Po mišių Palūšės bibliotekininkė Rita Ramanauskienė priminė 1873 metais spalio 13 d. Palūšėje gimusio kompozitoriaus, dainininko, pedagogo, pirmosios lietuviškos operos „Birutė" autoriaus gyvenimo faktus, kalbėjo apie jo kūrybą, asmenybę. Prisimintas ir brolis – garsus dainininkas tenoras Kipras Petrauskas (1885–1968), po 12 metų gimęs Ceikiniuose, kur tuomet gyveno šeima. Palūšėje vargoninkavo tėvas Jonas, muzikos mokęs ir savo sūnus. Atvykęs į šį kaimą jaunas ir dailus vargonininkas įsimylėjo gražiąją choristę Juozapotą Rastenytę. Turbūt iš jos sūnūs paveldėjo meilę dainai. Mikas yra rašęs, kad motinos balsas buvęs didelis ir gražus, užliedavęs visą bažnyčią.
Pats Mikas jau nuo 15 metų vargoninkavo Labanoro bažnyčioje, vadovavo chorams Obeliuose, Gervėčiuose. Vargonuoti mokėsi pas Rudolfą Lymaną, Rokiškio muzikos mokykloje. 1901-1906 studijavo Peterburgo konservatorijoje. Tuo metu vedė Stasę Kuraitytę. Nuo 1907-1930 m. Mikas Petrauskas gyveno JAV, žmona su sūneliu liko Lietuvoje. 1912 m. jis paskutinį kartą pasimatė su žmona. Stasė Petrauskienė mirė 1920 m. Paauglį sūnų Adakrį į Kauną parsivežė brolis Kipras ir jį globojo. Būdamas 59-erių Mikas vedė jaunutę Aureliją Aranauskaitę, jiems gimusią dukrelę pavadino Protele. Protelė Petrauskaitė-Skalandienė dabar gyvena Vilniuje, jai 90 metų. Nuotraukų ir dokumentų parodoje yra užrašas su jos padėka: ,,Džiaugiuosi, kad nepamirštas šviesus tėvelio atminimas“. Anksčiau dukra yra dalyvavusi tėvui skirtuose atminimo renginiuose. Rita Ramanauskienė kruopščiai renka ir saugo M.Petrausko metinių minėjimų nuotraukas ir aprašymus.
Su M. Petrausko vardu siejama šalies profesionaliosios muzikos, taip pat ir lietuviškos nacionalinės operos pradžia. 1906 m. M.Petrauskas sukūrė pirmąją lietuvišką operą ,,Birutė" pagal Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio pjesę. Joje debiutavo ir jaunesnysis kompozitoriaus brolis, būsimasis dainininkas Kipras Petrauskas. Vėliau sukurta dar viena opera ,,Eglė žalčių karalienė", 17 operečių, harmonizuota daugiau nei du šimtai dainų chorams, solistams, duetams, taip pat ir instrumentinių kūrinių. Dideli jo nuopelnai Amerikos lietuvių bendruomenei. M. Petrauskas steigė lietuvių chorus, vadovavo muzikos draugijoms, organizavo lietuviškus vakarus, koncertavo kaip dainininkas, Čikagoje įkūrė konservatoriją.
Ignalinoje ir Palūšėje yra Miko Petrausko gatvės, kas antrus metus už ypatingus nuopelnus krašto kultūrai yra teikiama savivaldybės įsteigta Miko ir Kipro Petrauskų premija. Savivaldybės meras Laimutis Ragaišis dėkojo klebonui, bibliotekininkei Ritai, Palūšės bendruomenei ir muzikos mokyklai už gražią bendrystę ir mūsų kraštui bei Lietuvos kultūrai svarbios asmenybės atminimo išsaugojimo darbus. ,,Čia, Palūšėje, prasidėjo Miko Petrausko gyvenimo ir kūrybos kelias, vedęs į platų pasaulį, čia pradėjo formuotis mūsų kraštą garsinusi asmenybė, todėl labai svarbu ją prisiminti ir jaunajai kartai perduoti pagarbos jausmą", – sakė meras, visiems susirinkusiems linkėjęs gražių akimirkų ir malonaus rudens.
Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklos mokiniai ir mokytojai dovanojo nuoširdžią ir šviesią meninę programą. Buvo skaitomi atsiminimai apie Miką Petrauską, skambėjo jo ir kitų Lietuvos kompozitorių dainos ir muzika. Mokyklos direktorė Birutė Paukštienė priminė, kad 2013 m. mokyklai suteiktas Miko Petrausko vardas tikrai įpareigoja prisidėti prie jo atminimo išsaugojimo ir kūrybos populiarinimo.
Nuostabus Birutės Paukštienės ir Aldonos Čeponienės duetas koncertą pradėjo Miko Petrausko ,,Rudens daina" – viena iš daugelio jo sukurtų dainų, vėliau skambėjo ,,Vakaras". Žmonių širdis dar džiugino mokytojos Jūratės Saulienės vadovaujamas kanklių ansamblis, puikiai grojo smuikininkų ansamblis (vad. mokytoja Virginija Stuglienė), talentingasis fleitininkas Kostas Kutra (mokytojas Paulius Gefenas), taip pat grojo ir mokytojai Laima Kutrienė, Raimondas Jasiulionis.
Po koncerto Palūšės bendruomenės pirmininkė Eglė Malavickienė nuoširdžiai dėkojo visiems susirinkusiems ir ypač Ignalinos muzikos mokyklai. Mokyklai dovanotas šią šventę priminsiantis medelis ir dovanėlės koncertavusiems. Renginio organizatoriai, meras, klebonas ir keletas dalyvių nusifotografavo prie ąžuolinio lyros formos paminklo, kuris Miko Petrausko 100-mečio proga bažnyčios kalnelio papėdėje buvo pastatytas 1973 m. Jį sukūrė profesorius Juozas Kėdainis kartu su savo auklėtiniais. Prie paminklo padėta gėlių. O nuotrauka, kaip sakė, Rita Ramanauskienė po kelių metų, taip pat taps kultūros istorijos vertybe.
