šoko. Todėl tik dabar prisiverčiau apie tai papasakoti. Noriu, kad tokių nelaimių nenutiktų ir kitiems“, – sakė 80 metų vyras.
Laikė didelę dalį kolekcijos
D.Akstinas pasakojo, kad vasarą su žmona leidžia sodyboje Žemaitijoje.
„Į Kauną grįžome rugsėjo viduryje. Netrukus nusileidau į rūsį. Atrakinęs duris pamačiau siaubingą vaizdą“, – pasakojo kaunietis.
1920 metais pastatyto namo bendrosios rūsio patalpos buvo šlapios. Ant sienų likę purvini pėdsakai bylojo, kad vanduo čia buvo pakilęs daugiau nei metrą. Bendrosiose patalpose buvo išvartyti stovėję daiktai, senos spintelės.
Pravėręs savo rūsio duris vyras pamatė, kad ir jame labai šlapia, ant grindų – dumblas.
Iš likusių žymių buvo matyti, kad vandens lygio būta šiek tiek žemesnio nei bendrosiose patalpose.
Savo rūsyje kaunietis laikė dalį per gyvenimą sukauptų knygų ir paveikslų kolekcijos. Visame rūsyje stovėjo lentynos, nuo lubų iki grindų pridėtos knygų. Taip pat buvo saugomi ir dailininkų darbai, daugiausia akvarelės.
Laisvės alėjoje gyvenantis kaunietis savo daiktus rūsyje laikė 20 metų. Čia visada buvo sausa, patalpos suremontuotos, todėl negalėjo tikėtis, kad ten esantiems daiktams kas nors gali nutikti.
Tačiau apatinėse lentynose išrikiuotos knygos buvo peršlapusios ir purvinos. Aukščiau sudėtos knygos – sudrėkusios ir išbrinkusios. Paveikslai peršlapę ir iš jų likę tik draiskalai.
Vanduo pateko ir į sandėlį
D.Akstinas ėmė aiškintis, kas nutiko. Paaiškėjo, kad rugpjūčio mėnesį rekonstruodami Laisvės alėją darbininkai buvo atkasę visų šioje dalyje stovinčių namų pamatus.
„Kaimynai papasakojo, kad atkasus pamatus atsivėrė po žeme buvę seni namų langai. Jie buvo kiauri. Tokios kiauros ertmės atviros stovėjo gana ilgai. Rugsėjo mėnesį netikėtai Kaune nuošė lietus. Jo vanduo į rūsį ir pateko pro tas angas“, – pasakojo kaunietis.
Jo rūsio patalpos yra ne prie pat Laisvės alėjos, o kitoje namo pusėje. Tačiau vanduo, patekęs į bendrąsias patalpas, prasiveržė ir pro kolekcininko sandėlio duris.
D.Akstinas stebėjosi, kad niekas iš Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbus atliekančių atstovų ar savivaldybės nebuvo įspėję, kad reikia saugoti daiktus, esančius rūsiuose.
„Net negalėjau pamanyti, kad grįžęs į Kauną galiu rasti tokį vaizdą. Tai, kas nutiko, išvydau tik praėjus 3 savaitėms po liūties. Per šį laiką net ir sausesnės likusios knygos išbrinko. Dabar jas net sunku ištraukti iš lentynų, viskas pradėjo pelyti“, – rodė D.Akstinas.
Pražuvo vertingi paveikslai
Garbaus amžiaus vyras sakė, kad fizinių jėgų iškraustyti gausybę knygų iš rūsio neturi.
Vis dėlto baisiausios jam dvasinės kančios. Rūsyje buvo saugoma įvairi literatūra. Vertingiausi – įvairiose šalyse išleisti meno albumai, nemažai pogrindinės sovietmečiu išleistos literatūros, kurios išlieka vis mažiau.
„Vis dėlto labiausiai gaila meno kūrinių. Namuose jų kabo apie 100, kiti ten jau netilpo. Todėl juos ir saugojau rūsyje“, – sakė D.Akstinas.
Vyras vardijo, kad pražuvo 70 garsaus Lietuvos akvarelininko Osvaldo Jablonskio darbų, visa dailininko Romano Krasninkevičiaus kolekcija, kurią sudarė 70 darbų. Prarasti ir 30 Algirdo Petrulio kūrinių. Taip pat ir dailininkų Mildos Mildažytės-Kulikauskienės, Petro Stausko, Algirdo Pakeliūno kūriniai.
