1955 m. gruodžio 17-oji: sprendimas atstatyti Trakų pilį sukėlė Maskvos įniršį ir didžiulį skandalą

Sovietinės okupacijos metais Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovybė stengėsi perkurti Lietuvos istoriją pagal komunistinę ideologiją, tam naudodama kai kurių Lietuvos istorijos simbolių atgaivinimą. 

RESTAURUOJAMI TRAKŲ SALOS PILIES RŪMAI.1957 m.<br>KPCA nuotr.
RESTAURUOJAMI TRAKŲ SALOS PILIES RŪMAI.1957 m.<br>KPCA nuotr.
TRAKŲ SALOS PILIES GRIUVĖSIAI.1913 m.<br>Jano Bulhako (NMKČDM) nuotr.
TRAKŲ SALOS PILIES GRIUVĖSIAI.1913 m.<br>Jano Bulhako (NMKČDM) nuotr.
GRUPĖ MOKSLEIVIŲ PRIE TRAKŲ SALOS PILIES GRIUVĖSIŲ.[1939 m.]<br> LCVA nuotr.
GRUPĖ MOKSLEIVIŲ PRIE TRAKŲ SALOS PILIES GRIUVĖSIŲ.[1939 m.]<br> LCVA nuotr.
EKSKURSANTAI PRIE TRAKŲ SALOS PILIES GRIUVĖSIŲ.<br>J.Miežlaiškio (LCVA) nuotr.
EKSKURSANTAI PRIE TRAKŲ SALOS PILIES GRIUVĖSIŲ.<br>J.Miežlaiškio (LCVA) nuotr.
LIETUVOS SSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO PIRMININKAS JUSTAS PALECKIS IR JAV LIETUVIŲ KOMUNISTŲ VEIKĖJAS ANTANAS BIMBA, PLAUKIANTYS APŽIŪRĖTI TRAKŲ SALOS PILIES GRIUVĖSIŲ.Iš kairės: 1. A. Bimba, 2. J. Paleckis. 1946 m.<br>LVCA nuotr.
LIETUVOS SSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO PIRMININKAS JUSTAS PALECKIS IR JAV LIETUVIŲ KOMUNISTŲ VEIKĖJAS ANTANAS BIMBA, PLAUKIANTYS APŽIŪRĖTI TRAKŲ SALOS PILIES GRIUVĖSIŲ.Iš kairės: 1. A. Bimba, 2. J. Paleckis. 1946 m.<br>LVCA nuotr.
EKSKURSANTAI PRIE TRAKŲ SALOS PILIES GRIUVĖSIŲ.1950 m. birželio 4 d. Fotonuotraukos autorius V. Starošas.<br>LVCA nuotr.
EKSKURSANTAI PRIE TRAKŲ SALOS PILIES GRIUVĖSIŲ.1950 m. birželio 4 d. Fotonuotraukos autorius V. Starošas.<br>LVCA nuotr.
RAŠYTOJAS ANTANAS VENCLOVA SU MOKSLEIVIAIS PRIE TRAKŲ SALOS PILIES GRIUVĖSIŲ.1952 m.Fotonuotraukos autorius E. Šiško.<br>LVCA nuotr.
RAŠYTOJAS ANTANAS VENCLOVA SU MOKSLEIVIAIS PRIE TRAKŲ SALOS PILIES GRIUVĖSIŲ.1952 m.Fotonuotraukos autorius E. Šiško.<br>LVCA nuotr.
TRAKŲ SALOS PILIES RŪMŲ GRIUVĖSIAI.1955 m.<br>LVCA nuotr.
TRAKŲ SALOS PILIES RŪMŲ GRIUVĖSIAI.1955 m.<br>LVCA nuotr.
LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS CENTRO KOMITETO IR LIETUVOS SSR MINISTRŲ TARYBOS NUTARIMO „DĖL TRAKŲ MIESTO SUTVARKYMO IR ISTORINIŲ PAMINKLŲ ATSTATYMO“ IŠTRAUKA.1955 m. gruodžio 17 d. Nutarime numatyta 1956–1957 m. parengti Trakų salos pilies rūmų rekonstrukcijos projektą, atlikti visų pilies statinių konservavimo ir atstatymo darbus ir pilyje įsteigti kraštotyros muziejaus filialą.Vadovaujantis šiuo nutarimu, pradėti Trakų salos pilies tyrimo, konservavimo, restauravimo ir atstatymo darbai. 1962 m. atstatyti pilies rūmai, o 1987 m. – beveik visas pilies ansamblis. Pilies restauravimo ir atstatymo projektų autoriai: Bronislovas Krūminis ir Stanislovas Mikulionis.<br>LVCA nuotr.
LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS CENTRO KOMITETO IR LIETUVOS SSR MINISTRŲ TARYBOS NUTARIMO „DĖL TRAKŲ MIESTO SUTVARKYMO IR ISTORINIŲ PAMINKLŲ ATSTATYMO“ IŠTRAUKA.1955 m. gruodžio 17 d. Nutarime numatyta 1956–1957 m. parengti Trakų salos pilies rūmų rekonstrukcijos projektą, atlikti visų pilies statinių konservavimo ir atstatymo darbus ir pilyje įsteigti kraštotyros muziejaus filialą.Vadovaujantis šiuo nutarimu, pradėti Trakų salos pilies tyrimo, konservavimo, restauravimo ir atstatymo darbai. 1962 m. atstatyti pilies rūmai, o 1987 m. – beveik visas pilies ansamblis. Pilies restauravimo ir atstatymo projektų autoriai: Bronislovas Krūminis ir Stanislovas Mikulionis.<br>LVCA nuotr.
MOKSLEIVĖS PRIE TRAKŲ SALOS PILIES GRIUVĖSIŲ.1957 m.<br>Asmeninis Vilmos Ektytės archyvas.
MOKSLEIVĖS PRIE TRAKŲ SALOS PILIES GRIUVĖSIŲ.1957 m.<br>Asmeninis Vilmos Ektytės archyvas.
MOKSLEIVIŲ EKSKURSIJA PRIE TRAKŲ SALOS PILIES GRIUVĖSIŲ.1957 m.<br>Asmeninis Vilmos Ektytės archyvas.
MOKSLEIVIŲ EKSKURSIJA PRIE TRAKŲ SALOS PILIES GRIUVĖSIŲ.1957 m.<br>Asmeninis Vilmos Ektytės archyvas.
MOKSLEIVIŲ EKSKURSIJA PRIE TRAKŲ SALOS PILIES GRIUVĖSIŲ.1957 m.<br>Asmeninis Vilmos Ektytės archyvas.
MOKSLEIVIŲ EKSKURSIJA PRIE TRAKŲ SALOS PILIES GRIUVĖSIŲ.1957 m.<br>Asmeninis Vilmos Ektytės archyvas.
AMERIKOS LIETUVIŲ GRUPĖ TRAKŲ SALOS PILYJE.1959 m.<br>J. Žukausko nuotr.
AMERIKOS LIETUVIŲ GRUPĖ TRAKŲ SALOS PILYJE.1959 m.<br>J. Žukausko nuotr.
RESTAURUOJAMI TRAKŲ SALOS PILIES RŪMAI.1959 m.<br>LVCA nuotr.
RESTAURUOJAMI TRAKŲ SALOS PILIES RŪMAI.1959 m.<br>LVCA nuotr.
AMERIKOS LIETUVIŲ GRUPĖ TRAKŲ SALOS PILYJE.1959 m.<br>J.Juknevičiaus nuotr.
AMERIKOS LIETUVIŲ GRUPĖ TRAKŲ SALOS PILYJE.1959 m.<br>J.Juknevičiaus nuotr.
TRAKŲ SALOS PILIES RESTAURAVIMO IR ATSTATYMO PROJEKTO AUTORIAI PILYJE.Iš kairės: 1. Bronislovas Krūminis, 2. Stanislovas Mikulionis. 1960 m. balandžio mėn.<br>LVCA nuotr.
TRAKŲ SALOS PILIES RESTAURAVIMO IR ATSTATYMO PROJEKTO AUTORIAI PILYJE.Iš kairės: 1. Bronislovas Krūminis, 2. Stanislovas Mikulionis. 1960 m. balandžio mėn.<br>LVCA nuotr.
TRAKŲ SALOS PILIES RESTAURAVIMO IR ATSTATYMO DARBAI.1960 m. balandžio mėn.Fotonuotraukos autoriai V. Bražas, M. Baranauskas.<br>LVCA nuotr.
TRAKŲ SALOS PILIES RESTAURAVIMO IR ATSTATYMO DARBAI.1960 m. balandžio mėn.Fotonuotraukos autoriai V. Bražas, M. Baranauskas.<br>LVCA nuotr.
TRAKŲ SALOS PILIES DONŽONAS.1960 m.Fotonuotraukos autorius A. Poška.<br>LVCA nuotr.
TRAKŲ SALOS PILIES DONŽONAS.1960 m.Fotonuotraukos autorius A. Poška.<br>LVCA nuotr.
STRAIPSNIO „AR LAIKAS ATSTATINĖTI PILIS?“, PUBLIKUOTO LAIKRAŠTYJE „IZVESTIJA“, IŠKARPA.1960 m. gruodžio 20 d.<br>LYA nuotr.
