Klaipėdos centre begėdiškai apleisti senojo pašto rūmai jau kelia grėsmę miestiečiams

Kas turi imtis iniciatyvos, kad unikalus XIX amžiaus pabaigos neogotikos stiliaus statinių kompleksas uostamiesčio centre nevirstų dar vienu „vaiduokliu“ – Kultūros ministerija ar uostamiesčio savivaldybė? Abi šios institucijos, pasišovusios gelbėti architektūros šedevrą, nesutaria, svaidosi kaltinimais.

Pašto rūmų savininkė - ne Klaipėdos savivaldybė, o Kultūros ministerija.<br> G. PIlaičio nuotr.
Pašto rūmų savininkė - ne Klaipėdos savivaldybė, o Kultūros ministerija.<br> G. PIlaičio nuotr.
 Pašto kiemelyje - nubyrėjusių čerpių rietuvės.<br> G. PIlaičio nuotr.
 Pašto kiemelyje - nubyrėjusių čerpių rietuvės.<br> G. PIlaičio nuotr.
 Neprižiūrimų mūrų apdailos elementai baigia sunykti.<br> G. PIlaičio nuotr.
 Neprižiūrimų mūrų apdailos elementai baigia sunykti.<br> G. PIlaičio nuotr.
 Buvusio pašto kieme - automobilių stovėjimo aikštelė.<br> G. PIlaičio nuotr.
 Buvusio pašto kieme - automobilių stovėjimo aikštelė.<br> G. PIlaičio nuotr.
 Senųjų pašto rūmų kiemelis.<br> G. PIlaičio nuotr.
 Senųjų pašto rūmų kiemelis.<br> G. PIlaičio nuotr.
 Senųjų pašto rūmų kiemelis.<br> G. PIlaičio nuotr.
 Senųjų pašto rūmų kiemelis.<br> G. PIlaičio nuotr.
 Senųjų pašto rūmų kiemelis.<br> G. PIlaičio nuotr.
 Senųjų pašto rūmų kiemelis.<br> G. PIlaičio nuotr.
 Senųjų pašto rūmų kiemelyje.<br> G. PIlaičio nuotr.
 Senųjų pašto rūmų kiemelyje.<br> G. PIlaičio nuotr.
Klaipėdos pašto rūmų frontonas.<br> G. PIlaičio nuotr.
Klaipėdos pašto rūmų frontonas.<br> G. PIlaičio nuotr.
Klaipėdos pašto rūmai įrašyti į saugotinų  istorijos ir kultūros paveldo paminklų sąrašą.<br> G. PIlaičio nuotr.
Klaipėdos pašto rūmai įrašyti į saugotinų  istorijos ir kultūros paveldo paminklų sąrašą.<br> G. PIlaičio nuotr.
 Senojo pašto rūmų fasadas.<br> G. PIlaičio nuotr.
 Senojo pašto rūmų fasadas.<br> G. PIlaičio nuotr.
 Pašto kiemelyje išlikęs artezinis šulinys.<br> G. PIlaičio nuotr.
 Pašto kiemelyje išlikęs artezinis šulinys.<br> G. PIlaičio nuotr.
 Klaipėdos paštas dar  neišsikvėpė.<br> G. PIlaičio nuotr.
 Klaipėdos paštas dar  neišsikvėpė.<br> G. PIlaičio nuotr.
Klaipėdos pašto rūmų fasadas.<br> G. PIlaičio nuotr.
Klaipėdos pašto rūmų fasadas.<br> G. PIlaičio nuotr.
 Paminklinė lenta poetui Henrikui Radauskui.<br> G. PIlaičio nuotr.
 Paminklinė lenta poetui Henrikui Radauskui.<br> G. PIlaičio nuotr.
Paminklinė lenta  garsiam astronomui Frydrichui Winhelmui Argelanderiui.<br> G. PIlaičio nuotr.
Paminklinė lenta  garsiam astronomui Frydrichui Winhelmui Argelanderiui.<br> G. PIlaičio nuotr.
 Klaipėdos pašto rūmų įveiklinimo idėjų pristatymas.<br> G. PIlaičio nuotr.
 Klaipėdos pašto rūmų įveiklinimo idėjų pristatymas.<br> G. PIlaičio nuotr.
 Klaipėdos pašto rūmų įveiklinimo idėjų pristatymas.<br> G. PIlaičio nuotr.
 Klaipėdos pašto rūmų įveiklinimo idėjų pristatymas.<br> G. PIlaičio nuotr.
Kultūros ministras S. Kairys iš Klaipėdos savivaldybės nesulaukia konkrečių pasiūlymų.<br> G. PIlaičio nuotr.
Kultūros ministras S. Kairys iš Klaipėdos savivaldybės nesulaukia konkrečių pasiūlymų.<br> G. PIlaičio nuotr.
Buvęs Klaipėdos meras V.Grubliauskas pašto rūmus prašė perduoti savivaldybei.<br> G. PIlaičio nuotr.
Buvęs Klaipėdos meras V.Grubliauskas pašto rūmus prašė perduoti savivaldybei.<br> G. PIlaičio nuotr.
Klaipėdos meras A.Vaitkus mano, jog  Kultūros ministerija nori savo įsipareigojimus permesti savivaldybei.<br> G. PIlaičio nuotr.
Klaipėdos meras A.Vaitkus mano, jog  Kultūros ministerija nori savo įsipareigojimus permesti savivaldybei.<br> G. PIlaičio nuotr.
Klaipėdiečius jaudina senojo pašto rūmų Liepų gatvėje likimas.<br> G. PIlaičio nuotr.
Klaipėdiečius jaudina senojo pašto rūmų Liepų gatvėje likimas.<br> G. PIlaičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (22)

