Valdovų rūmuose – kviečianti susitelkti Gegužės 3-iosios Konstitucijos sukaktis

Lietuvai ir Lenkijai minint Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230 metų sukaktį, Konstitucijos faktinio patvirtinimo ir įsigaliojimo dieną, gegužės 5-ąją, 18 val. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose įvyks šiai progai skirtas renginys. Jį globoja Lietuvos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lenkijos Seimo Maršalka Elžbieta Vitek (Elżbieta Witek) ir Lenkijos Senato Maršalka Tomašas Grodzkis (Tomasz Grodzki).

Gegužės 3-iosios Konstitucija.<br> Valdovų rūmų nuotr.
Gegužės 3-iosios Konstitucija.<br> Valdovų rūmų nuotr.
Gegužės 3-iosios Konstitucija.<br> Valdovų rūmų nuotr.
Gegužės 3-iosios Konstitucija.<br> Valdovų rūmų nuotr.
Gegužės 3-iosios Konstitucija.<br> Valdovų rūmų nuotr.
Gegužės 3-iosios Konstitucija.<br> Valdovų rūmų nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Ramunė Vaičiulytė, Valdovų rūmų komunikacijos vadovė

May 3, 2021, 2:11 PM, atnaujinta May 3, 2021, 2:26 PM

Renginį organizuoja Valdovų rūmų muziejus kartu su Lietuvos Respublikos Seimu ir kitais partneriais. Jame bus atskleista ne tik šio įvykio reikšmė moderniųjų laikų konstitucionalizmo istorijoje, bet ir kontekstas, atmintis bei idėjų atspindys XXI amžiuje.

„Tai svarbi sukaktis Lietuvai ir Lenkijai. Prieš 230 metų Valdymo įstatymas, pradėjęs konstitucinę santvarką Europoje, drąsiai parodė pasauliui, kad Abiejų Tautų valstybė yra savarankiška, moderni ir nepriklausoma. Žvelgdami iš istorinės perspektyvos, matome, kad šis reikšmingas XVIII a. įvykis padėjo atlaikyti išorės iššūkius, apginti piliečių laisvę ir paklojo tvirtus pamatus, ant kurių dvi šiuolaikinės respublikos pastatė savo nepriklausomybės rūmus. Eidami į ateitį suprantame, kad turime veikti sutelktai ir visomis išgalėmis stiprinti dvišalę partnerystę, juolab praėjus dviem šimtmečiams grėsmių ir išbandymų – nė kiek ne mažiau. Veikime ir toliau kartu!“, – sako Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus dr. Vydo Dolinsko, simboliška, kad Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230 metų sukaktis minima Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, kurie visais laikais buvo politikos, administracijos ir diplomatijos, kultūros ir reprezentacijos centras.

„Konstitucijos epochoje naujam gyvenimui turėjo atgimti ir priešų nuniokoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai, tačiau Lenkijos ir Lietuvos padalijimai neleido įgyvendinti šio sumanymo. Užkariautojų nuo žemės paviršiaus nušluoti rūmai tarsi tapo pačios valstybės sunaikinimo simboliu. Todėl labai svarbu ne tik prisiminti Konstituciją, kaip svarbų istorijos faktą, brėžusį mūsų ateities perspektyvas, bet ir pasimokyti iš Konstitucijos epochoje padarytų klaidų, pasisemti patirties kuriant ateitį. Labai tikimės, kad ši renginių programa ir ypač žinomų Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos atstovų – Abiejų Tautų Respublikos tradicijos ir paveldo įpėdinių – diskusija kaip tik pasitarnaus Konstitucijos patirtims ir pamokoms permąstyti sudėtingais nūdienos laikais“, – pabrėžia jis.

Dr. V. Dolinskas atkreipia dėmesį, kad Konstitucijos ir Tarpusavio įžado sukakties minėjimas Valdovų rūmų muziejuje tęsis visus metus: rudenį muziejus planuoja atidaryti didelę tarptautinę parodą, kurioje bus galima išvysti originalų Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado rankraštį, Konstitucijos vienalaikį vertimą į lietuvių kalbą, daugelio Konstitucijos epochos valstybininkų portretus, kitas praeities relikvijas ir ženklus.

Renginys simboliškai bus pradėtas paskutiniojo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio reprezentacinio portreto iš Baltarusijos Respublikos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių parodos pristatymu. Šis kūrinys yra tiesioginis Gegužės 3-iosios Konstitucijos laikotarpio liudytojas. Jį apie 1783 m. nutapė kunigaikščių Radvilų dvare dirbęs dailininkas Juozapas Ksaveras Heskis (Józef Ksawery Heski).

Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230 metų sukakties iškilmėse skambės Lietuvos Seimo Pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen ir Lenkijos Respublikos Seimo Maršalkos E. Vitek sveikinimai.

