Prieš 350 metų Vilniaus Verkiuose įkūrus Kryžiaus kelio stotis (Kalvarijas), aplink esanti teritorija palaipsniui imta vadinti Jeruzale.
„Per pusketvirto šimtmečio Vilniaus Kalvarijos išgyveno pakilimus, nuopuolius ir net pasmerkimą žlugti, bet visada atgimdavo, nes visais amžiais būta žmonių, kurie eina Vilniaus Kalvarijas, kad savo kančią ir gyvenimo vargus išgyventų su kenčiančiu Kristumi“, – sakė Vilniaus šv.Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) parapijos klebonas Ruslanas Vilkelis.
Sekmadienį, pagrindinę iškilmių dieną, po atviru dangumi šalia bažnyčios Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas aukos iškilmingas šv.mišias, jų metu bus teikiamas Sutvirtinimo sakramentas. Iškart po mišių visi žmonės kviečiami į iškylą Kalvarijų pievoje. Organizatoriai kviečia atsinešti pledus ir lauknešėlius, bendrauti ir klausyti dueto „Baltos varnos“ koncerto.
Vilniaus Kalvarijos iškilmingai pašventintos 1669 m. birželio 9 d. per Sekmines, primenama Vilniaus arkivyskupijos pranešime. Visoms Vilniaus bažnyčioms skambinant varpais, Vilniaus vyskupas Aleksandras Sapiega prie Paskutinės vakarienės stoties tarė žodį susirinkusiems maldininkams ir pats vedė juos Kryžiaus keliu, barstydamas iš Jeruzalės atvežtą žemę, sustiprinančią simbolinį Kalvarijų ryšį su Šventąja Žeme. XVII a. įrengiant Vilniaus Kalvarijas, buvo siekiama kuo tiksliau atspindėti Jeruzalės topografiją, orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu ir atstumus.
Sekminės – septintas sekmadienis po Velykų, Šventosios Dvasios atsiuntimo šventė – yra viena iš trijų pagrindinių Bažnyčios švenčių.