Seimo nutarimu 2023-ieji paskelbti Klaipėdos krašto metais. Uostamiesčio kultūros įstaigos bei organizacijos su savo partneriais užsimojo įgyvendinti daugiau kaip 48 projektus, svarstomos dar 22 idėjos. Bendra numatomų šventinių renginių programos sąmata siekia 800 tūkst. eurų.
Prefektūroje iškėlė trispalvę
Beveik prieš šimtmetį – 1923 metų sausį valstiečių rudinėmis persirengę Lietuvos šauliai savanoriai, pasinaudoję po Pirmojo pasaulinio karo kilusia ekonomine suirute ir geopolitine sumaištimi, įžengė į Vokietijai priklausiusį Klaipėdos kraštą, kurį pagal Tautų Sąjungos mandatą tuo metu administravo Prancūzija.
Tai buvo slapta, bet su Vokietija ir net su Sovietų Rusija suderinta diplomatinė ir karinė operacija. Pasivadinę sukilėliais šauliai veikė Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto vardu, kurį sudarė patriotiškai nusiteikę Klaipėdos krašto senbuviai. Jie išreiškė norą „prisišlieti prie tautos kamieno“.
Klaipėdoje šauliai rimtesnio Prancūzijos legionierių pasipriešinimo nesulaukė. Smarkesnis mūšis įvyko miesto centre prie prefektūros, kurioje rezidavo krašto gubernatorius Gabrielius Petisne. Ją užėmus, aljantai sudėjo ginklis ir kapituliavo – prefektūroje iškelta Lietuvos trispalvė.
Per susirėmimus priemiestyje ir gatvėse žuvo dvylika lietuvių ir keli prancūzų kariai. Savanoriams šauliams, prie jų prisidėjusiems klaipėdiškiams sumaniai ir ryžtingai vadovavo Lietuvos kariuomenės kontržvalgybininkas Jonas Budrys-Polovinskas (1889–1964).
Pagrindinis šios žaibiškos akcijos įkvėpėjas ir organizatorius buvo pirmasis tarpukario Lietuvos premjeras, tuo pat metu ėjęs ir užsienio reikalų ministro pareigas Ernestas Galvanauskas (1882–1967).
Klaipėdos kraštas su uostu, į kurį ne juokais pretendavo Prancūzijos politikų remiama Lenkija, buvo pripažintas Lietuvai ir valdytas autonomijos teisėmis iki Antrojo pasaulinio karo pradžios.
Šventinių renginių puokštė
„Tikiuosi, jog visa Lietuva kitąmet deramai atsigręš į Klaipėdos kraštą. Prieš šimtmetį čia kunkuliavę įvykiai mums atvėrė kelią prie Baltijos jūros, sustiprino tuo metu jaunos valstybės prestižą, geopolitines pozicijas Europoje ir visame pasaulyje“, – Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (MLIM) pristatydamas šventinių renginių programą kalbėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Šventė startuoja kitąmet sausio 14-ąją „Švyturio“ arenoje – koncerte „Mūsų vienas vardas – Lietuva“ pasirodys ir iš Klaipėdos kilę atlikėjai: Monika Liu, Steponas Januška, Kristina Jatautaitė, Edgaras Lubys, Liepa Mondeikaitė, Žilvinas Žvagulis, Irena Starošaitė, grupės „Pikaso“, „Man-go“, Bjelle ir Norbertas, Monika Linkytė, Vilius Popendikis, Rūta Ščiogolevaitė, Vaidas Baumila. Koncertą lydės speciali scenografija, trumpi dokumentiniai filmai apie Klaipėdą.
Senamiestyje, Sukilėlių gatvėje, vyks teatralizuotas buvusios prancūzų prefektūros Klaipėdoje šturmas – istorinių įvykių rekonstrukcijoje dalyvaus Dramos teatro aktoriai, vyks tradicinis minėjimas Skulptūrų parke prie paminklo Lietuvos kariams „Už laisvę žuvusiems“. Tą pačią dieną Vilniuje ant Rotušės sienos bus rodomas švietėjiškas filmas apie Klaipėdą.
