Atsakymų į šiuos klausimus siūloma ieškoti vėl pradėjusiame veikti Lietuvos jūrų muziejuje (LJM). Praėjusį savaitgalį čia pristatyta nauja ekspozicija „Nuo žagrės iki šturvalo. Jūrinė Lietuva 1900–1940 metais“.
Troško išbandyti ir laivo šturvalą
Naujoji ekspozicija pakeitė ankstesniąją apie pasaulinę jūrų užvaldymo istoriją. Senieji eksponatai tose pačiose erdvėse demonstruoti nuo pat Lietuvos jūrų muziejaus atidarymo pradžios – net keturiasdešimt metų.
„Muziejuje iki šiol nebuvo skirta deramos vietos Lietuvos laivyno istorijai. Užpildę šią spragą paakinsime lankytojus giliau pažvelgti į mūsų jūreivystės praeitį, ją formavusias geopolitines ir istorines aplinkybes, ryškiausias asmenybes“, – pristatydama naują ekspoziciją kalbėjo LJM direktorė Olga Žalienė.
Parodų salėse atgyja Lietuvos jūreivystės ištakos – rodoma, kaip paprastas lietuvis valstietis, pajutęs nuo Baltijos dvelkiančius vėjus, ne itin remiamas valstybės, bet įkvėptas romantikos, palengva nuo žagrės artėjo pajūrio kopų link – prie uosto ir laivų. Kartu atspindima Lietuvos valstybės atsiradimo ir augimo istorija.
Laikotarpis aprėpia tarpukario įvykius nuo XX amžiaus pradžios iki 1940 metų katastrofos, kai į Baltijos valstybes įžengusi sovietinė armija užgrobė ir sunaikino lietuvių, latvių ir estų nacionalinius laivynus.
Klaipėdos kraštą su uostu tada jau buvo aneksavusi Vokietija. Karo metais naciai Baltijos jūroje vieną po kito skandino ir Lietuvos prekybos garlaivius. Tiesa, juose jau plaikstėsi raudonos okupanto vėliavos.
Lankytojai pasijunta lyg artojai
Žiūrovams pristatomi LJM rinkinių ir pasiskolinti iš Maironio lietuvių literatūros, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio bei Nacionalinio dailės muziejų eksponatai. Iš pastarojo atkeliavo ir viena įdomiausių jūreivystės relikvijų – originali vienintelio Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliava, kurią spėjo išgelbėti įgulos nariai.
Išskirtinis naujos ekspozicijos bruožas – interaktyvumas. Nedideliame plote išdėstyti projektoriai ir ekranai vos įžengusiems į sales lankytojams padeda susitapatinti su praeities epocha. Integravus jutimo sistemą į tikrą senovinę žagrę, pasitelkus projekciją, jie pasijunta tarsi patys būtų lauko vidury ir artų žemę.
Lankytojai išsineša ne tik malonius atsiminimus, bet ir šį bei tą materialaus. Bilietų komposteryje įvedus savo duomenis galima atsispausdinti arba atsisiųsti į elektroninį paštą tikrą laivakortę (šipkartę) – garlaivio bilietą.
Svečiams – jūreiviška apranga
Nuolatinė paroda veikia trijose nedidelėse skirtingo ploto požeminėse galerijose. Tai Prūsijos karalystės prieš 150 metų Kopgalyje pastatyto raudonplyčio Nerijos forto įrenginių sistemos dalis. Tvirtovės įgula saugojo nuo priešų Klaipėdos uosto įplauką, patalpose po žeme buvo laikomas parakas, karinė amunicija.
Kuriant ekspoziciją „Nuo žagrės iki šturvalo“ buvo įvertinta geriausių Estijos, Lenkijos, Švedijos jūrų muziejų patirtis – ten įprasta istorinius pasakojimus paryškinti ir aktualizuoti originaliomis dizaino idėjomis.
Pasistengta, kad pažintis su laivybos praeitimi nebūtų nuobodi - prie interaktyvaus stendo svečiai gali pasimatuoti jūrininkų arba narų aprangą, nuotraukomis pasidalyti su draugais socialiniuose tinkluose.
„Tai dvejų metų darbo vaisius. Interaktyvūs elementai eksponatus jungia į visumą, formuoja maršrutus, atkreipia dėmesį į svarbiausius įvykius. Kas nori, ir pats gali tapti ekspozicijos herojumi“, – pažymėjo O.Žalienė.
Prabyla senieji laivavedžiai
Visus pristatomus lietuviškosios jūrininkystės raidos etapus vienija tas pat lūžtančios bangos motyvas. Šiuolaikiška ekspozicija, išryškinanti nacionalinę tematiką, muziejui kainavo apie 250 tūkstančius eurų.
Dizaino projektą parengė ir įgyvendino įmonės „DADADA studio“ specialistai. Jų ankstesnės Jūrų muziejui sukurtos ekspozicijos ir neblogos - buvo įvertintos kasmetinio konkurso „Geras dizainas“ prizais.
Aktyvaus stiklo technologijos lankytojams atveria galimybę tiesiogiai bendrauti su istorinėmis asmenybėmis. Tarp jų - tarpukario bendrovės „Lietuvos Baltijos L'loydas“ garlaivių („Utena“, „Kaunas“, „Šiauliai“, „Marijampolė“) kapitonas Feliksas Marcinkus (1905-1961), jūrininko karjerą baigęs tolimoje Australijoje.
