Metalo ieškikliu aptiktą sensacingą vertybę dovanojo muziejui, jai – keturi tūkstančiai metų

Keturi tūkstančiai metų – tokio senumo bronzinį durklą Rokiškio rajone rado smalsus pasvalietis ūkininkas, vadinamasis lobių ieškotojas. Lietuvai tai neįkainojama relikvija, nes iki šiol nieko panašaus nebuvo atrasta. Tai kartu ir įrodymas, kad mūsų ainiai dar gerokai prieš Kristų palaikė ryšius su Europa.

Pasvaliečio ūkininko O.Pauliuko rastų lobių viduryje – išskirtinė vertybė, 4 tūkst. metų senumo bronzinis durklas.<br>O.Pauliuko nuotr.
Pasvaliečio ūkininko O.Pauliuko rastų lobių viduryje – išskirtinė vertybė, 4 tūkst. metų senumo bronzinis durklas.<br>O.Pauliuko nuotr.
G.Kujelis su kolegomis dabar sprendžia, kaip vertingąjį radinį kuo patraukliau išeksponuoti.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo.
G.Kujelis su kolegomis dabar sprendžia, kaip vertingąjį radinį kuo patraukliau išeksponuoti.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo.
Rokiškio rajone rastoji relikvija po pusmetį užtrukusių tyrimų pagaliau atkeliavo į Rokiškio krašto muziejų.<br>  A.Švelnos nuotr.
Rokiškio rajone rastoji relikvija po pusmetį užtrukusių tyrimų pagaliau atkeliavo į Rokiškio krašto muziejų.<br>  A.Švelnos nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Gailutė Kudirkienė, „Panevėžio kraštas“, www.panskliautas.lt

Mar 18, 2021, 9:08 PM, atnaujinta Mar 18, 2021, 9:08 PM

Specialistai aiškinosi amžių

Rokiškio krašto muziejuje sujudimas – neseniai atkeliavo išskirtinis eksponatas, maždaug 4 tūkstančių metų senumo bronzinis durklas.

Durklas rastas čia pat, Rokiškio rajone, bet nuo rudens iki dabar buvo išvežtas pas istorijos ir archeologijos specialistus sostinėn. Jie atliko nuodugnius radinio tyrimus, aiškinosi jo amžių bei paskirtį.

Po tyrinėjimų istorikai tarė žodį: toks radinys – vienintelis dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Panašaus pavidalo laiškai iš praeities mūsų nėra pasiekę.

Kultūros paveldo departamentas unikaliąją vertybę perdavė Rokiškio muziejui, nes jis turi būti jo saugotojas – juk istorinis reliktas rastas šiame rajone.

Muziejams atidavė ir daugiau vertingų senienų

Sensacingą radinį aptiko ir paveldosaugininkams perdavė 45 metų ūkininkas iš Pasvalio rajono Orestas Pauliukas.

Vyras su šeima augina grūdines kultūras ir turi hobį – laisvalaikiu su metalo ieškikliu važinėja po įvairias vietoves ir tyrinėja, kas glūdi po žeme. Dažnai aptinka tik gelžgalių, bet pasitaiko ir istorinių vertybių. Vyras yra įkūręs ir Aukštaitijos metalo ieškiklių naudotojų asociaciją.

Tūkstančius metų dirvoje pragulėjusį įrankį O.Pauliukas aptiko pievoje netoli Pandėlio.

„Tada važiavau iš Pandėlio ir vienoje vietoje sustojau, nubridau per pievą pasidairyti. Dabar ten nebe pieva, o arimas“, – sakė O.Pauliukas.

Kai įranga parodė žemėje esant metalinį daiktą, vyras ėmė kasti.

Vos tik paėmęs į rankas žemėtą gelžgalį, jis iš karto supratęs, kad tai gali būti vertingas daiktas. Tačiau, kaip prisipažino, nė sapne nesapnavo, jog tai tokia brangi relikvija.

Tai ne pirmas ūkininko radinys, perduotas paveldosaugininkams. Vyras į redakciją atsiuntė nuotraukų senienų, kurios jo dėka nukeliavo į mūsų šalies muziejus.

Suka galvą, kaip tokią brangenybę eksponuoti

Bronzinis durklas kol kas guli muziejaus saugykloje.

„Dabar rūpinamės, kaip tą unikalų daiktą patraukliai išeksponuoti, kaip įdomiai pateikti informaciją“, – aiškino muziejaus direktoriaus pavaduotojas Giedrius Kujelis.

Anot jo, radinys neša labai svarbią kultūrinę žinią, jis liudija, kad prieš 4 tūkst. metų dabartinėje mūsų šalies teritorijoje gyvenę žmonės palaikė ryšius su Europa, jau naudojosi tuo, ko patys negamino, bet prekybos ar mainų būdu gaudavo iš svetimų kraštų.

Radinys priskiriamas Varpinių taurių kultūrai, gyvavusiai 2800–1800 metais prieš Kristų, ji buvo išplitusi po visą Europą, apėmė ir dabartinės Britanijos teritoriją.

Lietuvos teritorijoje radiniai iš to meto pavieniai – tai akmeniniai ar kauliniai dirbiniai, bronzinių dirbinių iki šiol neaptikta.

Durklas nedidelis, vos 6 centimetrų ilgio, turi ašmenis, buvo naudojamas gal gyvūnui doroti. Tuo metu mūsų teritorijoje naudoti panašūs titnaginiai peiliukai“, – pasakojo G.Kujelis.

Tyrinėtojų akys į tą pusę net nekrypo

„Iš pradžių specialistai manė, kad tai ieties antgalis, bet vėliau nustatė, jog durklas“, – toliau pasakojo G.Kujelis.

Pasak istoriko, durklas rastas visiškai nesusijusioje su archeologiniais objektais vietoje, aplink nėra jokių piliakalnių, į tą vietovę niekada nekrypo praeities tyrinėtojų akys.

„Atsitiktinis radinys atsitiktinėje vietoje“, – situaciją apibūdino G.Kujelis.

Tačiau dabar, kai po tyrimų paaiškėjo radinio amžius, archeologai planuoja toje vietovėje pasižvalgyti rimčiau.

Istorikams radėjas nurodė tikslią vietą, tačiau viešai ji neskelbiama, baiminamasi, kad neužplūstų vadinamieji juodieji archeologai ir, jei dar kas nors glūdi po žeme, neištampytų tų vertybių.

Pasak G.Kujelio, kultūros paveldo specialistai lobių ieškojimą metalo ieškikliu vertina prieštaringai, nes tai – ir grėsmė. Tačiau kai reikia, istorikai ir archeologai tokius žmones pasitelkia į pagalbą, nes patys geros įrangos neturi.

„Visuomenėje reikalinga išsamesnė diskusija, kaip į tuos žmones žiūrėti. Šiuo atveju vyras radinio nepasiėmė sau, nepardavė, o pasielgė pilietiškai, perdavė paveldosaugininkams“, – ūkininko poelgiu džiaugėsi istorikas.

Anot jo, po laukus su metalo ieškikliais vaikštantys vyrai dažniausiai ieško senų monetų, paieškas jie būna suderinę su žemės plotų savininkais. Kad visa, kas aptinkama, yra perduodama Kultūros paveldo departamentui, garantijos, aišku, nėra.

"Panevėžio kraštas".

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.