Atvertame skaitmeninių vaizdų archyve – reti tarpukario ir sovietmečio kadrai

Lietuvos ypatingasis archyvas sukūrė interneto svetainę „Lietuvos ypatingojo archyvo saugomų skaitmeninių vaizdų archyvas“ (E-vaizdų archyvas), kurioje skelbiamos suskaitmenintos Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB), Lietuvos komunistų partijos (LKP), Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) ir kituose fonduose saugomos nuotraukos, KGB konfiskuotų ar slapta darytų video, kino ir garso dokumentų aprašymai.

Lietuvos laisvės lygos mitingo, skirto Ribbentropo-Molotovo paktui ir jo padariniams pasmerkti, dalyviai, 1987 m. rugpjūčio 23 d.<br> LYA nuotr.
Lietuvos laisvės lygos mitingo, skirto Ribbentropo-Molotovo paktui ir jo padariniams pasmerkti, dalyviai, 1987 m. rugpjūčio 23 d.<br> LYA nuotr.
Lietuvos laisvės lygos mitingo, skirto Ribbentropo-Molotovo paktui ir jo padariniams pasmerkti, dalyviai, 1987 m. rugpjūčio 23 d.<br> LYA nuotr.
Lietuvos laisvės lygos mitingo, skirto Ribbentropo-Molotovo paktui ir jo padariniams pasmerkti, dalyviai, 1987 m. rugpjūčio 23 d.<br> LYA nuotr.
Vilniaus pionierių grupė su pionierių vadove prie M. Melnikaitės paminklo Zarasuose, 1950 m.<br> LYA nuotr.
Vilniaus pionierių grupė su pionierių vadove prie M. Melnikaitės paminklo Zarasuose, 1950 m.<br> LYA nuotr.
Laidotuvės, vykusios Šakių aps., Sintautų mstl., kuriose dalyvavo sovietiniai aktyvistai (stribai, milicininkai ir kt.), 1946 m.<br> LYA nuotr.
Laidotuvės, vykusios Šakių aps., Sintautų mstl., kuriose dalyvavo sovietiniai aktyvistai (stribai, milicininkai ir kt.), 1946 m.<br> LYA nuotr.
Einantis Respublikos Prezidento pareigas Justas Paleckis ir TSRS užsienio reikalų liaudies komisaro pavaduotojas Vladimiras Dekanozovas TSRS Aukščiausiosios Tarybos I šaukimo VII sesijos posėdžių salėje, 1940 m.<br> LYA nuotr.
Einantis Respublikos Prezidento pareigas Justas Paleckis ir TSRS užsienio reikalų liaudies komisaro pavaduotojas Vladimiras Dekanozovas TSRS Aukščiausiosios Tarybos I šaukimo VII sesijos posėdžių salėje, 1940 m.<br> LYA nuotr.
TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas Michailas Kalininas ir Liaudies seimo įgaliotosios komisijos narė Marija Kutraitė TSRS Aukščiausiosios Tarybos I šaukimo VII sesijos metu, 1940 m.<br> LYA nuotr.
TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas Michailas Kalininas ir Liaudies seimo įgaliotosios komisijos narė Marija Kutraitė TSRS Aukščiausiosios Tarybos I šaukimo VII sesijos metu, 1940 m.<br> LYA nuotr.
Lenkijos šaulių organizacijos nariai maršalo Jozefo Pilsudskio širdies laidotuvės Vilniuje, 1936 m.<br> LYA nuotr.
Lenkijos šaulių organizacijos nariai maršalo Jozefo Pilsudskio širdies laidotuvės Vilniuje, 1936 m.<br> LYA nuotr.
Kunigai, grįžę į Lietuvą iš SSRS kalėjimų pagal Lietuvos ir SSRS vyriausybių susitarimą pasikeisti politiniais kaliniais, 1933 m. spalio 19 d. Iš kairės (sėdi): 1. Vincentas Deinys, 2. Vytautas Paškevičius, 3. vyskupas Teofilius Matulionis, 4. Vincentas Ilginas, 5. Jonas Paulavičius. Stovi: 1. Kazimieras Juršanas, 2. Jonas Ladyga, 3. Mykolas Bugenis, 4. Ladislovas Čegis, 5. Augustinas Pranckietis (Pronskietis).<br> LYA nuotr.
Kunigai, grįžę į Lietuvą iš SSRS kalėjimų pagal Lietuvos ir SSRS vyriausybių susitarimą pasikeisti politiniais kaliniais, 1933 m. spalio 19 d. Iš kairės (sėdi): 1. Vincentas Deinys, 2. Vytautas Paškevičius, 3. vyskupas Teofilius Matulionis, 4. Vincentas Ilginas, 5. Jonas Paulavičius. Stovi: 1. Kazimieras Juršanas, 2. Jonas Ladyga, 3. Mykolas Bugenis, 4. Ladislovas Čegis, 5. Augustinas Pranckietis (Pronskietis).<br> LYA nuotr.
Iš bolševikų kalėjimų grįžęs vyskupas T.Matulionis (kairėje) pas Telšių vyskupą, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą J.Staugaitį, 1933 m.<br> LYA nuotr.
Iš bolševikų kalėjimų grįžęs vyskupas T.Matulionis (kairėje) pas Telšių vyskupą, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą J.Staugaitį, 1933 m.<br> LYA nuotr.
 Aukštesniosios policijos mokyklos kursantai mokyklos kieme prieš išvykimą į bažnyčią, 1931 m.<br> LYA nuotr.
 Aukštesniosios policijos mokyklos kursantai mokyklos kieme prieš išvykimą į bažnyčią, 1931 m.<br> LYA nuotr.
 Alytaus apskrities viešosios policijos 2-os nuovados valdininkai, 1930 m.<br> LYA nuotr.
