„Tvarkyti parką, atverti per dešimtmečius savaime užaugusias erdves jame yra būtina (...) Deja, beveik visada jis reikalauja dalies medžių pašalinimo“, – šią savaitę pranešime teigė V. Bezaras.
Pasak jo, tvarkyti šią erdvę reikia atsargiai, profesionaliai ir atsižvelgus į ekspertų pateiktą istorinę medžiagą, želdynų specialistų rekomendacijas.
V. Bezaras taip pat teigė, kad būtina išlaikyti svarbiausius želdyno akcentus – senolius medžius, kompoziciją, retas ir specialiai pasodintas rūšis.
Anot departamento vadovo, palei Nemuną įsikūrusios pilys ir dvarai buvo orientuoti į slėnyje atsiveriančias erdves.
„Visi prie Nemuno šlaitų įsikūrę dvarai, pilys buvo orientuoti į slėnyje atsiveriančias erdves, iš jų puikiai matydavosi upės vingiai ir jos slėnio kontūrai, o keliaujantiems upe ar paupiais – pilių bokštai ar dvarų fasadai“, – teigė V. Bezaras.
„Raudonės pilies parko tvarkymas – seniai lauktas žingsnis, kuris kartu su Gelgaudų (Panemunės) pilies parko pertvarka suteiks visai kitas galimybes suvokti kraštovaizdžio visumą, geriau pažinti panemunių paveldą, stabtelti atokvėpiui ir žvilgterti į vieną iš gražiausių Lietuvos kraštovaizdžio etalonų – Nemuno slėnį“, – sakė departamento vadovas.
Jurbarko rajono laikraštis „Šviesa“ šią savaitę pranešė apie Raudonės pilies parke kertamus medžius. Tai sukėlė visuomenės pasipiktinimą. Socialinius tinklus apskriejo prie pilies išguldytų senų medžių nuotraukos, palydimos aštrių komentarų parko „tvarkytojų“ adresu.