STRAIPSNIO „AR LAIKAS ATSTATINĖTI PILIS?“, PUBLIKUOTO LAIKRAŠTYJE „IZVESTIJA“, IŠKARPA.1960 m. gruodžio 20 d.<br>LYA nuotr.
RESTAURUOJAMI TRAKŲ SALOS PILIES RŪMAI.1960 m. gegužės 31 d.<br>LVCA nuotr.
RESTAURUOJAMI TRAKŲ SALOS PILIES RŪMAI.1960 m. gegužės 31 d.<br>LVCA nuotr.
LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS (LKP) CENTRO KOMITETO (CK) BIURO POSĖDŽIO NUTARIMAS DĖL LAIKRAŠTYJE „IZVESTIJA“ 1960 M. GRUODŽIO 20 D. PASKELBTO STRAIPSNIO „AR LAIKAS ATSTATINĖTI PILIS?“.1960 m. gruodžio 31 d.<br>LYA nuotr.
LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS (LKP) CENTRO KOMITETO (CK) BIURO POSĖDŽIO NUTARIMAS DĖL LAIKRAŠTYJE „IZVESTIJA“ 1960 M. GRUODŽIO 20 D. PASKELBTO STRAIPSNIO „AR LAIKAS ATSTATINĖTI PILIS?“.1960 m. gruodžio 31 d.<br>LYA nuotr.
LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS (LKP) CENTRO KOMITETO (CK) PIRMASIS SEKRETORIUS ANTANAS SNIEČKUS SU DRAUGAIS.Iš kairės: 1. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas Kazys Preikšas, 2. A. Sniečkus, 3. LKP CK sekretorius ideologijai Vladas Niunka, 4. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininkas Motiejus Šumauskas, 6. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Karolis Didžiulis. [Ne vėliau kaip 1957 m.].<br>LYA nuotr.
LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS (LKP) CENTRO KOMITETO (CK) PIRMASIS SEKRETORIUS ANTANAS SNIEČKUS SU DRAUGAIS.Iš kairės: 1. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas Kazys Preikšas, 2. A. Sniečkus, 3. LKP CK sekretorius ideologijai Vladas Niunka, 4. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininkas Motiejus Šumauskas, 6. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Karolis Didžiulis. [Ne vėliau kaip 1957 m.].<br>LYA nuotr.
SOVIETŲ SĄJUNGOS KOMUNISTŲ PARTIJOS CENTRO KOMITETO PIRMASIS SEKRETORIUS NIKITA CHRUŠČIOVAS.1962 m.<br>LYA nuotr.
SOVIETŲ SĄJUNGOS KOMUNISTŲ PARTIJOS CENTRO KOMITETO PIRMASIS SEKRETORIUS NIKITA CHRUŠČIOVAS.1962 m.<br>LYA nuotr.
ATSTATYTI TRAKŲ SALOS PILIES RŪMAI.1962 m. liepos mėn.Fotonuotraukos autorius J. Sabas.<br>LCVA nuotr.
ATSTATYTI TRAKŲ SALOS PILIES RŪMAI.1962 m. liepos mėn.Fotonuotraukos autorius J. Sabas.<br>LCVA nuotr.
ATSTATYTOS TRAKŲ SALOS PILIES MENĖ.1962 m. birželio mėn.Fotonuotraukos autorius B. Bučelis.<br>LCVA nuotr.
ATSTATYTOS TRAKŲ SALOS PILIES MENĖ.1962 m. birželio mėn.Fotonuotraukos autorius B. Bučelis.<br>LCVA nuotr.
LIETUVOS SSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO SEKRETORIUS STASYS NAUJALIS IR KANADOS KOMUNISTŲ PARTIJOS PIRMININKAS TIMAS BAKAS EKSKURSIJOJE TRAKŲ SALOS PILYJE.Pirmoje eilėje iš kairės: 1. S. Naujalis, 2. T. Bakas. 1964 rugpjūčio mėn.Fotonuotraukos autorius M. Baranauskas.<br>LCVA nuotr.
