Ar žinote, kuris miestas prieš šimtmetį tapo pirmuoju mūsų šalies jūrų uostu? Tikrai ne Klaipėda

Jurbarke, kurį nuo Baltijos krantų skiria 150 kilometrų, birželio 19-ąją šurmuliuos „Jūros dienos“ renginiai.

„Jūratė“ – pirmasis lietuviškas prekybos laivas.<br>Iš LJM rinkinio. 
„Jūratė“ – pirmasis lietuviškas prekybos laivas.<br>Iš LJM rinkinio. 
Jurbarkas kuri laiką buvo vienintelis Lietuvos jūrų uostas.<br> L.Pilecko nuotr.
Jurbarkas kuri laiką buvo vienintelis Lietuvos jūrų uostas.<br> L.Pilecko nuotr.
Jurbarke – Lietuvos jūreivystės ištakos.<br> L.Pilecko nuotr.
Jurbarke – Lietuvos jūreivystės ištakos.<br> L.Pilecko nuotr.
Tiltas per Nemuną laivybos nestabdo.<br> L.Pilecko nuotr.
Tiltas per Nemuną laivybos nestabdo.<br> L.Pilecko nuotr.
Jurbarko upių uoste šurmuliuos šventė. <br> L.Pilecko nuotr.
Jurbarko upių uoste šurmuliuos šventė. <br> L.Pilecko nuotr.
Šventės simbolis – karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliava.<br> LJM nuotr.
Šventės simbolis – karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliava.<br> LJM nuotr.
„Jūros dienos“ renginių arena – miesto parkas.<br> L.Pilecko nuotr.
„Jūros dienos“ renginių arena – miesto parkas.<br> L.Pilecko nuotr.
Jūrininkai iškels Lietuvos karo laivyno vėliavą. <br> LJM nuotr.
Jūrininkai iškels Lietuvos karo laivyno vėliavą. <br> LJM nuotr.
Jurbarke šurmuliuos „Jūros dienos“ renginiai.<br> L.Pilecko nuotr.
Jurbarke šurmuliuos „Jūros dienos“ renginiai.<br> L.Pilecko nuotr.
Jurbarke šurmuliuos „Jūros dienos“ renginiai.<br> L.Pilecko nuotr.
Jurbarke šurmuliuos „Jūros dienos“ renginiai.<br> L.Pilecko nuotr.
Klaipėdiečiai Lietuvos laivyno šimtmečio estafetę perduoda Jurbarkui.<br> G.Pilaičio nuotr.
Klaipėdiečiai Lietuvos laivyno šimtmečio estafetę perduoda Jurbarkui.<br> G.Pilaičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Jun 9, 2021, 7:50 PM, atnaujinta Jun 10, 2021, 10:54 AM

Taip nusprendė šventės organizatoriai, prisiminę, jog pirmieji Lietuvos prekybos laivai prieš šimtmetį buvo registruoti ne Klaipėdoje, o Jurbarko uoste prie Nemuno.

Laivyno ištakos – prie Nemuno

1921 metų kovo 4-ąją į Klaipėdos uostą atplaukė pirmasis motorinis burlaivis su lietuviška trispalve „Jūratė“. Po savaitės čia prisišvartavo „Kastytis“ – kitas toks pat tiesiai iš statyklos Kylyje (Vokietija) atplaukęs motorlaivis su Lietuvos vėliava.

Šie du Lietuvos jūreivystės istorijos pradžią paženklinę plokščiadugniai laivai susiję su Jurbarku. Tais laikais savininkai jų negalėjo registruoti Lietuvai dar nepriklausiusiame Klaipėdos krašte.

Kalbėta, jog pirmoji privati lietuviška garlaivių bendrovė už „Jūratę“ ir Kastytį“ sumokėjo šešis kartus daugiau nei tokie Elbės upėje plaukiojantys laivai kainavo prieš Pirmąjį pasaulinį karą.

Bendrovės savininkai, tarp kurių buvo nacionalinio laivyno idėją aistringai propagavęs JAV lietuvis aušrininkas Jonas Šliūpas, šiuos laivus nukreipė į Danijos, Švedijos, Norvegijos uostus. Klaipėdoje jie pasirodydavo retai, nes negaudavo čia krovinių.

