Kai kurie šios šventės datą sieja su Tuščių puodų žygiu, kurį surengė Čikagos namų šeimininkės, kiti mano, kad Tarptautinės moters dienos data sietina su 1857 metų kovo 8-osios įvykiais, kai Niujorko fabrikų tekstilininkės surengė protesto demonstraciją, treti mano, kad pati Clara Zetkin (vokiečių politikė, Vokietijos ir tarptautinio komunistinio judėjimo atstovė, viena Vokietijos komunistų partijos įkūrėjų, kovos už moterų teises aktyvistė) parinko šią dieną.
Tekstilininkių streikas
1857 metų kovo 8-ąją Niujorko tekstilės pramonės ir drabužių siuvimo fabrikų darbininkės, protestuodamos prieš mažus atlyginimus ir prastas darbo sąlygas, surengė demonstraciją Manhatene.
Tais laikais moterys dirbdavo iki 16 valandų per parą ir gaudavo skatikus. Protesto mitingo dalyvės reikalavo didesnio atlyginimo, geresnių darbo sąlygų ir lygių su vyrais teisių.
Akcijos rezultatas – įvesta 10 valandų darbo diena ne tik vyrams, bet ir moterims.
Tuščių puodų žygis
1901 m. kovo 8-ąją Čikagoje surengtas pirmoji istorijoje namų šeimininkių demonstracija, vadinamasis puodų maištas. Barškindamos kibirais, dubenimis ir puodais moterys reikalavo:
– pagarbos joms ir jų darbui,
– lygių politinių teisių,
– galimybės dirbti gamyboje be apribojimų ir suvaržymų,
– teisės tarnauti armijoje ir policijoje.
Lygiai po septynerių metų – 1908-ųjų kovo 8-ąją – to paties pareikalavo jau visos šalies moterys.
Po to JAV kairiosios partijos paskelbė kovo 8-ąją Nacionaline moters diena.
Konferencija Kopenhagoje
1910 m. Kopenhagoje surengta Antroji tarptautinė socialisčių konferencija, kurioje Vokietijos socialdemokratų partijos moterų grupės lyderė C.Zetkin iškėlė mintį švęsti Tarptautinę moters dieną.
Ji pasiūlė Moters dieną visose šalyse kasmet minėti tuo pačiu metu. Jos nuomone, tokia šventė sutelktų visas silpnosios lyties atstoves kovoje už lygias teises. Claros siūlymui karštai pritarta ir per Europą nusirito manifestacijų banga. Tačiau konkreti data tuomet nebuvo numatyta.
Šventė pirmą kartą švęsta 1911 m. kovo 19-ąją. Pirmosios ją minėti pradėjo Danijos, Austrijos, Vokietijos ir Šveicarijos moterys.
1914 m. m. Vokietijoje Moters diena paminėta kovo 8-ąją – gal todėl, kad buvo sekmadienis. Tądien moterys reikalavo balsavimo teisės, kurios, beje, taip ir negavo iki pat 1918 metų. Nuo tada Moters diena kovo 8-ąją įsitvirtino visose šalyse.
Nori šventės – nuversk carą!
1917 m. kovo 8 d. (pagal naująjį kalendorių) Rusijoje Petrogrado Vyborgo rajono darbininkės tekstilininkės paskelbė streiką, kuriame reikalavo duonos ir moterų lygiateisiškumo. Šis įvykis gal nebūtų išsiskyręs iš panašių kitų, jei ne vienas „bet“ – kaip tik nuo tekstilininkių streiko prasidėjo Vasario revoliucija, nutraukusi Romanovų dinastijos valdymą ir apskritai padariusi galą monarchijai.
1921 metais 2-oji komunisčių konferencija priėmė nutarimą kovo 8-ąją, prisimenant tekstilininkių streiką, turėjusį tokių rimtų padarinių, švęsti Tarptautinę moters dieną.
1977 m. Jungtinės Tautos priėmė rezoliuciją, raginančią visas šalis paskelbti kovo 8-ąją kovos už moterų teises diena – Tarptautine moters diena.
Moterų šventė Senovės Romoje
Moterų šventės būta ir Senovės Romoje. Ji – gimusių laisvų moterų šventė – taip pat minėta pavasarį. Vyrai tą dieną teikdavo dovanas savo motinoms, žmonoms, dukterims ir seserims.
Romėnės, vilkėdamos geriausiais drabužiais, eidavo į deivės Vestos – namų židinio saugotojos – šventyklą. Net vergės gaudavo suvenyrų iš savo šeimininkų, o šeimininkės leisdavo joms tą dieną pailsėti.
Parengė Milda Augulytė