LIETUVOS SSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO SEKRETORIUS STASYS NAUJALIS IR KANADOS KOMUNISTŲ PARTIJOS PIRMININKAS TIMAS BAKAS EKSKURSIJOJE TRAKŲ SALOS PILYJE.Pirmoje eilėje iš kairės: 1. S. Naujalis, 2. T. Bakas. 1964 rugpjūčio mėn.Fotonuotraukos autorius M. Baranauskas.<br>LCVA nuotr.
ĮRAŠAS LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS CENTRO KOMITETO PIRMOJO SEKRETORIAUS ANTANO SNIEČKAUS DARBO KALENDORIUJE APIE ĮSPŪDŽIUS KARTU SU SVEČIAIS APSILANKIUS PIRČIUPIUOSE IR TRAKUOSE.1968 m. kovo 27 d.Kalendoriuje A. Sniečkus pažymėjo: „Trakuose svečiai žavėjosi mūsų pilimi, jos restauracija“.<br>LYA nuotr. 
ĮRAŠAS LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS CENTRO KOMITETO PIRMOJO SEKRETORIAUS ANTANO SNIEČKAUS DARBO KALENDORIUJE APIE ĮSPŪDŽIUS KARTU SU SVEČIAIS APSILANKIUS PIRČIUPIUOSE IR TRAKUOSE.1968 m. kovo 27 d.Kalendoriuje A. Sniečkus pažymėjo: „Trakuose svečiai žavėjosi mūsų pilimi, jos restauracija“.<br>LYA nuotr. 
TRAKŲ SALOS PILIES GENERALINIO RESTAURACIJOS PROJEKTO, PARENGTO ARCHITEKTO STANISLOVO MIKULIONIO, AIŠKINAMOJO RAŠTO IŠTRAUKA.1968 m.Aiškinamajame rašte aptarti Trakų salos pilies tyrimo, projektavimo, konservavimo, restauravimo ir atstatymo 1929–1967 m. darbai, S. Mikulionio parengtas Trakų salos pilies ansamblio generalinio restauravimo projektas.<br> KPCA nuotr.
TRAKŲ SALOS PILIES GENERALINIO RESTAURACIJOS PROJEKTO, PARENGTO ARCHITEKTO STANISLOVO MIKULIONIO, AIŠKINAMOJO RAŠTO IŠTRAUKA.1968 m.Aiškinamajame rašte aptarti Trakų salos pilies tyrimo, projektavimo, konservavimo, restauravimo ir atstatymo 1929–1967 m. darbai, S. Mikulionio parengtas Trakų salos pilies ansamblio generalinio restauravimo projektas.<br> KPCA nuotr.
TRAKŲ SALOS PILIES MAKETAS.1964 m.Fotonuotraukos autorius B. Krūminis.<br> KPCA nuotr.
TRAKŲ SALOS PILIES MAKETAS.1964 m.Fotonuotraukos autorius B. Krūminis.<br> KPCA nuotr.
TRAKŲ SALOS PILIS.1969 m. liepos mėn.Fotonuotraukos autorius B. Aleknavičius.<br>LCVA nuotr.
TRAKŲ SALOS PILIS.1969 m. liepos mėn.Fotonuotraukos autorius B. Aleknavičius.<br>LCVA nuotr.
TRAKŲ SALOS PILIS.1973 m. gegužės mėn.<br>LCVA nuotr.
TRAKŲ SALOS PILIS.1973 m. gegužės mėn.<br>LCVA nuotr.
POETAS JUSTINAS MARCINKEVIČIUS POEZIJOS VAKARE TRAKŲ SALOS PILIES MENĖJE.1980 m. balandžio 25 d.Fotonuotraukos autorė O. Pajėdaitė.<br>LCVA nuotr.
POETAS JUSTINAS MARCINKEVIČIUS POEZIJOS VAKARE TRAKŲ SALOS PILIES MENĖJE.1980 m. balandžio 25 d.Fotonuotraukos autorė O. Pajėdaitė.<br>LCVA nuotr.
 Trakų salos pilis. 2016 m.<br>Skelbta: https://www.efoto.lt/node/1161344
 Trakų salos pilis. 2016 m.<br>Skelbta: https://www.efoto.lt/node/1161344
Daugiau nuotraukų (33)

