Gedimino kalno šlaite atkastos viduramžių bokšto sienos užminė mįslių

Gedimino kalno pietiniame šlaite, pasivaikščiojimo tako į kalną pradžioje, buvo atkastos mūrinio viduramžių bokšto sienos. Archeologiniai ir architektūriniai tyrimai dar tik įpusėjo, todėl neapsispręsta, ką reikės daryti su šiomis bokšto liekanomis.

Dar 1995 m. tvarkant taką į kalną buvo atkasta neišlikusio bokšto sienos dalis.
Dar 1995 m. tvarkant taką į kalną buvo atkasta neišlikusio bokšto sienos dalis.
Daugiau nuotraukų (1)

Lietuvos nacionalinis muziejus

Aug 15, 2020, 10:42 PM, atnaujinta Aug 19, 2020, 11:33 AM

1995 m. tvarkant taką buvo atkasta šio bokšto sienos dalis, bet tuomet daugiau tyrimų nebuvo atlikta.

1737 m. sudarytame Vilniaus plane šioje vietoje parodytas daugiakampis mūrinis bokštas ir nuo jo aukštyn šlaitu kylanti mūrinė gynybinė siena.

Kita siena nuo bokšto leidžiasi žemyn link kito panašaus bokšto, stovėjusio visai netoli Karališkojo malūno kanalo. Pastarasis bokštas iki šiol nesurastas. Ši nuoroda leido atsirasti ilgaamžei legendai apie gilų šulinį, kuriame buvo laikomi kaliniai.

XIX a. viduryje, jau seniai dingus Valdovų rūmams ir gynybinėms sienoms bei bokštams, romantiniuose rekonstrukciniuose Vilniaus pilių brėžiniuose ir vaizduose buvo vaizduojamas senovinis mūrinis bokštas pietinėje kalno pašlaitėje, vadintas kalėjimu.

Šio kalėjimo vaizdas ir vieta įsitvirtino ne tik ikonografijoje, bet ir XIX a. mokslininkų darbuose. Kada šis bokštas dingo, žinių nėra.

Ar XVIII a. šaltiniuose ir ypač 1762 m. Vilniaus ekonomijos inventoriuje minimas bokšto kalėjimas su rūsiais, buvęs už Šv.Stanislovo katedros, jau apleistas ir užstatytas kitais pastatais, yra tas pats, paminėtas kaip statomas 1622 m. dokumente, kol kas negalima tvirtinti, bet labai panašu.

Tada buvo sudarytas naujas Vilniaus vaivados ekonomijai priklausančių pastatų ir valdų inventorius.

Inventoriaus tekstas pradedamas Tribunolo pastatų Vilniaus Žemutinėje pilyje prie vartų į Pilies gatvę aprašymu: „Iš pradžių – teismo pastatai. Įėjus pro vartus iš kairės pusės – bajorų kalėjimas („turma szlachecka“), priešais kurį įtaisyta pertvara iš rąstų, apkalta malksnomis, įėjus už šios pertvaros durys ant vyrių ir su sklende, prie šių durų nišose iš abiejų pusių medinės kaladės ir grandinės kaliniams prikaustyti.

Už šių durų dar vienos durys į kalėjimo priemenę, ant geležinių vyrių. Iš šios priemenės į patį kalėjimą dar vienos durys ant vyrių, su sklende.

Paskui įėjus į šią priemenę kairėje gilus kalėjimas laikyti kalinius, kurie yra pasmerkti mirties bausmei, nuo seno tuščias, uždarytas geležinėmis grotomis, į šį kalėjimą veda durys ant trijų vyrių su geležine užrakinama sklende.“ 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.