Lrytas.lt

Feb 4, 2024, 7:23 AM

Pajūryje neseniai viešėjęs kultūros ministras Simonas Kairys pareiškė, jog Klaipėdos savivaldybė, su kuria pasirašytas ketinimų protokolas dėl pašto statinių komplekso sutvarkymo ir įveiklinimo, delsia – nepateikia savo vizijų, konkrečių siūlymų. Tuo tarpu uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus kritikos pipirų pažėrė ministerijai – esą jį stabdanti procesą, traukiasi nuo savo ketinimų.

Tikėjosi parduoti aukcione

Prieš daugiau kaip šimtmetį sumūrytų pašto rūmų naudingas plotas sudaro apie 3000 kvadratinių metrų, bet paštininkai išnaudodavo tik pusę jų. Sumanę atsikratyti nereikalingų erdvių, jie neketino nutraukti veiklos istoriniame pastate – skelbė, kad pasiliks rūsio ir pirmojo aukšto patalpas.

„Perteklinių patalpų išlaikymui reikia didelių išlaidų, stengiamės jas parduoti, ieškome ilgalaikių nuomininkų, kurie garantuotų nekilnojamojo turto vertės grąžą“, – prieš septynerius metus aiškino valstybės įmonės „Lietuvos paštas“ Finansų ir administravimo direktorius Kęstutis Jastremskas.

„Lietuvos paštas“ nusprendė atsisakyti nebereikalingų statinių Klaipėdoje, taip pat Vilniuje ir Kaune. Prieš tai buvo parengtas senojo pašto rūmų komplekso Liepų gatvėje pardavimo scenarijus – kultūros, istorijos ir architektūros paveldo objektą dar tikėtasi parduoti aukcione už 1,57 mln. eurų.

Klaipėdos savivaldybė į pirkėjus nesitaikė, ji netgi negalėjo dalyvauti aukcione, prašė stabdyti pardavimo procesą, kol Seimas nepriims įstatymo projekto. Miestiečius labiausiai jaudina neaiškus bokšte įrengto kariliono likimas – naujieji savininkai varpus galėjo išmesti kaip nereikalingą turtą.

