Jei paskutinysis klausimas būtų užduotas prieš savaitę, tai tądien teisingas atsakymas šiandien jau būtų nebeteisingas. Situacija pasikeitė dėl sugrįžusio sakalo...
Bet užteks mįslių, jau, turbūt, visi suprato, kad kalbama apie kunigaikščių Radvilų Biržų tvirtovės arsenalo patrankas. Turtingą, karališkiesiems cekhauzams nelabai nusileidžiantį Radvilų pilies arsenalą švedai pirmąkart išsivežė, kai 1625 metais užėmė ir sugriovė Kristupo Radvilos Perkūno statytą pirmąją Biržų tvirtovę.
Net trijų Radvilų kartų statytą naują, modernią olandiško tipo tvirtovę Šiaurės karo metu jungtinė švedų ir Sapiegų kariuomenė apgulusi išlaikė visą mėnesį, ir tik informacijos stoka bei priešo klasta tvirtovės įgulą privertė kapituliuoti. Ir nors iš tvirtovės ginėjai buvo išleisti nešini ginklais, vėliavomis ir skambant muzikai, sugužėję švedai nepasikuklino – susirinko visą amuniciją, o tvirtovės pastatus išsprogdino.
Biržų pilies arsenalas
Kad arsenalo patrankų būta ir kokybiškų ir reprezentatyvių, o Radvilų cekhauzas buvos vertinamas ir Abiejų tautų respublikos valdovo, pasako kelios detalės: tai, kad Kristupas II Radvila siuntė Biržų kunigaikštystės valstiečius su patrankomis į Krokuvą, į karaliaus Vladislovo Vazos karūnavimo iškilmes, ar tai, kad mūsų valdovai žygių į Livoniją metu pasidėdavo savo pabūklus Biržų pilies arsenale kaip laikinoje stotelėje.
O patys švedai, išsivežę Kristupo I Radvilos Perkūno arsenalą rašė: išsivežėme tokias patrankas, kokių nematėme jokiame karališkame cekhauze. Ir liedinami pabūklai buvo ne tik Vilniaus, Rygos, bet ir Nyderlandų, Danijos patrankų liejyklose, nes, danų meistrai buvo labai kvalifikuoti, pabūklai puikios kokybės, o patrankas parsiplukdyti Baltija į Ryga buvo netgi pigiau, nei parsivežti nuliedintas iš Vilniaus.
Biržų pilies arsenalo 1625 m. inventoriuje fiksuota 60 patrankų, tad tais metais sugriovę Kristupo I Radvilos statytą pilį švedai daugmaž tiek pabūklų ir turėjo išsivežti.
Kristupo Radvilos Biržų tvirtovės arsenalo patrankų likimas
Švedijoje daugiausia XVII-XVIII a. karų trofėjų saugoma Stokholmo kariuomenės muziejuje, tačiau nesitikėkite ten nuvykę rasti visą Biržų tvirtovės arsenalą, deja...
Ekspozicijoje tikrai garbingoje vietoje pamatysite gražią koloną, kuri pasirodys esanti galingas pabūklas su dedikacija Mikalojui Kristupui Radvilai. Ji anotuojama, kaip 1625 m. iš Biržų pilies išvežta patranka – „Meliuzina“. Šios ir dar vienos – „Hidros“ – patrankos kopijas dar prieškariu pasigamino Vytauto Didžiojo karo muziejus, ir jas tebeeksponuoja karybos ekspozicijoje.
Kad ir kaip apmaudu būtų, tačiau daugiau pabūklų su kunigaikščių Radvilų atributika nėra nei Stokholmo kariuomenės muziejaus ekspozicijose, nei saugyklose. Dalis jų Švedijos išvis nepasiekė, nes keli laivai, plukdantys karo grobį, nuskendo Rygos įlankoje (dalį patrankų jūra išplovė, ir Radvilos patrankas atsipirko iš vietos bajorų). Dalis patrankų buvo perlieta į kitus pabūklus arba iš jų nuliedinti paminklai nusipelniusiems karvedžiams.
Na, ir dar turėtų būti tokių pabūklų, kurių istorija atsiskleidžia po kelių šimtų metų, kaip šio, į Biržų tvirtovės arsenalą pargrįžusio falkoneto (sakalo)... Bet apie jį truputį vėliau...
Šiaurės karo metu išvežtas Biržų pilies arsenalas
Generolo majoro Adomo Liudviko Levenhaupto kariuomenės grobis 1704 metais buvo, kaip pats karvedys memuaruose rašė, 43 ar 44 geros kokybiškos patrankos.
Atsiminimuose neminima, kad nepajėgta išvežti didžiulė mortyra, taip ir išstovėjusi tvirtovės teritorijoje 4 šimtmečius, ar kad liko pažeistų, netinkamų naudoti pabūklų (2 eksponuojami Biržų krašto muziejuje „Sėla“, pilies arsenalo ekspozicijoje).
Kokie išvežtųjų patrankų likimai, nėra žinoma, išskyrus, kad Varšuvoje, Lenkijos kariuomenės muziejuje, eksponuojama puskartaunė su Biržų –Dubingių kunigaikščio Kristupo II Radvilos skiriamaisiais ženklais ir švedų paliktu užrašu, jog Gustavo Adolfo kariuomenė, vadovaujama Adomo Liudviko Levenhaupto, 1704 metų rugsėjo 15 d. užėmė Biržų tvirtovę.