Iškilmes vainikuos LRT transliuojamas renginys Dramos teatre „Klaipėda – Lietuvos vartai į pasaulį 1923“ (scenografė Vita Eidimtaitė, choreografė Agnija Šeiko, dirigentas Tomas Ambrozaitis, scenarijaus autorius – Gintaras Grajauskas, kostiumų dailininkė – Aina Zinčiukaitė, režisierius – Marius Tumšys, kompozitoriai – Giedrius Kuprevičius, Vladimiras Konstantinovas, Gintautas Litinskas).
Teatro scenoje pasirodys atlikėjai Beata Ignatavičiūtė, K.Jatautaitė-Stanevičienė, Donatas Bielkauskas, Edmundas Kučinskas, Simonas Donskovas, Rokas Spalinskas, S.Januška, Tadas Girininkas ir Monika Liu.
Žygio vado vardas nepamirštas
Jubiliejinių renginių programos įgyvendinimo grupės vadovas vicemeras Alvydas Cesiulis reiškė viltį, jog sukakties proga iš JAV į Klaipėdą pagaliau sugrįš karinei operacijai vadovavusio J.Budrio-Polovinsko ir jo žmonos, taip pat aktyviai dalyvavusios sukilime, palaikai.
Ilgokai esminio postūmio nesulaukusi idėja perkelti J.Budrio-Polovinsko palaikus į Klaipėdą pajudėjo ir įgavo pagreitį, kai tuo ėmė rūpintis Užsienio reikalų ministerija. Dar neapsispręsta kur perlaidoti Čikagos lietuvių kapinėse atgulusį sukilėlių vadą.
Tinkamiausia vietas J.Budrio palaikams – Skulptūrų parke, prie paminklo, kur palaidoti Klaipėdos krašto sukilimo dalyviai. Tačiau kai kurie uostamiesčio istorikai galvoja, jog tai nėra panteonas, čia esą turėtų ilsėtis tik žuvusių karių palaikai.
Beje, paskutinę valią kada nors atgulti Klaipėdos žemėje pareiškė ir buvęs Lietuvos premjeras, užsienio reikalų ministras E.Galvanauskas, po karo persikėlęs gyventi į Madagaskarą. Jo kapas supiltas Prancūzijoje.
Svarstoma daugiau idėjų, kaip įamžinti Klaipėdai reikšmingą datą. Šauliai siūlo pastatyti paminklą J.Budriui prie užmiestyje buvusios sukilėlių vadavietės, kiti mano, jog tinkamesnė vieta – skveras uostamiesčio centre, šalia susirėmimą su prancūzais menančios buvusios prefektūros.
MLIM direktorius Jonas Genys informavo, kad iš JAV jau atkeliavo keli unikalūs eksponatai: išeivijoje išsaugotas J.Budrio asmeninis ginklas – mauzeris, kurį jis gniaužė prieš šimtmetį vadovaudamas karinei operacijai Klaipėdoje.
Nusilenks ir prancūzų kariams
Muziejui perduota ilgamečio Lietuvos generalinio konsulo JAV, Niujorko garbės piliečio J.Budrio rašomoji mašinėlė, kuria diplomatas už Atlanto spausdino savo prisiminimus. Fondus papildė dalis J.Budrio dienyno, rašyto, kai jis dvejus metus ėjo Klaipėdos krašto gubernatoriaus pareigas.
Eksponuojamas ir Tilžės akto originalas. Net istorikai skelbė, kad šis be pėdsakų dingęs dokumentas, kuriuo Klaipėdos krašto šviesuoliai mažlietuviai išreiškė valią šlietis prieš Didžiosios Lietuvos, yra pramanytas arba suklastotas. Ši relikvija neseniai atrasta Kauno karo muziejuje.
Meras V.Grubliauskas patikino, kad šiuo metu rekonstruojamame Skulptūrų parke (sovietmečiu sunaikintose miesto kapinėse) bus įamžinti ten tarpukariu palaidoti Lietuvos, Prancūzijos ir kitų užsienio šalių kariai.
Prie šventinių renginių prisideda Prancūzijos ambasada. Tai jos iniciatyva parke bus atidengti meniški kryžiai, skirti Mėmelyje atsidūrusiems ir mirusiems nelaisvėje šios šalies kariams vykstant Prūsijos-Prancūzijos karui (1870–1871), taip pat XXI šaulių bataliono kariams.