 Alytaus apskrities viešosios policijos 2-os nuovados valdininkai, 1930 m.<br> LYA nuotr.
 Operos solistas K.Petrauskas, 1920 m.<br> LYA nuotr.
 Operos solistas K.Petrauskas, 1920 m.<br> LYA nuotr.
Inžinierius, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas, rašytojas P.Vileišis, 1920-1926 m.<br> LYA nuotr.
Inžinierius, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas, rašytojas P.Vileišis, 1920-1926 m.<br> LYA nuotr.
 Lietuvos gydytojas, varpininkas, politinis bei visuomenės veikėjas J.Staugaitis, 1920-1940 m.<br> LYA nuotr.
 Lietuvos gydytojas, varpininkas, politinis bei visuomenės veikėjas J.Staugaitis, 1920-1940 m.<br> LYA nuotr.
 Lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, Lietuvos Tarybos pirmininkas ir 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, mokslininkas, gydytojas J.Basanavičius, 1920-1927 m.<br> LYA nuotr.
 Lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, Lietuvos Tarybos pirmininkas ir 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, mokslininkas, gydytojas J.Basanavičius, 1920-1927 m.<br> LYA nuotr.
 Vincas Mickevičius-Kapsukas su JAV lietuvių komunistinio judėjimo veikėjais. Iš kairės: 1. Vinas Mickevičius-Kapsukas, 2. V. Jasaitis, 3. Joana Baltrušaitienė, 4. Juozas Baltrušaitis, 5. Kazys Giedrys.1917 m.<br> LYA nuotr.
 Vincas Mickevičius-Kapsukas su JAV lietuvių komunistinio judėjimo veikėjais. Iš kairės: 1. Vinas Mickevičius-Kapsukas, 2. V. Jasaitis, 3. Joana Baltrušaitienė, 4. Juozas Baltrušaitis, 5. Kazys Giedrys.1917 m.<br> LYA nuotr.
Rusijos imperijos kariuomenės karys Juozas Točilauskas, Juozo, g. 1890 m. (pirmas iš kairės) vokiečių nelaisvėje Pirmojo pasaulinio karo metu, 1916-1918 m.<br> LYA nuotr.
Rusijos imperijos kariuomenės karys Juozas Točilauskas, Juozo, g. 1890 m. (pirmas iš kairės) vokiečių nelaisvėje Pirmojo pasaulinio karo metu, 1916-1918 m.<br> LYA nuotr.
Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Joniškio aps. Žagarės vls. liaudies gynėjų (stribų) 1946-1950 m. operatyvinė grupė, iki 1951 m. Stovi (iš kairės): 1. J.Daukšas, 2. Fiodorov, 3. G.Okunev, 4. V.Valys. Guli (iš kairės): 1. Ivanov [Vladimir Ivanovič, g.1930 m.], žuvęs [1948-10-10], 2. Ramanauskas (žuvęs). Nuotrauka publikuota knygoje „Liaudies gynėjų žodis“, Vilnius, leidykla „Mintis“, 1987 m., p. 153<br> LYA nuotr.
Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Joniškio aps. Žagarės vls. liaudies gynėjų (stribų) 1946-1950 m. operatyvinė grupė, iki 1951 m. Stovi (iš kairės): 1. J.Daukšas, 2. Fiodorov, 3. G.Okunev, 4. V.Valys. Guli (iš kairės): 1. Ivanov [Vladimir Ivanovič, g.1930 m.], žuvęs [1948-10-10], 2. Ramanauskas (žuvęs). Nuotrauka publikuota knygoje „Liaudies gynėjų žodis“, Vilnius, leidykla „Mintis“, 1987 m., p. 153<br> LYA nuotr.
Pirmoje eilėje trečias iš kairės Telšių vyskupas, teologijos mokslų daktaras, Lietuvos partizanų rėmėjas Pranciškus Ramanauskas (1893-1959), iki 1946 m.<br> LYA nuotr.
Pirmoje eilėje trečias iš kairės Telšių vyskupas, teologijos mokslų daktaras, Lietuvos partizanų rėmėjas Pranciškus Ramanauskas (1893-1959), iki 1946 m.<br> LYA nuotr.
Šakių aps. Sintautų vls. sovietiniai aktyvistai (stribai, milicininkai), iki 1949 m. Pagal įrašą antroje nuotraukos pusėje: Iš kairės: 1. „istribitel“ Juozas Matulaitis (iškeltas į Plokščius), 2. milicininkas Vladas Pečkauskas, 3. mlicininkas Juozas Zakaryza, 4. Stasys Folius (ne pareigose), 5. Sintautų vls. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Spirauskas, 6. „istribitel“ Valentinas Pauža.<br> LYA nuotr.
Šakių aps. Sintautų vls. sovietiniai aktyvistai (stribai, milicininkai), iki 1949 m. Pagal įrašą antroje nuotraukos pusėje: Iš kairės: 1. „istribitel“ Juozas Matulaitis (iškeltas į Plokščius), 2. milicininkas Vladas Pečkauskas, 3. mlicininkas Juozas Zakaryza, 4. Stasys Folius (ne pareigose), 5. Sintautų vls. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Spirauskas, 6. „istribitel“ Valentinas Pauža.<br> LYA nuotr.
Ltn. Piotr Guriajev,Andrejevič, g. 1914 m., buvęs valstybės saugumo ministerijos (MGB) Kelmės r. vyr. operatyvinis įgaliotinis, nukautas 1950-10-23.<br> LYA nuotr.
Ltn. Piotr Guriajev,Andrejevič, g. 1914 m., buvęs valstybės saugumo ministerijos (MGB) Kelmės r. vyr. operatyvinis įgaliotinis, nukautas 1950-10-23.<br> LYA nuotr.
Daugiau nuotraukų (21)

