Susipažinkite: Vytauto Didžiojo karo muziejaus garbės svečių knyga

Lietuvos ypatingasis archyvas surengė virtualią parodą „Mūsų tautos šventykloj atsilankius“, kurioje pirmą kartą pristatoma Vytauto Didžiojo karo muziejaus garbės svečių knyga. Ji pristatoma minint muziejaus įkūrimo 100-ąsias metines.

Vieni pirmųjų muziejaus eksponatų buvo Lietuvos kariuomenės pulkų muziejui dovanoti Lietuvos Nepriklausomybės kovų trofėjai – patrankos.<br> Nuotr. iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo

1921 m. Karo muziejus įsikūrė XIX a. statytoje cerkvėje, mediniame buvusios Rusijos imperijos kariuomenės 111-ojo Dono pėstininkų pulko manieže, akmeniniame svirne, kuriame per Pirmąjį pasaulinį karą buvo prekių sandėlis ir automobilių garažas.<br> Nuotr. iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo

Garbės svečių knygą muziejus įsigijo 1921 m.<br>Nuotr. iš Lietuvos ypatingojo archyvo

Lietuvos Steigiamojo seimo pirmininko, einančio Lietuvos Respublikos prezidento pareigas Aleksandro Stulginskio, ministro pirmininko Kazio Griniaus, Steigiamojo seimo, VI Vyriausybės ministrų, užsienio valstybių diplomatų, kitų paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ atidengimo iškilmių dalyvių bei kitų garbingų Karo muziejaus svečių parašai Garbės svečių knygoje.<br>Dokumentas iš Lietuvos ypatingojo archyvo

Karo muziejaus viršininkas generolas leitenantas Vladas Nagevičius su Lietuvos kariuomenės karininkais prie Karo muziejaus. Pirmoje eilėje sėdi centre: gen. Jonas Galvydis-Bykauskas. Antroje eilėje sėdi iš kairės: 1. gen. ltn. V. Nagevičius, 2. gen. Stasys Nastopka, 3. teisininkas Stasys Šilingas, 4. plk. Mykolas Vėlykis. Trečioje eilėje iš kairės: 1. plk. Edvardas Adamkevičius, 4. plk. Vincas Grigaliūnas-Glovackis, 7. plk. Balys Giedraitis. Kaunas. [1921–1928 m.]<br> Nuotr. iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo

Lietuvos Steigiamojo seimo nariai, VI Vyriausybės ministrai, užsienio valstybių diplomatai Karo muziejaus sodelyje prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“. Pirmoje eilėje centre: Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Kazys Grinius, einantis Lietuvos Respublikos prezidento pareigas Aleksandras Stulginskis. Kaunas. 1921 m. spalio 16 d.<br> Nuotr. iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo

9-ojo pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko kariai prie Karo muziejaus.<br> Nuotr. iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo

Lietuvos mokytojų ir mokinių, 6-ojo pėstininkų Pilėnų kunigaikščio Margio pulko karių, užsienio lietuvių, kitų Karo muziejaus lankytojų įrašai Garbės svečių knygoje.<br>Dokumentas iš Lietuvos ypatingojo archyvo

Lietuvos Respublikos prezidentas A.Stulginskis atvyksta į Karo muziejų.<br> Nuotr. iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo

JAV karinio jūrų laivyno delegacijos apsilankymas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijoje.<br> Nuotr. iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo

Karo invalidai žygiuoja prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ atlikti žuvusių už Lietuvos laisvę karių pagerbimo ceremonialo.<br> Nuotr. iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo

Karinio parengimo ir fizinio lavinimo mokytojų kursų klausytojai ekskursijoje Karo muziejuje.<br> Nuotr. iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo

Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspozicija, skirta Lietuvos kariuomenės kūrimui. Kaunas. [1924–1934 m.]<br> Nuotr. iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo

Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspozicija, skirta Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir XIX a. pab.–XX a. pr. tautinio atgimimo laikotarpiams. Atvirukas.<br> Nuotr. iš Lietuvos ypatingojo archyvo

Architektų Vladimiro Dubeneckio, Karolio Reisono, Kazio Krikščiukaičio suprojektuoti Vytauto Didžiojo karo muziejaus rūmai pastatyti 1934 m. už senojo muziejaus pastato. 1934 m. balandžio mėn., dar galutinai neužbaigus statybų, į rūmus pradėjo keltis Karo muziejus, o senasis muziejaus pastatas pradėtas griauti. 1935 m. kovo 22 d. muziejus pradėjo veiklą, o 1936 m. vasario 16 d. įvyko iškilmingas naujųjų muziejaus rūmų atidarymas.<br>M.Smečechausko nuotr. (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

