Po ilgų diskusijų savivaldybei su Lietuvos žydų bendruomene (LŽB) pagaliau pavyko sutarti, kaip bus tvarkoma Didžiosios sinagogos ir jos komplekso teritorija viename Vokiečių gatvės kieme.
Čia nebus statoma jokios paskirties pastatų. Tik neužstatytoje kitoje Žydų gatvės pusėje bus vaikų žaidimo aikštelė, sporto aikštynai.
Istorijos nesusigrąžinsi
Nors planus smarkiai jaukia užklupusi pandemija, meras Remigijus Šimašius tikėjosi, kad Didžiosios sinagogos atminimą pavyks įamžinti iki 2023 metų, kai Vilnius pažymės 700 metų jubiliejų.
Kodėl atsisakyta atkurti čia kelis šimtmečius veikusią sinagogą, paaiškino LŽB pirmininkė Faina Kukliansky: praktikuojantiems Vilniaus žydams pakanka dabar veikiančios choralinės sinagogos.
Tai vieninteliai likę veikiantys iš daugiau kaip 100 žydų maldos namų. F.Kukliansky pabrėžė, kad nebūtina įprasminant visko atstatyti. Be to, istorijos ir nesusigrąžinsi.
Rengia įvairius dokumentus
Savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vyresnioji patarėja Rūta Matonienė sakė, kad su LŽB sutarta Didžiosios sinagogos teritorijoje nestatyti jokios paskirties požeminių ar antžeminių pastatų.
Toje vietoje žemės sklypas suformuotas, tačiau dar neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Be to, Vyriausybė dar turi per archeologinius tyrimus atkastus buvusios sinagogos pamatus perduoti Kultūros ministerijai arba Kultūros paveldo departamentui.
Tik tada bus galima kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo įregistravimo. Po to bus skelbiamas projektavimo konkursas.
Vietoj sinagogos 1964 metais pastatytą vaikų darželio pastatą ketinama nugriauti.
Jei tam iki metų pabaigos pavyktų gauti leidimą, 2021-ųjų vasario ar kovo mėnesį galėtų prasidėti griovimo darbai. Jie užtruktų apie du mėnesius.
Žydų gatvėje – permainos
Didžiosios sinagogos teritorijoje archeologiniai tyrimai prasidėjo dar 2011 metais ir vyko su pertrūkiais, bet tik rudenį viešoji įstaiga Geros valios fondas juos ketina baigti.
Anot R.Matonienės, per tyrimus bus nustatyti esminiai Didžiosios sinagogos elementai, surinkta medžiaga taps būsimo memorialinio parko konkurso sąlygų papildoma informacija.
Diskusijose LŽB atstovai iš karto pareiškė, kad naudoti sinagogos komplekso liekanas komerciniais tikslais ar jo prieigose statyti pastatus yra neleistina, nes tai nesuderinama su teritorijos sakralumu.
Todėl atsirasiančiam memorialiniam parkui ketinama skelbti tarptautinį konkursą. Taip pat savivaldybė rengia istorinės Žydų gatvės atkūrimo techninį projektą.
Prieš tai dar teks atlikti archeologinius tyrimus.
Netikėti radiniai rūsyje
Sinagogos vietoje archeologinius tyrimus atlikusi tarptautinė ekspertų grupė atskleidė netikėtą žinią – nors nuo Vilniaus paviršiaus bet kokios sinagogos liekanos dingo, požeminė jos dalis išsilaikė gerai.
Praėjusių metų liepą archeologai pristatė unikalius atradimus Didžiojoje sinagogoje – po sakykla atkastą rūsį ir rastą lentą su hebrajiškais įrašais.
Rūsys po vadinamąja bima, viena svarbiausių sinagogos dalių, buvo labai netikėtas atradimas. Anot archeologo Justino Račo, rūsyje po bima – pakyla, nuo kurios skaitoma Tora, buvo laikomos senos knygos.
Jos buvo saugomos, nes pagal tikėjimą žydams negalima išmesti nė vienos knygos, kurioje minimas Dievo vardas.
Spėjama, kad sinagogos rūsys galėjo užgriūti Antrojo pasaulinio karo metu.
Griuvenos galėjo apsaugoti unikalias maldos namų detales nuo vagysčių.
Vėlyvas rūsio sugriuvimas galėjo išsaugoti rastas paauksuotas memorialines plokštes ir XVIII amžiaus pabaigos Jekaterinos II monetas.
Atkasus unikalų rūsį buvo rasta senovinė lentelė su hebrajiškais įrašais.
Pasak Izraelio senienų tarnybos archeologo Jono Seligmano, tai turbūt svarbiausias kasinėjimų radinys.
„Ji buvo pakabinta virš bimos, nuo kurios kantorius skaitydavo Torą miesto žydams. Negaliu apsakyti, koks svarbus šis akmuo. Jei per visus kasinėjimus būtume norėję atrasti vieną įrašą, tai būtų ši lenta“, – tikino J.Seligmanas.
Apie bimos atradimą pranešta dar 2018 metais. Sudėtinga dvipakopė barokinė bima buvo papuošta keturiomis toskaniško ir aštuoniomis korintietiško stiliaus kolonomis.
Atkasė ritualines vonias
Praėjusiais metais archeologai atkasė mikvą – ritualinę vonią.
Tai buvo jau trečia tokia vonia Didžiosios sinagogos komplekse. Į šias vonias buvo nutiestas vandentiekis, netoli buvo įrengtas šulinys.
Pirmojo pasaulinio karo metais dauguma meno vertybių iš sinagogos buvo išgabenta į Rusiją. Per Antrąjį pasaulinį karą sinagoga buvo smarkiai apgriauta: liko tik sienos ir kai kurie interjero elementai. Tiksli Didžiosios sinagogos pastatymo data nėra žinoma. Istorikai mano, kad ji buvo pastatyta po 1633 metų Vladislovui IV Vazai suteikus žydams privilegiją įkurti kvartalą Vilniuje.
Sinagogos architektas taip pat nėra žinomas. Didžioji sinagoga buvo 25 metrų ilgio, 22,3 metro pločio ir 12,1 metro aukščio. Dar 2 metrus ji buvo įleista į žemę.
Ketino atkurti
Anksčiau savivaldybė puoselėjo kitokius planus. Prieš keletą metų Vilniui vadovavęs A.Zuokas priminė, kad Didžioji sinagoga Senamiesčio širdyje stovėjo iki 1956-ųjų. Nors per karą apgriautą pastatą buvo galima atstatyti, sovietai nusprendė jį iš viso nugriauti.
„Puikios architektūros pastatas puošė mūsų Senamiestį ir buvo labai svarbus viso pasaulio žydų bendruomenei. Teigiama, kad dydžiu ir puošnumu sinagoga lenkė visas sinagogas tuometėje Abiejų Tautų Respublikoje, o į ją tilpdavo daugiau kaip 5 tūkstančiai žmonių“, – pasakojo buvęs meras.
Todėl savivaldybė buvo parengusi Didžiosios sinagogos fragmentų atstatymo projektą. Jo autorė buvo architektė Tsila Zak. Tačiau dabar aiškėja, kad žydų bendruomenė ir valdžia renkasi kitą kelią.