Požeminėje galerijoje, kaip spiritizmo seanse, galima užmegzti ryšį ir su kitais virtualiais praeities herojais – valstiečiu, jūrų keliais į užsienį laimės ieškoti iškurnėjusiu lietuviu emigrantu.
Tai ne išgalvoti, o iš senų fotografijų, užrašų, amžininkų prisiminimų tikroviškai atkurti praeitin nuslinkusios epochos liudininkai. Jų pasakojimai atgija animuojant vaizduose, leidiniuose užfiksuotas akimirkas.
Uostas – valsybės įvaizdžio dalis
„Ekspozicija patraukli vaikams, jiems sukurta nemažai švietėjiškų žaidimų. Tarp jų – „Jūrininko iššūkis“, kai naudojant paprasčiausias sąvokas, atskleidžiami specifinės žemdirbių ir jūrininkai leksikos skirtumai, – pasakojo interaktyvius elementus kūrusios įmonės „Lantelis“ atstovas Antanas Rakauskas.
Kita atrakcija lankytojus supažindina su dabartine Klaipėdos jūrų uosto struktūra – jie gali pasitikrinti savo žinias, palyginti, kaip jis atrodė anksčiau, kai prie krantinių glaudėsi kur kas mažesni laivai, kaip uostas keitėsi.
Apžiūrinėjantiems eksponatus smalsuoliams atrodo, kad salės vitrinose sudėliotos įprastos knygos, bet atidžiau įsižiūrėję jie pamatys, kad ekspozicijos turinys kinta. Šitaip norėta istoriją perteikti aiškiau ir suprantamiau.
A.Rakauskas prisipažino, kad interaktyvios ekspozicijos su žaidimų elementais parengimas pagal muziejininkų nurodytą tematiką ir reikalavimus buvo nemenkas iššūkis dizaineriams.
„Ar viskas pavyko, ne mums spręsti. Įgyvendinę sumanymus kartu su muziejininkais jaučiamės prisidėję prie Lietuvos valstybės jūrinio įvaizdžio kūrimo“, – džiaugėsi projekto vadovas.
Išsigandę bangų zulino noragus?
Naują ekspoziciją apžiūrėję jūrininkai neprognozuoja, kaip ji gali pakeisti įsišaknijusius mąstymo stereotipus - lietuviui, kad ir kaip jis besislėptų, iš sermėgos kišenės esą visuomet kyšo nuzulinta norago rankena.
Mitologams atrodo, kad mūsų protėviai neva jautę didžiulę atviros jūros baimę, tapatinę ją su žmogui nedraugiškų jėgų valdomu anapusiniu pasauliu – laumėmis, kaukais, kitokiais šėtono patarnautojais.
Kitiems labiau tikėtina versija, kad santūrius lietuvių santykius su vandenimis nulėmė plėšikiški karai, žemių ir įtakos sferų dalybos – pagirdę savo žirgus Baltijos ir Juodojoje jūrose, nesuprato, kam veržtis į kitą krantą.
Viduramžiais pajūrį užvaldę teutonai lietuvius buvo ilgam atkirtę nuo Baltijos, bet vos tik situacija pasikeitė, tie patys artojai paleido iš rankų žagrę – tai primena stebėtinai energinga jūreivystės plėtra tarpukariu.
Lietuviai nedrebino kinkų ir vėliau – Sąjūdžio laikais, kai Sovietų Sąjungos kariuomenė dar nebuvo išguita, laivai nuleido raudonas vėliavas, trys jachtos („Lietuva“, „Audra“, „Dailė“) laisvės deglą nuplukdė į Amerikos žemyną.
Atgavus nepriklausomybę, klaipėdiečių sportinė jachta „Lietuva“ bene pirmoji posovietinėje erdvėje apiplaukė ir Žemės rutulį. Paskui šį žygį pakartojo kitos lietuvių kreiserinės jachtos „Laisvė“ ir „Ambersail“.
Jūra – vartai į platųjį pasaulį
Galime tik spėlioti, kodėl skandinavai, ispanai, portugalai žvaliai kėlė bures, veržėsi į pasaulio vandenynus, o sausumos vikingais vadinti lietuvai, pasibalnoję žirgus, tuo metu kažkodėl traukė į bekraštes Rytų stepes?
Naujoji ekspozicija „Nuo žagrės iki šturvalo“ muziejaus lankytojams veikiausiai sužadins įvairių minčių apie Baltijos reikšmę prie jos įsikūrusioms tautoms ir valstybėms, nevienodus civilizacijos ir kultūros žingsnius.
„Tiems, kas nori vadintis jūrų valstybės piliečiais, reikia suvokti savo tikslus, jūros atveriamas galimybes. Lietuviams ji buvo tarsi kažkokia kliūtis, sunkiai peržiangiamas slenkstis, o ne vartai į pasaulį, gal ne viską įvertinome“, – šypsosi LJM direktorės pavaduotojas, istorijos mokslų daktaras Romualdas Adomavičius.
Pasak jo, nėra universalių apibrėžimų, visuotinių kriterijų, kuriais pasirėmę istorikai, geografai arba politikai galėtų tiksliai apibūdinti jūrines valstybes. Viskas priklauso nuo požiūrio kampo, pasirenkamų argumentų.
„Mes tik gaires nurodėme, muziejaus svečiai patys ieškos atsakymų labiausiai rūpimus klausimus ir galbūt juos atras“, – tikisi patrauklios parodos koncepcijos autorius klaipėdietis istorikas R.Adomavičius.