Nugyventus paveldosauginius statinius nelengva kam nors įpiršti. Tai suvokęs „Lietuvos paštas“ netgi parengė čerpėmis dengtų Klaipėdos pašto statinių stogų, trupančių fasadų tvarkybos projektą. Sumanymai paštininkų turtą parduoti aukcione žlugo – teko ieškoti kitokių sprendimų.

Akys krypo į savivaldybę

„Karališkuoju kadaise vadinto pašto rūmai ir karilionas – vientisas ir nedalomas darinys. Net ir norėdami tokių rūmų neįpirktume“, – valstybės saugomą paminklą kaip nepakeliamą finansinę naštą savivaldybės biudžetui vertino tuometis uostamiesčio meras liberalas Vytautas Grubliauskas.

Buvo parengta ir galimybių studija, kurios autoriai tvirtino, jog reikalai pajudėtų, jeigu Klaipėdos pašto statiniai būtų perimti valstybės nuosavybėm, teisingai atlyginus už juos valdytojams. Darbus pradėjus 2023-asiais, kompleksas po dvejų metų esą jau būtų visiškai sutvarkytas ir veiktų.

Paskaičiuota, jog sutvarkyti senojo pašto kompleksą, jį įveiklinti pagal vieną iš trijų pasirinktų alternatyvų kainuotų nuo 6,9 iki 7,5 mln. eurų. Iš tos sumos apie 1,89 mln. eurų prireiktų išpirkti visus pastatus iš „Lietuvos pašto“. Tvarkybos ir remonto kaštai siektų 4,1–4,7 mln. eurų.

Galimybių studijos rengėjai, konstatavę, kad valstybės parama neišvengiama, siūlė Vyriausybės nutarimu pašto rūmus perduoti miesto savivaldybei, kad ši patikėjimo teise atiduotų juos valdyti kuriai nors savo biudžetinei įstaigai arba įsteigtų naują, kuri ir taptų šio komplekso operatore.

„Logiška tokių patalpų įveiklinimo ir naudojimo funkcijas perduoti savivaldybei. Pirmas žingsnis – įsigyti statinius, toliau – būklės stabilizavimas, tvarkyba, remontas. Nežinau, ar pavyktų greitai viską padaryti, bet vizija aiški“, – kalbėjo tuometis kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.

Statinių likimas – vėl migloje

Senųjų pašto rūmų kompleksą Klaipėdoje galiausiai už 2,3 mln. eurų išpirko Kultūros ministerija, įsipareigojusi savo lėšomis jį prikelti naujam gyvenimui išvien su miesto savivaldybe. Nuo to laiko vežimas dėl institucinių nesutarimų juda sunkiai – fasadai trupa, čerpės byra praeiviams ant galvų.

Kultūros ministras S. Kairys, įžvelgęs ir daugiau nerimo ženklų, sielojosi, kad rūmų likimas vėl nyra į miglą: „Ministerija parengusi statinių įveiklinimo studiją. Pernai rugsėjį tikėjomės sulaukti konkretaus plano, kaip savivaldybė dalyvaus procese, bet ji tyli. Ne taip buvo tartasi“.

Klaipėdos savivaldybė ir Kultūros ministerija ketinimų protokolą dėl senojo pašto pastatų komplekso tvarkymo ir įveiklinimo, kuriame numatyti abipusiai įsipareigojimai, pasirašė dar 2022 metų vasarą. Bendra darbo grupė pernai liepą turėjo įvertinti, kaip pasirengta tvarkyti šį objektą. Tačiau savo pažadus, pasak S.Kairio, tęsėjo tik ministerija, o miesto valdžia kažko delsia.

