Prieš daugiau nei metus Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vairą perėmusį dr. Arūną Gelūną labiausiai nuliūdino ir nustebino, kad po 30 Nepriklausomybės metų, aplink Radvilų rūmus, rado šiukšlyną, apžėlusius krūmus bei netvarkingą kiemą su stovėjimo aikštele. Vyras perėmęs šį darbą, gavo kartu ir Europinį projektą, kuris skirtas daliniam Radvilų rūmų dalių atnaujinimui.
„Visos salės atrodė apgailėtinai, gal išskyrus kairįjį flangą, kuris devintame dešimtmetyje buvo pagal to meto galimybes atnaujintas. Šiuose rūmuose buvo likę ryškių sovietinių pėdsakų erdvės, kurios atbaidydavo lankytojus. Žmonės atvykdavę iš užsienio ir pamatę šią vietą, išeidavo pro duris, todėl dabar siekiame sovietmetį išgyvendinti iš rūmų.
Nugriautus korpusus bei griuvėsius reikėtų prikelti iš komos būsenos ir viską atnaujinti pagal paveldosaugos reikalavimus“, – teigė A.Gelūnas.
Dailės muziejaus vadovas pasakojo, kad atnaujinimo darbai dešiniajame rūmų flange vyksta pagal architektės Marijos Nemunienės projektą, kurie suderinti su paveldosauga, ką galima ir būtina pakeisti. A.Gelūnas mano, kad Radvilų rūmai turi būti skirti „miesto papuošimui ir asmeniniam patogumui“ bei juos norėtų atstatyti per penkerius metus.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija šiam projektui skyrė apie penkis milijonus eurų iš Europos Sąjungos fondų, tačiau norint įgyvendinti visą projektą, teks išleisti dar 26 mln. eurų iš valstybės investicijų programos. A.Gelūnas jau ėmėsi iniciatyvos ir sovietinę Radvilų rūmų pusę pradėjo tvarkyti savo bei COVID-19 metu ekonomikos skatinimui skirtomis lėšomis.
„Greitu metu bus skelbiamas architektūrinis konkursas – viso komplekso atkūrimui. Iš architektų tikimės, kad jie visus atkurtus rūmus sujungs į vieną darniai veikiančią sistemą: iš požeminio tunelio žmonės galės patekti į kairįjį, dešinįjį bei centrinį rūmų flangą.
Taip pat tikimės, kad kairysis ir dešinysis flangas kitais metais jau pradės veikti. Šiuo metu esame tyrimų ir architektūrinio konkurso sąlygų rengimo etape“, – situaciją komentavo A.Gelūnas.
Lietuvos architektūros meno tarybos vadovas Audrius Ambrasas mano, kad architektūra dažnai būna kaip galvosūkis ar dėlionė.
„Dėžutę dėliones nusiperki ir ten juk nėra jokios tvarkos, todėl mėnesiais ją bandai sudėti. Kai sudedi – pamatai piešinį. Todėl architektams taip pat svarbu kaip kempinei sugerti visą informaciją, nes jiems svarbus turinys.
Reikia turėti pastato viziją, kaip norėtųsi, kad jis veiktų. Dabar svarbiausias kelias bus po konkurso ir idėjos realizavimas iki galo“, – sakė A.Ambrasas.
Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius teigė, kad reikia susitarti, ar galvojame statyti senovinį muliažą, ar sutinkame, kad dvidešimto amžiaus pėdsakas bus leistinas ir pateisinamas.
„Tik apsisprendus dėl filosofinių dalykų, galima eiti į funkcinius dalykus: identifikuoti problemas, kaip veiks muziejus. Taip pat svarbūs urbanistiniai dalykai, pavyzdžiui, erdvių išanalizavimas bei kodėl jos neveikia“, – svarstė L.Rekevičius.
Radvilų rūmų projekto kuratorė Inga Urbonaitė-Vaidokienė mano, kad šiuo metu yra visos reikalingos finansinės ir politinės sąlygos Radvilų rūmams, todėl galima jau ne svajoti, o planuoti.