Po globėjų sveikinimo žodžių prasidės apskritojo stalo diskusija „Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado epocha Abiejų Tautų Respublikoje: istorija, paveldas, atmintis“. Ją moderuos Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja kultūrai ir mokslui dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė ir istorikas Virginijus Savukynas.

Apie Gegužės 3-iosios Konstitucijos vietą moderniųjų laikų konstitucionalizmo istorijoje, jos reprezentaciją ir refleksiją įvairių epochų politiniame ir kultūriniame diskurse diskutuos: Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis, Lenkijos Respublikos Senato vicemaršalka Michalas Kaminskis (Michał Kamiński), Lenkijos Respublikos Senato Ekonomikos ir inovacijų komisijos pirmininkė, buvusi Lenkijos Senato vicemaršalka Marija Koc (Maria Koc), poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, profesorius, vienas iš penkių Lietuvos Helsinkio grupės narių steigėjų Tomas Venclova, Varšuvos universiteto profesorius Andžejus B. Zakževskis (Andrzej B. Zakrzewski), Londono universiteto koledžo Slavistikos ir Rytų Europos studijų centro profesorius Ričardas Batervikas-Pavlikovskis (Richard Butterwick-Pawlikowski), kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł), Europos humanitarinio universiteto Komunikacijos ir plėtros skyriaus vadovas Maksimas Milta, Lvovo nacionalinės Boriso Voznickio dailės galerijos generalinis direktorius, Ukrainos nacionalinio atgimimo veikėjas Tarasas Vozniakas, buvęs Lietuvos Respublikos kultūros ministras, literatūrologas dr. Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos istorijos instituto direktorius, istorikas habil. dr. Alvydas Nikžentaitis, Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Sukakties renginių programą vainikuos Gegužės 3-iosios Konstitucijos epochos muzikos koncertas, kuriame Mykolo Kleopo Oginskio, Volfgango Amadėjaus Mocarto (Wolfgang Amadeus Mozart) ir Džoakino Rosinio (Gioacchino Rossini) kūrinius atliks pagrindinė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Joana Gedmintaitė ir Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos dėstytoja, Šopeno muzikos ambasadorė Lietuvoje, pianistė Šviesė Čepliauskaitė.

Renginys bus transliuojamas: Valdovų rūmų muziejaus „Facebook“ paskyroje: https://bit.ly/2RfKiF6

Valdovų rūmų muziejaus „Youtube“ paskyroje: https://bit.ly/2Xr7zTR

Seimo interneto svetainėje: https://bit.ly/3ecUwzn

Seimo „Facebook“ paskyroje: https://bit.ly/3vtZeP0

Seimo „Youtube“ paskyroje: https://bit.ly/3nJs5fi

LRT interneto svetainėje: https://www.lrt.lt/

Transliacija lenkų kalba: https://bit.ly/3aHk9pK

Apie Gegužės 3-iosios Konstituciją

1791 m. gegužės 3 d. Abiejų Tautų Respublikos Seimo priimta Konstitucija vainikavo Lenkijos ir Lietuvos visuomenės pastangas modernizuoti valstybę ir užtikrinti jos egzistenciją sudėtingų ir nuolat kintančių geopolitinių iššūkių akivaizdoje. Konstitucija, tautos valią skelbdama valdžios šaltiniu, įtvirtino įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios atskyrimo principus, sustiprino centrinį valdžios aparatą, patvirtinto dalinių pilietinių teisių suteikimą miestiečiams, užtikrino valstybės globą valstiečiams.

Valstybėje buvo įvesta konstitucinė monarchija. Modifikuotą dvinarę Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės Respubliką įteisino 1791 m. spalio 20 d. Seimo priimtas Abiejų Tautų tarpusavio įžado įstatymas. Šis dokumentas atvėrė naujas Lietuvos ir Lenkijos valstybių istorines perspektyvas: Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė pradėtos traktuoti kaip dvi lygiavertės politinės partnerės.

Šviesaus atminimo profesoriaus Mečislovo Jučo vertinimu, „1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucija yra ir mūsų protėvių atlikta gili istorinė pamoka, Respublikos simbolis, netgi testamentas ateinančioms kartoms. Lietuva, jos miestai bei miesteliai ir netgi kaimas dar ilgai gyveno Gegužės 3-iosios Konstitucijos dvasia ir tai parodė savo dažnomis peticijomis caro valdžiai“.

Pagrindinį Abiejų Tautų Respublikos įstatymą 1791 m. gegužės 3 d. priėmė Ketverių metų seimas. Ši Konstitucija laikoma pirmąja Europoje ir antrąja pasaulyje rašytine konstitucija po 1789 m. Jungtinių Amerikos Valstijų konstitucijos.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.