„Jeigu aš būčiau miesto meras, man nekiltų jokių abejonių, ar dalyvauti procese, kai kas nors už 2,3 mln. eurų išpirka senus pastatus ir dar pažeria 7–8 mln. eurų tvarkybai iš Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos. Visus klausimus dėl pašto rūmų techninio projekto rengimo buvome priversti spręsti vieni“, – susitikęs su Klaipėdos kultūros bendruomenės atstovais apgailestavo S. Kairys.

Klaipėdos valdžia, pasak S. Kairio, dar pernai turėjusi pateikti konkrečius siūlymus dėl pašto rūmų įveiklinimo, keistai laviruoja – bandė įsiūlyti šį objektą Lietuvos jūrų muziejui, kuris yra pavaldus Kultūros ministerijai. Tokį manevrą ministras vertino kaip uostamiesčio savivaldybės siekį savo įsipareigojimus perkelti valstybei ant pečių, stabdant klaipėdiečiams svarbų ir ambicingą projektą.

Negali liestis prie fasadų?

„Kaune senojo pašto tvarkymo reikalai juda kitaip. O Klaipėdoje pastebime, kad miesto meras ir jo komanda vilkina procesą, nepaisydami didžiulio ministerijos įdirbio. Dar apmaudžiau, sprendžiant iš atgarsių vietoje, jausti, kad tai – ne koks nors vienkartinis nesusikalbėjimas, o bendro miesto valdžios požiūrio į kultūrą ir meną rezultatas“, – žodžių į vatą nevyniojo S. Kairys.

Tačiau meras A. Vaitkus regi kitokį vaizdą: „Savivaldybė savo ketinimų neišsižada, atvirkščiai, mes suinteresuoti, kad istorinis pašto kompleksas būtų kuo greičiau sutvarkytas ir atgimtų. Nesmagu girdėti kaltinimus neva mes kažko nedarome. Vertinant pastaruosius Kultūros ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų atstovų pasisakymus, atrodo, kad jie patys pamažu traukiasi atgal“.

„Nesitarėme, kad savivaldybė finansiškai prisidės prie pašto rūmų tvarkymo projekto ir statybos darbų. Dabar mus spaudžia skirti pinigų, nes tik tokiu atveju esą galima paskubinti darbų eigą. Centrinis paštas – ne mūsų, o ministerijos nuosavybė, neturime teisės miesto biudžeto lėšas investuoti tvarkant svetimą nekilnojamąjį turtą“, – teigė A. Vaitkus.

Pripažinęs, jog žaliais tinklais apkarstyti rūmai, kuriuos savivaldybės administracijos darbuotojai kasdien mato pro savo kabineto langus, yra „nusikalstamai apleisti, tinkamai neprižiūrimi, kenčia nuo gamtos jėgų išpuolių, niokojami piktavalių žmonių“, A. Vaitkus patikino, jog Klaipėdos valdžia „siekia, kad kompleksas bent jau toliau nenyktų, nekeltų grėsmės miesto gyventojams“.

Mero ir ministro priešprieša

„Atlikus statinių būklės ir techninės priežiūros patikrą ir nustačius trūkumų, Kultūros ministerijos biudžetinė įstaiga Kultūros infrastruktūros centras pernai įrengė apsaugos priemones. Žiemą ant apsaugos tinklų pavojingai susikaupė sniegas, išsiklaipė medinės konstrukcijos – vėl kreipėmės į šį centrą. Juk pastatų savininkai privalo užtikrinti žmonių saugumą“, – kalbėjo Klaipėdos meras.

A. Vaitkaus teigimu, bendradarbiavimas su Kultūros ministerija apčiuopiamų rezultatų neduoda: „Dabar jaučiame ir spaudimą finansiškai prisidėti prie pastatų tvarkymo, jau galėtume pateikti ir raštiškų įrodymų. Ne mes, o ministerija traukiasi nuo pirminių idėjų“.