Jie susiraukšlėjo, suplyšo, dažai nubėgo. Rūsyje dabar stovi tik šių paveikslų stiklai.
D.Akstinui paveikslų gaila ne tik dėl jų materialinės vertės, bet ir dėl to, kad jų niekas nebepakartos, jie yra ypač vertingi.
„Man labai skaudu ir tai, kad pražuvo žmonos tėvo Alfonso Jurskio darbai. Jis buvo Lietuvos radijo įkūrėjas, bet taip pat ir tapė. Žmonai Snieguolei šie paveikslai buvo labai brangūs. Dailininkas A.Petrulis buvo jos dėdė, todėl ir jo kūriniai mums buvo ypač svarbūs“, – sakė vyras.
Kaunietis Druskininkų miesto muziejui pernai padovanojo 280 paveikslų. Tarp jų buvo ir tarpukariu dailininko Adomo Varno kurti iškilių asmenybių portretai.
„Laimei, spėjau juos padovanoti. Kitus sukauptus paveikslus bei knygas taip pat ketinau padovanoti Lietuvos muziejams ar bibliotekoms, kurioms tokie dalykai reikalingi ir įdomūs. Nespėjau“, – apgailestavo vyras.
Stengiasi nesijaudinti
Vyras dėl patirtų nuostolių kreipėsi į draudimo kompaniją ir laukia jos sprendimo.
„Nežinau, ką jie nuspręs. Iš nieko nieko nenoriu. Kol kas esu tokios būsenos, kad galvoti apie tai, kas nutiko, negaliu.
Netrukus turiu gultis į ligoninę dėl širdies ritmo sutrikimo, todėl stengiuosi kiek įmanoma mažiau jaudintis, nors tai beveik neįmanoma“, – sakė kolekcininkas.
Vyrui apmaudu, kad darbus Laisvės alėjoje atlikę darbininkai ir jų vadovai nepasirūpino kuo greičiau susandarinti atkastų langų angų.
„Nejaugi savo darbą dirbantys žmonės jo taip neišmano? Kaip galima elgtis taip neatsakingai?“ – liūdnai kalbėjo D.Akstinas.
Pasiskundė ir nuomininkai
Kolekcininkas buvo ne vienas, kurio turtas nukentėjo dėl tokių pat priežasčių.
Greta namo, kur gyvena D.Akstinas, yra Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių Kauno skyriaus būstinė. Vienas patalpas pirmajame aukšte ir rūsyje ši organizacija nuomojo verslininkams.
Sąjungos valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė pasakojo, kad skundus iš nuomininkų išgirdo rugpjūčio pabaigoje.
„Darbininkai, rekonstruojantys alėją, prie pastatų buvo iškasę apie 1 metro gylio griovius, aptiko ir atvėrė po plytelėmis ir žeme buvusius švieslangius. Po vieno stipraus lietaus rugpjūčio pabaigoje nuomininkai pasiskundė, kad rūsio patalpos tapo drėgnos“, – pasakojo R.Duobaitė-Bumbulienė.
Teko kirpti elektros laidus
Moteris su savivaldybe aiškinosi, kas kaltas ir ką daryti.
„Kol laukiau atsakymo, atviros angos taip ir stovėjo. Atėjo rugsėjis ir pasikartojo stipri liūtis. Tada į rūsį jau pritekėjo kur kas daugiau vandens. Nuomininkai, į darbą atėję anksčiau, pamatė, kad ten ne tik šlapia. Čirškėjo ir rūko elektros laidai“, – pasakojo moteris.
Ji skubiai iškvietė specialiąsias tarnybas ir darbininkai nupjovė elektros laidus.
Nuomininkai iš šlapių patalpų rūsyje išsikraustė.
„Mūsų žmonės sėmė rūsyje buvusį vandenį. Suskaičiavo, kad teko išsemti ir išnešti 50 kibirų vandens ir dumblo“, – pasakojo tremtinių ir politinių kalinių organizacijos atstovė.
Atviri buvo tris savaites
R.Duobaitė-Bumbulienė pasakojo, kad iš pradžių alėją remontuojančios įmonės ir savivaldybė kaltę dėl lietaus, kuris pateko į pastato rūsį, vertė jai pačiai.
Po kiek laiko, pasak moters, miesto atstovai pagaliau pripažino, kad atliekant darbus buvo aptikti švieslangiai, kurių atrasti jie nesitikėjo.