Lietuvos ypatingasis archyvas

Jan 2, 2019, 4:22 PM, atnaujinta Jan 2, 2019, 8:34 PM

Sovietų valdžia, viešai smerkdama feodalinės praeities idealizavimą, nevengė šią praeitį pasitelkti savo autoritetui visuomenėje stiprinti. Nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio vidurio ypač sėkmingai buvo išnaudojamas lietuvių kovos su Kryžiuočių ordinu vaizdinys. 

Daug įtakos tam turėjo po Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungoje diegiamas mitas apie Vakarus kaip nuolatinį blogį. Vakarų sąvoka buvo pasitelkta apibendrinant ir istorinius priešus – kryžiuočius ir nacius. Vadovaujantis šia nuostata, visa, kas atspindėjo kovą su Vakarais, sovietų valdžios buvo vertinama kaip galimybė sukonstruoti komunistinei valdžiai palankią istorinę atmintį. Tokioje aplinkoje buvo priimti sprendimai ir dėl Trakų salos pilies atstatymo.

Galvės ežero saloje stūksanti XIV–XV a. statyta Trakų salos pilis yra vienas seniausių, didingą Lietuvos praeitį liudijančių architektūros paminklų. Po Žalgirio mūšio pilis prarado gynybinę funkciją, o XV a. pabaigoje neteko ir didžiojo kunigaikščio rezidencijos vaidmens. 

XVII a. viduryje pilis buvo smarkiai apgriauta ir stovėjo apleista, neprižiūrima. Trakų salos pilies konservavimo darbai buvo pradėti XX a. pirmajame dešimtmetyje. 1929–1941 m., vadovaujant lenkų architektui Janui Borovskiui, buvo atliekami tyrimai bei vykdomi pilies konservavimo ir restauravimo darbai. Tačiau tvarkymo darbus sustabdė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas.

Po Antrojo pasaulinio karo apie Trakų salos pilies išsaugojimo svarbą pradėta kalbėti jau nuo 1946 m., tačiau konkrečių priemonių imtasi tik 1950 m., įsteigus Architektūros reikalų valdybos prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos (MT) Mokslinę restauracijos gamybinę dirbtuvę, kuriai buvo pavesta tvarkyti kultūros paminklus, taip pat Trakų salos pilį. 