Planuota akcija, kad Klaipėdoje palaidotų svetimšalių ir lietuvių karių atminimą Skulptūrų parke pagerbs iš Prancūzijos karo laivu atplukdyta delegacija, karinis orkestras, regis, neįvyks arba dar svarstoma.
Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje ant buvusių kareivinių pastato atidengta atminimo lentelė bylos, jog čia 1920–1923 metais buvo įsikūrusi Prancūzijos legionierų įgula. Auloje bus pristatyta paroda „Prancūzai Klaipėdoje“.
Numizmatus turėtų nudžiuginti Klaipėdos kraštui skirtas kolekcinių monetų rinkinys. Tai bus įprastos apyvartos datuotos euromonetos suvenyrinėse dėžutėse su dedikacija Klaipėdai ir palydimuoju tekstu lietuvių bei anglų kalbomis.
Istoriniai kino filmai ir opera
„Nepavyko įgyvendinti idėjos išleisti dar vieną proginę monetą – ne tik Klaipėdos kraštui svarbi istorinė data Lietuvos banko kažkodėl nesudomino“, – apgailestavo A.Cesiulis.
Klaipėdos mokyklose sausio 16-ąją bus rodomas žurnalisto Edmundo Jakilaičio prodiusuotas filmas „Pūga prie Mėmelio“, kurios sąmata siekia apie 100 tūkst. eurų. Lietuvos kino teatruose nuo rudens jau rodomam kino filmui Klaipėdos savivaldybė nepagailėjo 30 tūkst. eurų paramos.
Režisierius Audrius Juzėnas kuria dar vieną 90–100 minučių vaidybinį filmą apie istorinius įvykius pajūryje (scenaristas – rašytojas Saulius Šaltenis). Darbinis pavadinimas – „1923“ arba „Klaipėda“. Šiai juostai prireiks daugiau lėšų nei visai šventinių renginių programai – apie 1,5 mln. eurų.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras rengia istorinius įvykius Klaipėdos krašte primenančią operą, kurioje atgis Mažosios Lietuvos patriarchas Martynas Jankus, filosofas Vydūnas, rašytoja Ieva Simonaitytė, pagrindiniai sukilimo organizatoriai Erdmonas Simonaitis, Jurgis Lėbartas, J.Budrys-Polovinskas, kiti ryškūs tarpukario veikėjai.
Žadama vasarą šią operą „Klaipėda“ pristatyti senajame laivų statyklos elinge. Partitūrą rašo ne vienas, o keli kompozitoriai. Rašytojas ir dramaturgas Arvydas Juozaitis libretą jau pateikė. Muzikinio teatro choreografai dar kuria miniatiūrų projektą „Klaipėdos kraštas: vakar, šiandien, rytoj“.
Per laukus – sukilėlių keliais
Sausį bus surengtas tradicinis naktinis žygis „Sukilėlių keliais“. Žygeiviai, kaip kažkada J.Budrio vadovaujami šauliai savanoriai, 22 kartą patrauks laukais nuo Kretingos iki Klaipėdos prieigų Liepų gatvėje. Pernai ši patriotinė akcija sulaukė trijų tūkstančių entuziastų iš visos Lietuvos.
„Šventinių renginių programą praturtins Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos šimtmečiui skirtas koncertas, paroda“, – sakė savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė.
Be to, dienos šviesą išvys KU ir MLIM istorikų knyga „1923. Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos: dalyviai ir jų liudijimai“ (sudarytojas Vasilijus Safronovas). Vyks uostamiesčio istorikų kartu su Kembridžo universiteto Geopolitikos centru parengtas svarbiausias akademinis renginys – tarptautinė mokslinė konferencija.
KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkai, Klaipėdos turizmo informacijos centras miestiečius kvies į nemokamas ekskursijas, susietas su įsimintinais tarpukario įvykiais ir datomis.
Klaipėdos pilies muziejaus konferencijų salėje pristatyta MLIM parengta paroda „1923. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“, vėliau apkeliaus visus didžiuosius šalies muziejus.
Lietuvos jūrų muziejus ta proga skaitytojus nudžiugins komiksų knyga – istoriniu romanu „Jūros druska ant lūpų“, surengs parodą apie šaltuosius karinių jūrų pajėgų ginklus.
Visa Klaipėdos krašto šventinių renginių programa: https://kulturosuostas.lt/klaipedos-krasto-metai/ .