Pabūklas ekspozicijoje – vienas gražiausių, įspūdingiausių XVII a.-XVIII a. karybos artefaktų. Patranką, saugotą tuometiniame Leningrade (Sankt Peterburgas) 1963 m. Lenkijai perdavė Rusija. Būtų galima manyti, jog patranką rusai bus atėmę nespėtą išvežti į Švediją, jei ne viena detalė. Švedijos kariuomenės muziejuje saugomas Biržų pilies patrankų, išvežtų 1704 m., piešinių rinkinys (nupiešti 34 pabūklai), tarp kurių ir minėtoji Varšuvoje eksponuojama patranka. Piešiniai datuojami 1707 m. Tad patrankos istorijoje būta visokių viražų.
Kokios patrankos išvežtos iš Biržų 1704 m.
Detalė vienijanti visus piešinius – švedų įrašas, kad jie 1704 m. užėmė Biržų pilį, vadinasi taip pažymėtos buvo visos patrankos. Iš visų nupieštų pabūklų tebuvo tik viena, kuri neturėjo daugiau jokių atributų, rodančių pabūklo priklausomybę savininkui.
Pačios puošniausios ir iškilmingiausios – kunigaikščių Radvilų patrankos, daugiausia jų nuliedintų Kristupo II ir Boguslavo Radvilų užsakymu. Jos puoštos įmantriais herbais, Radvilų vardais, dedikaciniais tektais. Įdomu, kad tarp išvežtųjų buvo ir LDK valdovams priklausiusių pabūklų – 2 su Žygimanto Augusto atributika, vienas – su Vazų giminės herbu.
Įdomios pačios seniausios patrankos, datuotos 1532 m., tad jas puošia dar ne kunigaikščių Radvilų erelis (kunigaikščio titulą Iš Šventosios Romos Imperijos Radvilos gaus tik 1547 m.), bet jų pirmtakų Astikų herbas – trys skyde besisukantys ragai.
Ši detalė kunigaikščių herbe vėliau papuoš Radvilų erelį. Rinkinyje ir 4 trofėjinių rusiškų patrankų piešiniai – jos dabintos dvigalvio erelio atvaizdu ir kirilicos tekstais.
Deja, visas paskutiniosios Biržų tvirtovės arsenalas išliko tik piešiniuose, išskyrus tą vienintelę patranką, eksponuojamą Lenkijos kariuomenės muziejuje Varšuvoje, ir tris švedų neišvežtus pabūklus, eksponuojamus Biržų krašto muziejuje „Sėla“ tvirtovės arsenale.
Sakalo parskridimas į Biržus po 400 metų
Ne tik biržiečių aistras kaitina vis pasigirstantys vieši pareiškimai, apie Švedijoje po karų užsilikusias kunigaikščių Radvilų arsenalo patrankas, bet ir Biržų tvirtovėje įsikūrusį muziejų lankantys turistai taip pat neretai būna girdėję apie turtingą Biržų tvirtovės arsenalą ir apie neva Švedijos muziejuose esančias dešimtis pabūklų.
Klausiančius tenka nuvilti, kad, deja, Švedijoje ir Lenkijoje beliko tik turtingo arsenalo užuominos. Tačiau muziejininkų neapleido mintis, parodyti Biržams ir miesto svečiams, nors dalį to, kas išliko. Šiuo klausimu buvo kreiptasi ir į Stokholmo kariuomenės muziejų, ir į Lenkijos kariuomenės muziejų Varšuvoje, tačiau abu muziejai atsakė, kad šiuo metu skolinti jų ekspozicijas puošiančių patrankų negalintys.
Tuo pačiu bandyta kreiptis į dar vieną muziejų, nacionalinį Lenkijos jūrų muziejų Gdanske, nes biržiečius pasiekė žinios apie ten matytas galimai Radvilų patrankas. Gdansko muziejus patvirtino turintis patranką su apgadinta kunigaikščių Radvilų atributika, iškeltą 1969 m. iš Baltijos jūros dugno Gdansko įlankoje, iš ten 1627 m. nuskendusio švedų laivo „Solen“ nuolaužų.
Beveik 500 kg sveriantį bronzinį didįjį falkonetą (angl. falkon -sakalas) puošia kunigaikščių Radvilų herbas erelis, o ant erelio krūtinės skydo viršutiniame lauke – besisukantys Radvilų pirmtakų trimitai. Inicialo raidė „C“ rodo patranką priklausius Kristupui (Christophorus) Radvilai – inicialais „CR“ buvo puoštos ir Kristupo Radvilos I Perkūno statytos Biržų tvirtovės rūmų krosnys.
Rekonstruojant istorinius įvykius dėliojasi tokia įvykių seka: patranką švedai bus išvežę 1625 m., ji tapo naujo 1626 m. pastatyto švedų laivo „Solen“ ginkluotės dalimi, o 1627 m. nugrimzdo į jūros dugną Olivos jūrų mūšio metu. Po daugiau nei 350 metų iškelta iš jūros dugno, ir, gražaus muziejų bendradarbiavimo dėka, beveik po 400 metų vėl pargrįžo į Biržus.
Jei Tamsta nesi buvęs Biržuose...
Sakalas nusileido Biržų pilies arsenale Lietuvos kariuomenės dienos išvakarėse – pabūklo sugrįžimas tapo pagarbos ženklu LDK didiesiems etmonams Kristupui I Radvilai (minint 475-ąsias gimimo metines) ir Jonušui Radvilai (minint 410-ąsias gimimo metines), ir karybos ekspoziciją puoš dvejus metus.
Tad, jei Tamsta dar nesi buvęs Biržuose, tai dabar pats laikas aplankyti. Ir visai nesvarbu, kad čia sakalai neskraido (falkonnete – itališkas žodis), šiuo metu buvusio didingo Radvilų arsenalo išlikusių pabūklų santykis – Biržų naudai.
