Vyriausybės mestas gelbėjimosi ratas nuo pandemijos nukentėjusiam verslui virto reikšmingais darbais Vilniaus universitete.
Istoriniame ansamblyje jau kurį laiką vyksta centrinių rūmų, bibliotekos, Istorijos fakulteto pastatų fasadų ir kiemų tvarkybos darbai.
Kai kurie tvarkybos darbai, radus sieninės tapybos fragmentų, dabar sustabdyti, kol ekspertai apsispręs dėl jų vertingųjų savybių nustatymo ir ar tikslinga autentišką sienų tapybą restauruoti ir eksponuoti fragmentiškai, ar užtenka tik užfiksuoti.
Vienas vertingiausių pastatų
Bibliotekos kiemas – vienas seniausių, susiformavęs XVI a. pabaigoje kartu su Observatorijos ir Didžiuoju kiemu.
XVII–XVIII a. tai buvo uždaras ūkinis universiteto kiemas. Jo gilumoje kyla monumentalus trijų aukštų universiteto bibliotekos rūmų fasadas, vienas seniausių ansamblio pastatų. Jo apatiniame aukšte buvo jėzuitų vienuolyno refektorius.
Dešinėje – astronomijos observatorijos korpusas, seniausia universiteto ansamblio dalis. 1978 m. atidengti gotikiniai dviejų aukštų šio namo fasadai iš Universiteto gatvės pusės.
Pagrindinė pastato puošmena – piliastrai su matematiniais ir astronominiais prietaisais.
Keitėsi pastato struktūra
Pašalinus sovietmečio laikų tinko sluoksnį Centrinių rūmų fasade atidengtas buvusio arkinio lango fragmentas.
Kaip pasakojo Vilniaus universiteto Turto valdymo ir paslaugų centro projekto vadovė Rasa Rožanskienė, aiškėja, kad keitėsi ne tik istorinio pastato vidaus planinė struktūra.
Centriniai rūmai buvo ribojami ištisinės sienos, kurios buvusias ribas šiuo metu žymi betoninės klombos – gėlynai. Jas planuojama pakeisti kitu elegantišku sprendiniu, atkartojančiu senąsias ribas.
Universiteto pastatų ansamblyje pluša ir Kultūros paveldo akademijos archeologai, aptikę nemažai įvairių radinių, kuriuos tirs ekspertai.
Atsakingas požiūris
Daugiausia tvarkybos darbų centriniuose universiteto rūmuose atlikta iki 1979 metų – Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus, tačiau, pašnekovės žodžiais, palyginti nejautriai.
Manoma, kad galimai prarasta autentiškų detalių. Šiuo metu atliekant tvarkybos darbus į kiekvieną atradimą žiūrima itin atsakingai, kiekvieną jų planuojama išsaugoti – restauruoti ir atverti visuomenei arba konservuoti. „Sienos daug pasako“, – sakė R.Rožanskienė.
Nors dėl lėšų stygiaus paveldo objektai Lietuvoje dažniausiai gelbėjami atliekant avarinės būklės šalinimo darbus, šiuo atveju būtiniausių darbų imtasi apsaugant mūrus nuo ardančio drėgmės ir druskų poveikio, atkuriant autentišką fasadų spalvą, hidroizoliuojant pamatus, sutvirtinant senąjį mūrą.
Šių darbų metu ir buvo aptikta vertingų radinių – polichromijos elementų.
„Norime kuo labiau apsaugoti istorinių pastatų mūrus, gerinti padėtį iš esmės, o ne kosmetiškai, taigi atliekamų tvarkybos darbų apimtis išties didelė“, – sakė projekto vadovė.
Radinys Istorijos fakultete
Priešingai nei statant naujus pastatus, čia nėra patogaus ir lengvo darbo – kiekvienas ardomo fasado centimetras prižiūrimas specialistų.
Fasado apdailai bus panaudotas drėgmei nelaidus ir kvėpuojantis sanuojantis tinkas – toks paveldo objektuose naudojamas jau keliolika metų.
Atstatydami mūro netektis specialistai naudoja tik kalkinį mišinį ir senąsias plytas, ne cementą ar šiuolaikines plytas, kurios palengvintų šiuolaikinę statybą.
Tvarkybos projekto rengimo metu buvo atlikti daliniai polichromijos tyrimai, pagal kuriuos buvo nustatytos pirminės fasado spalvos, bet radus naujų sieninės tapybos elementų polichromijos tyrimai bus tęsiami.
Manoma, kad kai kurių fragmentų spalva gali skirtis nuo numatytų pirminiame projekte, tačiau radikalių pokyčių nesitikima.
Restauratorius ypač nustebinęs radinys – Istorijos fakulteto fasade atidengtas sieninės tapybos fragmentas.
Tyrėjai atsakys į klausimą, kokio jis laikotarpio, kokia jo vertė, tada bus tariamasi, ar jį restauruoti, ar konservuoti.
Restauruos dvejus vartus
Šio projekto metu numatyta restauruoti Istorijos fakulteto dvejus vartus, Simono Stanevičiaus kiemo medinius vartus iš Pilies gatvės, taip pat atkurti Konstantino Sirvydo kiemo vartus.
Konstantino Sirvydo kiemas, kurį iš pietų pusės uždaro šiaurinis Šv.Jonų bažnyčios sparnas, jau sulaukė tvarkybos specialistų pagalbos – pamatai buvo atkasti žemiau negu vienas metras, padengti sanuojančiu tinku ir hidroizoliuoti.
Numatoma sutvarkyti ir šiaurinį Šv.Jonų bažnyčios fasadą.
Projekto metu betranšėju būdu bus sutvarkyta lietaus nuotekų sistema.
Bus „gydomos“ freskos
Buvusiame knygyne „Littera“, esančiame Filologijos fakulteto M.K.Sarbievijaus kiemelyje, ruošiamasi restauruoti dailininko Antano Kmieliausko freskas.
Anot čia dirbančios restauratorės Indrės Valkiūnienės, pagrindinė problema, kurią tenka spręsti restauratoriams, – freskų paviršių ardančios druskos.
Freskos „gydomos“ kompresais, kurie sutraukia druskas, tuomet specialistai paruošia paviršių, retušuoja ištrupėjusias freskų vietas.
Aiškinasi mūro paskirtį
Simono Stanevičiaus kiemelyje esančių pastatų fasadų būklė, anot R.Rožanskienės, buvusi prasta.
Šiuo metu sienos jau nutinkuotos pirmu sluoksniu, prieš tai atstačius mūro netektis.
Kiekvienas sienos milimetras turi džiūti ne vieną dieną, esant ne žemesnei negu 5 laipsnių temperatūrai, vėliau fasadas bus dažomas autentiška spalva.
Šiame kieme archeologai ir architektūros tyrėjai vertina ir dar vieną radinį – seną mūrą, kurio paskirtis aiškinamasi.
Bus atidengti ir eksponuojami tame pačiame kieme esančių pastatų mūro fragmentai. Kiemelyje numatyta granito danga.
Dabartinį universiteto rūmų ansamblį sudaro 13 kiemelių su 13 pastatų, turinčių po kelis korpusus, taip pat Šv.Jonų bažnyčia ir varpinė.