Vytauto Didžiojo karo muziejaus didžiosios salės ekspozicija. Kaunas. [1936–1940 m.]<br>Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus „Lituanicos“ skyriaus ekspozicija, skirta Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui per Atlantą lėktuvu „Lituanica“ įamžinti. Kaunas. 1937 m.<br>J.Timuko nuotr. (Vytauto Didžiojo karo muziejus)

Vytauto Didžiojo karo muziejaus Naujųjų ginklų skyriaus ekspozicija. Kaunas. 1937 m.<br>J.Timuko nuotr. (Vytauto Didžiojo karo muziejus)

Kariškai istorinis muziejus. 1940 m. lapkričio 7 d.<br>Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Mykolas Biržiška skaito Lietuvių konferencijos rezoliuciją.1943 m. balandžio 5 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje įvyko Lietuvių konferencija, kurioje dalyvavo 91 atstovas iš Vokietijos okupuotos Lietuvos. Konferencijoje priimtos 3 rezoliucijos, kuriose paskelbtas lietuvių tautos pasiryžimas kovoti dėl laisvės, priešintis artėjančiai sovietinei okupacijai, pasisakyta prieš mobilizaciją į Vokietijos kariuomenę ir SS legioną.<br>A.Naruševičiaus nuotr. (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

Masinių trėmimų iš Lietuvos 1941 m. birželio 14–22 d. metinių minėjimo dalyvių, kitų Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojų įrašai Garbės svečių knygoje. 1944 m. birželio 6–14 d.<br>Dokumentas iš Lietuvos ypatingojo archyvo

Daugiau nuotraukų (21)

Lrytas.lt

2021-02-12 13:15

Knyga pradėta pildyti netrukus po iškilmingo muziejaus atidarymo 1921 metų vasario 16 dieną.

Didelio formato knygos viršelis yra aptrauktas oda, apkaltas vokiečių 88 mm kalibro kulkomis ir papuoštas Juozo Zikaro paminklo „Laisvė“ atvaizdu. Knygos aukštis siekia 47 cm, plotis – 37 cm, storis – 8 cm.

Muziejaus garbės svečių knygoje savo parašus padėję tarpukario Lietuvos prezidentai, ministrai pirmininkai, ministrai, kariuomenės vadai, užsienio šalių diplomatai Lietuvoje, garbūs svečiai iš užsienio bei Lietuvos ir užsienio šalių ekskursantai, renginių muziejuje ir jo sodelyje dalyviai.

Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai daug Vytauto Didžiojo karo muziejaus eksponatų buvo sunaikinta arba perduota kitoms įstaigoms.

Garbės svečių knyga buvo atiduota Lietuvos komunistų partijos centro komiteto (LKP CK) pirmajam sekretoriui Antanui Sniečkui, o po jo mirties 1974 metais perduota saugoti Partijos istorijos instituto prie LKP CK Partiniam archyvui.

Parodoje skelbiami eksponatai saugomi Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve ir Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

1919 metų gruodį muziejaus steigimu pavesta rūpintis kariuomenės pulkininkui Vladui Nagevičiui, į muziejaus kūrimą buvo įtraukta visa kariuomenė. Pirmieji eksponatai buvo Nepriklausomybės kovų trofėjai.

Muziejus įsikūrė XIX amžiuje statytoje cerkvėje, mediniame buvusios Rusijos imperijos kariuomenės 111-ojo Dono pėstininkų pulko manieže ir akmeniniame svirne, jis iškilmingai atidarytas 1921 metų vasario 16 dieną.

1930 metais minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines muziejui suteiktas jo vardas.

Tų pačių metų lapkričio 23-iąją padėtas kertinis naujojo muziejaus rūmų akmuo, V.Nagevičius paskirtas muziejaus viršininku, 1936 metų vasario 16-ąją iškilmingai atidaryti naujieji muziejaus rūmai.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus garbės svečių knygos skaitmeninius vaizdus galima pažiūrėti Elektroninio archyvo informacinėje sistemoje, su paroda galima susipažinti ir Lietuvos ypatingojo archyvo interneto svetainėje arba jo feisbuko puslapyje.

Patogiausias būdas SUŽINOTI DAUGIAU – sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!