Iš pradžių pilyje buvo atliekami tik avarinės būklės likvidavimo, konservavimo ir dalinio restauravimo darbai. Padėtis iš esmės pasikeitė 1955 m. gruodžio 17 d. LKP centro komitetui (CK) ir Lietuvos SSR MT priėmus nutarimą rekonstruoti Trakų salos pilies rūmus ir konservuoti bei atstatyti likusius statinius.

Sprendimą atstatyti Trakų salos pilį lėmė keletas priežasčių. Oficialiajame diskurse pilies atstatymas buvo grindžiamas sovietų valdžios siekiu pademonstruoti rūpestį kultūros paminklais ir poreikiu, pasitelkus pilį, kaip instrumentą, konstruoti norimą istorinę atmintį, paremtą amžina kova su priešais iš Vakarų, pabrėžiant, kad ši pilis yra pasipriešinimo Vakarų ekspansijai simbolis. Taip pat buvo akcentuojamas ir ekonominis pilies atstatymo aspektas – unikalus kraštovaizdis galėtų būti naudojamas kultūriniam turizmui. 

Tuo tarpu paminklosaugos srityje dirbančių specialistų motyvai buvo susiję su istorinės atminties išsaugojimu. Trakų pilis lietuviams visada simbolizavo Lietuvos aukso amžių – didžiųjų kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto Didžiojo laikus, todėl jos atstatymas tapo svarbia tapatumo išsaugojimo prielaida. 

Paminklosaugininkai suvokė, kad dirbtinai sureikšminus ir panaudojus sovietinės ideologijos propaguojamas reikšmes, buvo galima tikėtis paramos ir lėšų svarbių istorinių objektų priežiūrai. Kadangi visiškas pilies atstatymas laikytas pranašesniu už jos griuvėsių konservavimą ir dalinį restauravimą, norėta pilnai atstatyti pilį, kad ateities kartos turėtų bent vieną gynybinės architektūros pavyzdį Lietuvoje.

Trakų salos pilies rūmų restauravimo ir atstatymo projektą 1955–1958 m. parengė Architektūros reikalų valdybos prie Lietuvos SSR MT Mokslinės restauracijos gamybinės dirbtuvės architektas Bronislovas Krūminis. Architektūros paminklų mokslinei tarybai pritarus projektui buvo pradėti pilies restauravimo ir atstatymo darbai. Iki 1962 m. pavyko atstatyti centrinius pilies rūmus, nors atstatymo procesas nebuvo sklandus.

XX a. 7-ojo dešimtmečio pradžioje Trakų salos pilies atstatymo darbai iššaukė aršią Maskvos reakciją. 1960 m. gruodžio 20 d. sąjunginiame laikraštyje „Izvestija“ buvo paskelbtas korespondentų Lietuvoje N.Konovalovo ir J.Ponomarenko straipsnis „Ar laikas atstatinėti pilis?“, kaltinantis Lietuvos valdžią feodalinės praeities idealizavimu. 

Straipsnio autoriai piktinosi, neva be reikalo pilims restauruoti skiriamomis didžiulėmis lėšomis, nors Lietuvoje yra kitų, daug svarbesnių problemų, ir rekomendavo „jausti saiką“. Jau kitą dieną partinių ir sovietinių darbuotojų pasitarime Maskvoje Sovietų Sąjungos komunistų partijos (SSKP) CK pirmasis sekretorius Nikita Chruščiovas užsipuolė LKP vadovą Antaną Sniečkų dėl praeities idealizavimo ir lėšų švaistymo istorijos paminklų atstatymui.

Straipsnis sąjunginėje spaudoje ir N.Chruščiovo kritika sukėlė didelį atgarsį Lietuvoje. Siekdamas išspręsti susidariusią komplikuotą situaciją, LKP CK biuras 1960 m. gruodžio 31 d. posėdyje sutiko su  pareikštais teiginiais, ėmė teisintis ir ieškoti kaltų. 