Lrytas.lt

Dec 22, 2020, 1:07 PM

Taip pat skelbiamos suskaitmenintos Lietuvos partizanų dokumentų kolekcijoje ir kituose fonduose saugomos Lietuvos laisvės kovotojų nuotraukos, atvirukai, pasižymėjimo ženklai ir kita atributika.

Svetainė sukurta įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos dalinai finansuotą projektą „Svetainės „Lietuvos ypatingojo archyvo saugomų vaizdų elektroninis archyvas“ sukūrimas“.

Lietuvos ypatingojo archyvo saugomose sovietinio saugumo sudarytose baudžiamosiose ir tremties bylose yra daug įvairios tematikos ir įvairiais laikotarpiais darytų nuotraukų, konfiskuotų atliekant kratas ir prie bylų prijungtų kaip daiktiniai „kaltę“ patvirtinantys įrodymai. Seniausios nuotraukos darytos XX a. pradžioje, dauguma darytos tarpukariu ar pokario metais.

Taip pat saugoma daug KGB operatyvinių darbuotojų 1945–1990 m. slapta darytų nuotraukų, kuriose užfiksuoti sekami asmenys, nesankcionuotų antisovietinių mitingų ir demonstracijų dalyviai, neformalių jaunimo grupių atstovai, įvairių konfesijų dvasininkai, tikintieji ir jų atliekamos religinės apeigos, į Lietuvą atvykę užsieniečiai bei kiti KGB akiratyje buvę įvykiai.

Nuotraukose yra užfiksuoti žymiausi sovietmečio įvykiai: 1972 m. Kauno pavasaris, Lietuvos laisvės lygos mitingas 1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo, Bananų balius 1988 m. rugsėjo 28 d. Vilniuje, Katedros aikštėje ir kitur. Dažnai KGB slapta darytos nuotraukos yra vienintelė ikonografinė svarbius Lietuvos įvykius iliustruojanti medžiaga.

Lietuvos ypatingasis archyvas taip pat saugo gausią kino, video, magnetinių juostų ir kasečių kolekcijas, kuriose yra užfiksuoti KGB slapta filmuoti vaizdai bei slapti garso įrašai. Šių vaizdo ir garso dokumentų aprašymai bus skelbiami sukurtoje svetainėje.

Suskaitmenintų nuotraukų ar video, kino ir garso dokumentų aprašymų paieška svetainėje atliekama pagal dokumento pavadinime ar anotacijoje esančius skaičius, žodžius arba jų dalis bei datas. Svetainės lankytojai gali rašyti komentarus, pastabas, pateikti juos dominančius klausimus, patikusiais dokumentais dalintis socialiniame tinkle „Facebook“.

Svetainės adresas: https://lyavaizdai.archyvai.lt/

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.