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus yra didelė institucija, kurios žinioje yra net 11 padalinių visoje Lietuvoje. Muziejaus fonduose gausu įvairių meno kolekcijų, tačiau esamoje infrastruktūroje per metus galima eksponuoti tik apie 7 proc. turimų meno kūrinių. I.Urbonaitė-Vaidokienė teigė, kad esame dar nematę viso esamo gėrio ir ji nori parodyti vertingiausias kolekcijas, kurios jau pribrendo būti pamatytos.
„Mums reikia sudėlioti funkcinių išplanavimų prioritetus bei reikia kolekcijas paversti į kvadratinius metrus, kad žinotume kas telpa. Turime sujungti istoriją ir muziejų.
Dabar bandome suvokti Radvilų giminę ir atrasti ją iš naujo. Pastato atstatyti, kad atrodytų kaip anksčiau – negalėsime, nes pasikeitė pastato struktūra. Išbyrėjęs kompleksas gavo įvairių laikotarpio bruožų“, – pasakojo I.Urbonaitė-Vaidokienė.
Radvilų rūmų projekto kuratorė atskleidė, kad šiuo metu pagal ES lėšas yra rekonstruojama Liejyklos gatvė, kuri atskleis secesinį laikotarpį. Šiuo metu planuojama Radvilų rūmuose įrengti muziejų ir įvairias ekspozicijas, o šalia muziejaus bus edukacinės renginių erdvės.
I.Urbonaitė-Vaidokienė pasakojo, kad didžiausi iššūkiai bus po žeme, nes viskas daroma UNESCO teritorijoje.
„Visuomenė turi pasiruošti priimti šį pastatą, nes bedantė išgriuvusi teritorija senamiestyje yra nedovanotina situacija“, – teigė Radvilų rūmų projekto kuratorė.
Tiesioginis juodojo Radvilo palikuonis Maciej Radziwill džiaugėsi tuo, kad atkūrimo darbai jau prasidėjo ir atskleidė, kad prieš keletą mėnesių buvo šiuose rūmuose ir dabar mato didelį progresą.
„Visą laiką liūdėjau, kad Sapiegų rūmai Antakalnyje jau atkurti, o šis pastatas buvo paliktas be priežiūros. Sapiegos yra didžiausi mūsų konkurentai, jie aišku malonūs žmonės, tačiau žvelgiant į praeitį, jie mūsų mirtini priešai.
Džiaugiuosi, kad atkūrimo idėja yra ne tai, kad atstatytume, kas egzistavo prieš daug metų. Šiuose Radvilų rūmuose bus gyva istorija, kuri remsis šaknimis į mūsų istoriją. Šis pastatas bus susietas su Jonušu Radvila, kuris yra Lietuvos istorijos didvyris. Man labai malonu, kad bus ekspoanuojamas šiuolaikinis menas ir dizainas bei bus išlaikyta žydiška pastato dalis“, – teigė Maciej Radziwill.
Tiesioginis juodojo Radvilo palikuonis mano, kad šio pastato atkūrimu bus įrodyta, kad galima atkurti, tai kas buvo sugriauta priešų.
„Samizdato istorija man artima, nes aštuonerius metus Lenkijos pogrindyje leidau knygas ir laikraščius – išleidau apie 60 knygų. Tai buvo laikas, kai mes kariavome prieš komunistų diktatūrą Lenkijoje. Nesu architektas ir specialistas, bet esu meno kolekcionierius daugybę metų ir didžiausią dėmesį skiriu savo šeimos istorijai“, – kalbėjo Maciej Radziwill.
VU istorikas Prof. dr. Alfredas Bumblauskas pasakojo, kad Valdovų rūmai pademonstravo savo problematiką, nes visas namas kabo ant „ledo ritulio lazdų“.
„Vilnius ne savivaldybės, o yra kaip LDK metropolis – jurisdikcijų dėlionė. Jei išimtume didikus, Pacus, vienuolynus ir kitus, miestietiškame Vilniuje visko lieka labai mažai.
Vilnių reikia kurti kaip šiuolaikinį metropolį, o neeilinį miestą. Manau, kad turėtų būti šiuolaikiniai muziejai, kurie sugebėtų pakelti istoriją į šiuolaikiškai skambantį europietišką rangą“, – aiškino A. Bumblauskas.
VU istorikas mano, kad Radvilų rūmai šiuo metu yra pilka, nyki zona – „dalis žandikaulio be dantų“, todėl istorikui įdomu, kaip projektuotojai čia viską rekonstruos.