„Jūratei“ ir „Kąstyčiui“ vadovavo svetimtaučiai. Nedideli, tolimiems reisas nepritaikyti motoriniai burlaiviai negalėjo kunkuruoti su Klaipėdoje registruotais vokiečių laivais, vargiai išsilaikė, net nebuvo apdrausti.

Po kelerių metų „Kastytis“, plaukdamas iš Bremeno (Vokietija) į Vasterviką (Švedija) su anglių krovinių, užšoko ant seklumos ir nuskendo. „Jūratė“ dėl susikaupusių skolų tais pačiais metais buvo parduota Olandijos laivininkystės kompanijai.

Okupantai nuleido trispalves

Kai Lietuva 1923 metais atgavo Klaipėdos uostą, verslininkai buvo įsigiję 11 nedidelių laivų, daugelis jų plaukiojo Nemunu tarp Kauno ir Klaipėdos – plukdė prekes ir keleivius.

To neužteko, kad lietuviška trispalvė plaikstytųsi pasaulio uostuose. Patriotinė J.Šliūpo ir jo bendraminčių idėja sukurti nacionalinį prekybos laivyną, kuris pasiektų Londoną ir net Niujorką, žlugo.

Kitas jūrų laivyno kūrimo etapas siejamas su tarpukario ekonomika, valstybės poreikiu eksportuoti lietuviškas prekes, pirmiausiai bekonus ir sviestą, į Vokietiją, Angliją, Belgiją, Olandiją.

Klaipėdoje ėmė kurtis lietuviškos jūrų prekybos, ekspedicijos, laivybos bendrovės. „Lietuvos Baltijos Lloid'o" laivynas garsino Kauno, Marijampolės, Šiaulių, Panevėžio, Kretingos, Utenos, Nidos vardus.

Viskas baigėsi 1939 metais, kai Klaipėdą aneksavo Vokietijos naciai, lietuviams uoste palikę tik siaurą laisvosios ekonominės zonos rėžį. Jūrų laivyną netrukus užgrobė į Lietuvą įžengę sovietiniai okupantai.

Lietuvos laivų, kurį laiką dar plaukiojusių po Baltiją su raudona okupanto vėliava, lemtis tragiška: vieni nuskendo jūroje, užplaukę ant minų, kitus torpedavo vokiečių povandeniniai laivai.

Suomijos įlankoje nuskandintas ir vienintelis Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“.

Prisimins praeitį, pažvelgs į ateitį

Nacionalinio laivyno svarba ir nauda valstybei – neabejotina. Pirmieji nepelnytai primiršti, į tautos savimonę neįsirėžę lietuviški laivai „Jūratė“ ir Kastytis“ primena įdomų istorinį faktą - ne Klaipėda, o Jurbarkas yra pirmasis mūsų šalies jūrų uostas.

Taigi Lietuva kaip jūrų valstybė gyvuoja jau šimtą metų. Užsimojęs pažymėdami šią datą Jūrų muziejus  pasitelkė į pagalbą partnerius - parengta plati ir turininga prekybos laivynui skirtų jubiliejinių renginių programą. Dalis jų vyks Jurbarke.

„Plėsdami jūrinės valstybės šimtmečio minėjimo lauką, siekiame į renginius įtraukti visuomenę, supažindinti su tarpukario laivyno istorija, iškiliomis asmenybėmis, populiarinti jūreivystę. Norime, kad visi lietuviai pasijustų esą ne tik šalies prie jūros, bet ir tikros jūrinės valstybės piliečiai“, – Jurbarko ir Nemuno reikšmę nacionalinio laivyno istorijoje akcentuoja Lietuvos jūrų muziejaus (LJM) direktorė Olga Žalienė.

Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius pritaria muziejininkų idėjoms: „Mūsiškis uostas, vienas svarbiausių prie Nemuno, susiklosčius istorinėms aplinkybėms, išties kurį laiką buvo pirmasis ir vienintelis nepriklausomos Lietuvos jūrų uostas. Laivyba Nemune dabar atgimsta –  tam skiriama vis daugiau dėmesio. „Jūros dienos“ renginiai mums padės geriau pažinti praeitį ir pažvelgti į ateitį“.

