Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritoriniam skyriui pareikalavus atlikti polichrominius tyrimus, paaiškėjo daug įdomių detalių iš istorinę atmintį saugančio kultūros objekto gyvenimo.
Kaune įsteigus gubernijos centrą, 1843 m. į Kauną iš Kražių buvo perkelta gimnazija, jai patvirtintas gubernijos gimnazijos statusas. 1860-1862 m. pagal Rusijos architekto Nikolajaus Čagino (1823-1909) projektą pastatyti gimnazijos rūmai. N. Čaginas į Vilnių gubernijos architektu dirbti atvyko apie 1859 m.
Mokėsi daug žymių žmonių
Kauno gubernijos gimnazijoje mokėsi žymūs visuomenės ir kultūros veikėjai: matematikas, fizikas Hermanas Minkovskis (1864-1909), jo brolis fiziologas ir gydytojas Oskaras Minkovskis (1856-1931), teologas, kalbininkas Kazimieras Jaunius (1848-1908), aktorius ir režisierius Konstantinas Glinskis (1886-1938), Lietuvos diplomatas, Užsienio reikalų ministras Kazys Lozoraitis (1898-1983), Nepriklausomybės Akto signataras, Steigiamojo Seimo atstovas Kazys Bizauskas (1893-1941), kunigas, profesorius, poetas Jonas Mačiulis-Maironis (1862-1932).
Kilus Pirmajam pasauliniam karui gimnazija buvo uždaryta. Vokiečiams okupavus Kauną, buvusios gimnazijos rūmai paversti vokiečių valdžios Lietuvoje buveine. Vėliau čia kurį laiką veikė Švietimo ministerija, Valstybinis viešasis knygynas, dvi privačios mokyklos – „Pavasario“ gimnazija suaugusiesiems ir Simono Daukanto mokytojų seminarija.
1920-1922 m. rūmuose veikė pirmoji Nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga – Aukštieji kursai, kurie davė pradžią 1922 m. įkurtam Lietuvos universitetui. 1920 m. kursams vadovavo fizikas, matematikas Zigmas Žemaitis (1884-1969), vėliau – pedagogas, psichologas Jonas Gudaitis – Vabalas (1881-1955).
Tapo Seimo rūmais
1920 m. gegužės mėn. į buvusios gimnazijos rūmus įsikėlė Lietuvos Respublikos Steigiamasis seimas. Šiame pastate iki 1927 m. posėdžiavo keturios Lietuvos Respublikos Seimo kadencijos: Steigiamasis Seimas, Pirmasis, Antrasis ir Trečiasis Seimai.
Šiuose rūmuose Nepriklausomos Lietuvos Prezidentu 1922 m. ir 1923 m. išrinktas Aleksandras Stulginskis (1885-1969), 1926 m. – Kazys Grinius (1866-1950), 1926 m. gruodį – Antanas Smetona (1874-1944). Čia 1920 m. birželio 10 d. buvo priimta Laikinoji Valstybės Konstitucija, 1922 m. rugpjūčio 1 d. – nuolatinė Lietuvos Valstybės Konstitucija.
1924 m. Seimo rūmų pertvarkymui pakviestas architektas Vladimiras Dubeneckis (1888-1932).
1927 m. rugsėjo 1 d. pastate įsikūrė valstybinė „Aušros“ mergaičių gimnazija. Gimnaziją baigė archeologijos mokslų daktarė, archeomitologijos pradininkė Marija Alseikaitė – Gimbutienė (1921-1994), archeologijos mokslų daktarė Rimutė Jablonskytė – Rimantienė (g. 1920 m.), aktorės Monika Mironaitė (1913-2000), Ona Knapkytė – Juknevičienė (1919-2008) ir daugelis kitų.
1940-aisiais dalis „Aušros“ gimnazijos mergaičių buvo perkeltos į Kauno 1-ąją vidurinę mokyklą. Buvusi gimnazija pavadinama Kauno 2-ąja vidurine mokykla. 1989 m. mokyklai suteiktas Maironio vardas. 2010 m. ji tapo Kauno Maironio universitetine gimnazija.
Užrašai pasakoja apie epochą
2019 m. atliekant Gimnazijos pastato rytinio fasado tvarkybos darbus, tarpaukštyje buvo atidengtas autentiškas gubernijos laikotarpio užrašas „ГИМНАЗИЯ“, kurį Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba pripažino objekto vertingąja savybe.
2020-ųjų tvarkybos darbų metu Gimnazijos pastato pagrindinėje laiptinėje atsidengė dažytų sienų dekoro elementai. KPD Kauno teritorinis skyrius pareikalavo atlikti polichrominius tyrimus.
Šių tyrimų ataskaitoje konstatuojama, kad Gimnazijos pastato II aukšto salės ir laiptinės patalpose išliko trijų laikotarpių – carinio, tarpukario ir sovietinio – dažymo sluoksniai, užfiksuoti užrašai vokiškais rašmenimis bei autentiško panelio dažymo ir ornamentinio dekoro fragmentai.
Polichrominių tyrimų, atliktų specialistės Verutės Trečiokienės, išvadose nurodoma, kad carinės Rusijos imperijos laikotarpiu patalpos buvo melsvos spalvos. Salė dažyta aliejinių dažų paneliu su klijine pigmentine juostele, laiptinės patalpa – puošniu klijinių dažų paneliu, dekoruotu plačia juosta ir stilizuotu augaliniu ornamentu. Dažymas polichromiškas, ornamentas trafaretinis. Šis dažymas vertingas kaip carinio laikotarpio mokslo patalpų dažymo pavyzdys.
Tarpukariu dominavo rudos spalvos panelis su juoda juostele. Dažyta aliejiniais dažais. Tai būdinga to laikotarpio mokymo įstaigoms. Sovietinio laikotarpio panelių dažymas utilitarus, be juostelių ir kito dekorto, dažyta aliejiniais dažais.
Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba sienų dekoro elementus pripažino objekto vertingąja savybe. Gimnazijos pastato tvarkybos darbų metu atidengti sienų dekoro elementai ir užrašai restauruojami, konservuojami. Pastatas, išsaugojęs architektūrines, dailės, istorines ir memorialines vertingąsias savybes, yra svarbus Lietuvos istorijai kultūros paveldo objektas.
Parengta pagal KPD informaciją