1961 m. sausio 4 d. LKP CK laiškuose N.Chruščiovui ir laikraščio „Izvestija“ redakcijai dalis Lietuvos architektų buvo apkaltinti praeities idealizavimu ir ideologiškai netinkamu praeities architektūros paminklų vertinimu. Laiškuose taip pat pripažintas nepagrįstas lėšų skyrimas tariamai didelės architektūrinės ir istorinės vertės neturinčių objektų tvarkymui. 

Tačiau Trakų salos pilies atstatymą akivaizdžiai mėginta pateisinti ideologiniais ir ekonominiais argumentais. Pabrėžta, kad ši pilis tapusi lietuvių ir rusų tautų kovos prieš kryžiuočius simboliu. Apeliuota į tai, kad atstatytoje pilyje planuojama įkurti muziejų, kuris galėtų „atspindėti lietuvių ir rusų tautų kovą prieš kryžiuočius, feodalus, buržuaziją ir fašistinius grobikus“ bei pasitarnauti auklėjant darbo žmones „tautų draugystės ir tarybinio patriotizmo dvasia“. Atkreiptas dėmesys į tai, kad pilis yra pripažinta sąjunginės reikšmės architektūros paminklu ir yra gausiai lankoma turistų.

Įsiplieskus konfliktui, buvo sugriežtinta architektūros paminklų apsaugos politika, sumažintos paminklų apsaugai skiriamos lėšos, peržiūrėti architektūros paminklų sąrašai, sustabdyti jų tvarkymo darbai, prasidėjo restauruojamų objektų tikrinimo vajus. 

LKP CK biuro iniciatyva iš užimamų pareigų buvo atleisti Lietuvos SSR MT valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto pirmininkas Stasys Vabalevičius, Valstybinės architektūros paminklų apsaugos inspekcijos viršininkas Antanas Pilypaitis ir dalis kitų, šio konflikto epicentre atsidūrusių, specialistų. Tikėtina, kad Trakų salos pilies skandalas turėjo įtakos LKP CK sekretoriaus ideologijai Vlado Niunkos politinės karjeros pabaigai.

Konfliktas atsiliepė ir tolimesniems Trakų salos pilies tvarkymo darbams: vyko atliktų darbų tikrinimai, smarkiai sulėtėjo atstatymo tempai. Dėl įtampos darbe pasitraukė restauravimo ir atstatymo projekto autorius architektas Bronislovas Krūminis. Tolimesni darbai buvo pavesti architektui Stanislovui Mikulioniui.

Politinę Maskvos reakciją į Trakų salos pilies atstatymą lėmė keletas priežasčių. Istorinės atminties prasme tai buvo itin kontraversiškas projektas, skatinęs sovietiniam režimui nepriimtiną lietuvių savimonės raišką. Nuo 6-ojo dešimtmečio pabaigos Sovietų Sąjungoje griežtėjant ideologinei kultūros kontrolei, komunistų partijos vadovybė didingus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus menančio paminklo atstatymą suvokė kaip praeities idealizavimo ir „buržuazinio nacionalizmo“ apraišką. 

Maskvos įniršį sukėlė ir tai, kad šiam, jos požiūriu, pernelyg ambicingam tikslui pasiekti, buvo skirtos itin didelės lėšos. 1951–1960 m. Trakų salos pilies tvarkybai buvo išleista 4 milijonai 210 tūkstančių rublių. 

Kita vertus, konflikto įsiplieskimui, matyt, įtakos turėjo ir taip įtempti santykiai tarp N.Chruščiovo ir A.Sniečkaus. Kai kurių architektų aplinkoje manyta, kad konfliktą galėjo išprovokuoti laikraščio „Izvestija“ korespondentas N.Konovalovas, siekęs revanšo už tai, kad nebuvo pakviestas į Mokslinės restauracinės gamybinės dirbtuvės veiklos dešimtmečio šventę atstatytuose Trakų salos pilies rūmuose.