Linksmybės dideliems ir mažiems

„Jūros diena“ Jurbarke startuoja birželio 19-osios vidurdienį Vasaros estradoje - dalyvaujant Lietuvos karinių jūrų pajėgų  (LKKJP) pučiamųjų orkestrui ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) studentams, čia bus iškilmingai pakelta išsaugota istorinė karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliava.

Jurbarko dvaro parke ir Krašto muziejuje bus atidarytos parodos: „Lietuvos jūrų laivynui – 100“, „Ateities kapitonai“, „Kaip gimsta laivai“, „Klaipėdos uosto inovacijos“. Lankytojai kviečiami įsitraukti į LAJM veiklas - išbandyti valdyti virtualųjį laivą, susipažinti su mokomaisiais laivais.

Organizatoriai vaikus ir suaugusius kvies į užsiėmimus: „Jūrininko ABC“, „Atrask galimybių jūras“, jūrinio pilietiškumo alėja  „Ateities kapitonai“. Kūrybos dirbtuvių „Pastatyk laivę“ lankytojai mokysis rišti jūrinius mazgus, pažinti laivų vėliavėlių, signalų reikšmes. Mažiausieji su LJM edukatoriais bandys pastatyti kurėną.

Jurbarko krašto muziejaus terasa taps viešų pokalbių marinistikos temomis arena - diskusijų dalyviai prisimins upeivius, jūreivius, jūrų verslą, pramogas, mokslą, ekspedicijas, kelionių romantiką ir atradimus. LJM darbuotojai kalbins istorikus, politikus, mokslininkus, jūrininkus.

Jūros bangos klioktų iki Jurbarko

Jurbarko vidaus vandenų uosto teritorijoje, Nemune veiks amatininkų mugė, batutų parkas, popietę koncertuos LKJP orkestro koncertas, vyks LAJM parodomosios pratybos „Žmogus už borto“.

Jūros dienos programą vainikuos spalvingas pramoginių laivų flotilės paradas Nemune.

Netikėtas muziejininkų dėmesys audrina jurbarkiečių vaizduotę. Laivybai ir uostams neabejingi marinistai jau svarsto Jurbarko krašto santykius su jūra, kai kurie netgi kuria fantastinius scenarijus – kas nutiktų, jeigu Baltija ties Lietuvos krantais tvintų taip, kaip Šiaurės jūra ties Lamanšo sąsauriu.

Ne jie pirmieji tuo domisi. Teorines Baltijos potvynių ir atoslūgių tikimybes, jų pasekmes modeliavę geografijos ir jūreivystės specialistai, tvirtina, kad liūdėti nebūtų kada – vanduo klioktų iki pat Jurbarko, o gal net ir toliau.

Nepastačius nuo jūros potvynių patikimai saugančių dambų, kanalų ir šliuzų, Lietuvos krantų linijos smarkiai pasikeistų – ištisi pajūrio rajonai virstų pelkynais, Kuršių nerijos veikiausiai neliktų.

Britų ir olandų lemtis negresia

Gindamiesi nuo jūros išpuolių lietuviai būtų priversti gyventi kaip britai arba olandai potvynių užliejamose zonose. Kita vertus, atsirastų daugiau galimybių Nemuno žiotyse ir tolėliau kurti patogias akvatorijas laivams.

Tikėtina, jog tada Jurbarkas, gal net ir Kaunas taptų svarbiais Lietuvos jūrų uostais – Nemuno vaga plūstančios potvynių srovės į juos plukdytų okeaninius laivus. Tiesa, tokia lemtis šiems miestams kol kas negresia.

"Jūros dienos" renginius mieste prie Nemuno padeda organizuoti LJM partneriai: Jurbarko rajono savivaldybė, Turizmo ir verslo informacijos centras, Krašto muziejus, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Tokių renginių ištakos siekia tarpukarį, kai lietuviai artojai stengėsi veidu gręžtisį jūrą. Populiarinant jūreivystę, jūreiviškas profesijas, Palangoje 1925 metų vasarą buvo surengta pirmoji Jūros šventė.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.