Istorinėje fotografijų knygoje surinkti esminiai kadrai, padedantys susidaryti bendrą vilčių ir prieštaravimų kupino amžiaus vaizdą. Dauguma šių fotografijų tapo vaizdiniu etalonu, kur kas veiksmingesniu už bet kokį kitokio pobūdžio liudijimą.
Nė viena iš knygoje spausdinamo šimto fotografijų nėra atsitiktinė. Šio albumo sudarytojai italai Margherita Giacosa, Roberto Mottadelli ir Gianni Morelli po ilgų svarstymų atrinko ir chronologine tvarka į albumą sudėjo pasaulinio garso fotografų darbus (tiesa, yra keletas ir nežinomų autorių), įamžinančius pačias ikoniškiausias pusantro šimto metų laikotarpio akimirkas.
Šalia kiekvienos nuotraukos glaustai aprašomas jos kontekstas, įamžinto akimirksnio svarba, reikšmė istorijai ar žmonijai, o neretai ir tai, kas dar liko už kadro. Faraono Tutanchamono sarkofago atidengimas, po atominės bombos sprogimo virš Nagasakio grėsmingai pakibęs grybo formos debesis, išsekusiais veidais į objektyvą žiūrintys koncentracijos stovyklos žiaurumus išgyvenę žydai – tai vos keletas fotojuostose užfiksuotų ir šiame albume pateikiamų įvykių.
Knygą iš anglų kalbos vertė Romualdas Grigaliūnas
Lrytas.lt skaitytojams siūlome šios knygos ištrauką.
* * *
JALTOS KONFERENCIJA
1945 m. vasario 4–11 d. – Jalta, Sovietų Sąjunga
Ši nuotrauka neretai vadinama „Didžiuoju trejetu“: valstybių lyderiai Winstonas Churchillis, Franklinas Rooseveltas ir Josifas Stalinas – pagrindiniai kovos su nacizmu veikėjai. Per Antrąjį pasaulinį karą tautų likimas būdavo sprendžiamas toli nuo mūšio laukų – per įvairius susitikimus, kurių dalyviai perbraižydavo pasaulio žemėlapius. Ir ši konferencija, įvykusi 1945 m. vasarį Jaltoje, nedideliame Krymo miestelyje, įsirėžė į žmonių atmintį. Be to, istoriškai tai buvo kone simboliškiausias susitikimas kaip tik dėl šios nuotraukos, kurioje trys Sąjungininkų lyderiai sėdi vienas šalia kito. Apsupti puikiai pažįstamų savo delegacijų narių trys vyrai atrodo pavargę, bet patenkinti.
Vėliau istorikai ėmė abejoti šios konferencijos svarba ir pačius reikšmingiausius sprendimus priskyrė kitiems susitikimams, įvykusiems tiek prieš ją, tiek po jos. Vis dėlto Jaltos konferencija neprarado simbolinės vertės vien dėl to, kad tai buvo paskutinis kartas, kai šie trys lyderiai susitiko. F. Rooseveltas tų pačių metų balandį, kai karas buvo jau praktiškai pasibaigęs, mirė. W. Churchillis 1945-ųjų vasarą pralaimėjo rinkimus ir jo vietą užėmė naujasis Jungtinės Karalystės vadovas leiboristų lyderis Clementas Richardas Attlee. O J. Stalinas išliko valdžioje iki mirties 1953-iaisiais, bet karo pabaigoje atsiradusi geležinė uždanga įtvirtino neįveikiamą Sovietų Sąjungos atitolimą nuo Vakarų. Taigi šiuo atžvilgiu Jaltos konferencijos nuotrauka suteikia mums neįkainojamą liudijimą apie vieną reikšmingiausių XX amžiaus istorijos etapų.