Nepaisant įtemptos situacijos, pagrindiniai Trakų salos pilies tvarkymo darbai buvo baigti ir 1962 m. atstatytuose rūmuose atidarytas Trakų istorijos muziejus. Pilies atstatymas buvo palankiai sutiktas Lietuvos visuomenėje bei sulaukė neviešo sovietinės kultūrinės nomenklatūros palaikymo. 

Projektas buvo gerai įvertintas 1964 m. įvykusioje parodoje Londone. Visa tai turėjo įtakos tam, kad jau 1966 m. vėl buvo skirtos lėšos tolimesniems pilies restauravimo ir atstatymo darbams. Pagal S.Mikulionio parengtą Trakų salos pilies rekonstrukcijos projektą iki 1987 m. buvo atstatytas beveik visas pilies ansamblis ir pilis įgijo panašų vaizdą, koks tikėtinai buvo XV a.

Trakų salos pilies atstatymas vertinamas nevienareikšmiškai. Viena vertus, atstatant pilį susidurta su dideliu informacijos stygiumi, trūko duomenų, kaip ji atrodė praeityje, todėl didžiąja dalimi atstatant pilį buvo remtasi interpretacijomis ir kitų panašių objektų analogijomis. 

Retas besižavintis pilimi geba įvertinti, kurios pilies dalys yra autentiškos, išlikusios iš XIV–XV a., o kurios – atstatytos XX a. Kita vertus, iš griuvėsių kylanti pilis, turėjusi pasitarnauti sovietinės ideologijos ir propagandos tikslams, Lietuvos visuomenėje buvo suvokiama, kaip tam tikra pasipriešinimo sovietinei tikrovei forma, galimybė stiprinti ir ugdyti lietuvių tautos istorinį sąmoningumą.

Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vyriausioji archyvistė Jelena Bagdanavičienė.

Visą Lietuvos ypatingojo archyvo virtualią parodą galite apžiūrėti štai čia.

PANAUDOTA LITERATŪRA:

BALČYTIENĖ, Brigita. Trakų salos pilis. Prieiga per internetą:

https://lad.lt/data/com_ladlibrary/775/72–78.pdf.

BALIULIS, Algirdas, MIKULIONIS Stanislovas, MIŠKINIS Algimantas. Trakų miestas ir pilys. Vilnius, 1991.

BUTKEVIČIENĖ, Jolita. Lietuvos architektūros paveldotvarka: netektys ir atradimai. Kaunas, 2014.

ČEPAITIENĖ, Rasa. Laikas ir akmenys. 149–272. Vilnius, 2005.

GLEMŽA, Jonas Rimantas. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir tvarkymas. Vilnius, 2002.

KAMINSKAS, Romualdas Vytautas. Žmogus ir paminklai: architektūros ir meno vertybių gelbėjimas Lietuvoje. 161–163. Vilnius, 2009.

KULEVIČIUS, Salvijus. Antrasis pilių gyvenimas: istorinių pilių atmintis ir rekonstravimas modernioje Lietuvoje. Prieiga per internetą:

https://www.su.lt/bylos/mokslo_leidiniai/acta/2013_16/kulevicius.pdf.

MIKULIONIS, Stanislovas. Trakų salos pilis. Ataskaita už tyrinėjimo-restauravimo darbus 1950–1973 m. laikotarpyje. 1990 m. KPCA, f. 5, ap. 1, b. 3835, l. 66.

STREIKUS, Arūnas. Istorinės atminties sovietizavimo ypatybės Lietuvoje. Prieiga per internetą:

https://www.bernardinai.lt/straipsnis/2005–11–16-arunas-streikus-istorines-atminties-sovietizavimo-ypatybes-lietuvoje/5678.

STREIKUS, Arūnas. Sovietų rėžimo pastangos pakeisti Lietuvos gyventojų tautinį identitetą. Prieiga per internetą:

https://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/get/LT-LDB-001:J.04~2007~1367158175416/DS.002.0.01. ARTIC.

TININIS, Vytautas. Sniečkus. 33 metai valdžioje (Antano Sniečkaus biografinė apybraiža). Vilnius, 2000

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.