„Man buvo atsakyta, kad tokių angų niekas rasti nesitikėjo, todėl joms susandarinti pinigų nebuvo numatyta. Langai atviri buvo tol, kol buvo ieškoma papildomų lėšų.
Man keista, kad tokių angų niekas nesitikėjo rasti. Užtenka pažvelgti į senas Kauno nuotraukas. Jose matyti, kad Laisvės alėjoje esantis ne vienas pastatas buvo su tokiais švieslangiais, kurie ilgainiui atsidūrė po žeme“, – stebėjosi R.Duobaitė-Bumbulienė.
Tris savaites atviri buvę švieslangiai, pasak kaunietės, pagaliau buvo užmūryti ir ant atkastų pamatų užpilta žemė.
Namas – kultūros paveldas
R.Duobaitė-Bumbulienė sakė, kad iki šiol vis dar nuomojasi drėgmės surinktuvą ir taip sausina sudrėkusias rūsio patalpas.
Draudimas sumokėjo 3 tūkstančius eurų. Dalį pinigų teko išleisti drėgmės surinktuvui nuomotis. Likusių namo patalpų remontui, perdažymui neužteks. Dėl šlapių patalpų išsikraustė nuomininkai, todėl sąjunga neteko ir iš jų gaunamų nuomos pinigų.
„Bet ne tai svarbiausia. Mūsų pastatas yra pastatytas XIX amžiaus pabaigoje. Kol nebuvo dabartinės Karininkų ramovės, būtent čia buvo istorinė karininkų ramovė. Ir dabar namas yra Lietuvos karininkų ramovės pastatų komplekso dalis“, – pasakojo R.Duobaitė-Bumbulienė.
Savivaldybė pernai skyrė 24 tūkstančius eurų pastato fasadui atnaujinti.
„Apmaudu, kad namo veidui pagražinti pinigų sugebama skirti, bet paskui kertama per pačias istorinio pastato ir kultūros vertybės šaknis, leidžiama, kad vertingas statinys drėktų, irtų“, – sakė moteris.
Atrasti švieslangių niekas nesitikėjo
Gintaras Petrauskas
Kauno savivaldybės
administracijos direktorius
„Atliekant Laisvės alėjos atnaujinimo darbus atkasus pastatų pamatus buvo atrasti švieslangiai. Tai visiems buvo netikėta. Ką su jais daryti, sprendė ne viena institucija – pastatų savininkai, alėjos atnaujinimo darbus atliekančios įmonės „Kauno tiltai“ ir „Autokausta“, savivaldybės ir kultūros paveldo atstovai.
Buvo nuspręsta, kad tokius atrastus švieslangius ateityje reikės atidengti ir palikti. Alėjos atnaujinimo projekto autorius architektas Šarūnas Kiaunė jau parengė projektą, kaip jie turės atrodyti, kad vaizdas būtų vientisas, nes kitaip pastatų valdytojai vienus švieslangius gali uždengti grotomis, kiti gali būti tik įstiklinti.
Švieslangiai yra pastatų dalis, todėl jais pirmiausia turėjo pasirūpinti namų savininkai. Pavyzdžiui, Laisvės alėjos 88-ojo namo savininkai, kai šiame name buvo aptikti švieslangiai, kreipėsi į mus ir problema nedelsiant buvo išspręsta.
Atliekant darbus Laisvės alėjoje prie savivaldybės buvo atrastos net durys, vedančios į dviejų aukštų rūsį.
Rūsys nenaudojamas, todėl anga buvo užpilta.
Manau, kad savo turtu patys pastatų savininkai pirmiausia ir turėjo rūpintis, o ne laukti, kad kas nors kitas tuo užsiims.
Vis dėlto sutinku, kad sprendimai, ką su atrastais švieslangiais daryti, užtruko, nes tai sprendė kelios institucijos.“
Dėl susidariusios padėties apgailestauja
Ernesta Razbadauskienė
Įmonės „Kauno tiltai“
komunikacijos specialistė
„Prie pastatų pamatų gruntas buvo atkastas pagal Laisvės alėjos rekonstrukcijos techninį projektą siekiant tinkamai įrengti pagrindą naujai dangai.
Šiuo metu situaciją dėl pastatų rūsius užpylusio vandens analizuoja draudimo atstovai.
Jei paaiškėtų, kad turtas sugadintas dėl rangovo kaltės, nuostoliai gyventojams būtų atlyginti.
Apgailestaujame dėl susiklosčiusios situacijos.“