Tokį posūkį A. Vaitkus prognozavo anksčiau: S. Kairio vadovaujama ministerija, pasak mero, nori nusimesti įsipareigojimus ir kaltina savivaldybę neveiksnumu. „Iš mūsų pusės tai, ką suplanavome, juda į priekį. Sutvarkius statinius, pasirūpinsime, kad jie būtų įveiklinti“, – dėstė meras.

Pašto patalpose sumanyta įrengti mokslo ir meno centrą, pavadintą Klaipėdoje gimusio pasaulinio garso astronomo Frydricho Wilhelmo Argelanderio (1799–1785) vardu. Tai Prūsijos mokslų akademijos narys, vadovavęs Bonos, Turku, Helsinkio (Suomija) observatorijoms, žvaigždžių tyrėjas, sukūręs originalų jų stebėjimo metodą, sudaręs 560 šviesulių katalogą.

Lankytojai žvelgtų į žvaigždes

„Toks centras, jungdamas ateitį ir praeitį, kultūrą ir mokslą, padėtų ugdyti jaunų žmonių gebėjimus, skatintų kritišką mąstymą. Meno parodoms, mokomosioms laboratorijoms, gal net ir planetariumui pritaikytų erdvių kompleksas, primenantis garsųjį Mėmelio astronomą, lankytojus galbūt įkvėptų žvelgti žvaigždes“, – svarstė architektūrinės idėjos autorė Gerda Antanaitytė.

Neaišku, kiek kainuotų F. W. Argelanderio meno, mokslo ir technologijų centro projektavimas ir statybos darbai. Uostamiesčio savivaldybė žada jau šiemet skirti lėšų koncepcijai sukurti, tikimasi, jog sujudės ir Kultūros ministerija – pradės rengti pašto pastatų tvarkymo techninį projektą.

Tiesa, S. Kairys nelabai supranta, kaip galima parengti tokio centro techninį projektą, nežinant savivaldybės vizijų – kiek ir kokių patalpų prireiks mokslui, kultūrai, viešiesiems renginiams, kokie žmonės čia lankysis, ar pašto bokšte bus išsaugotas klaipėdiečių pamėgtas karilionas.

„Iš mūsų preliminariai pageidaujamos pinigų sumos pašto statiniams atnaujinti siekia iki 2 mln. eurų. Kas bus toliau, jeigu juos valdanti Kultūros ministerija neįstengia parengti net tvarkymo projekto – vėl graibys miesto savivaldybės kišenę?“, – į ateitį neramiai žvelgia A. Vaitkus.

Miesto architektūros šedevras

Senajame Mėmelyje pašto rūmai iškilo 1893 metais. Toje vietoje anksčiau stovėjo pirklių namai. Viename jų XIX a. pradžioje, kai Klaipėda buvo laikinoji Prūsijos valdovų rezidencija, gyveno nuo Napoleono armijos pabėgusi karalienė Luizė su savo sutuoktiniu ir visais sosto įpėdiniais.

Pašto rūmų pastatuose buvo karietinė su sandėliu, vandentiekis, kanalizacijos sistema, artezinis šulinys. Viršininkas gyveno antrajame aukšte, o tarnautojai glaudėsi palėpėje įkurtuose butuose.

Raudonplyčių statinių fasaduose susipynė neogotika, klasicizmas, jugendas. Tai – Rytprūsių architektūros šedevras, tikra miesto puošmena. Per Antrąjį pasaulinį karą raudonarmiečiams šturmuojant Klaipėdą, rūmai šiek tiek nukentėjo – apgriautas tik bokštas.

Liepų gatvėje, senojo pašto vietoje, kadaise stovėjo iš Suomijos kilusių F. W. Argelanderio tėvų, turtingų pirklių, namas. Garsųjį astronomą primena paminklinė lenta su jo bareljefu ant mūro.

Istorinis interjeras pirmajame aukšte, kur daugiau kaip šimtą metų veikia paštas, sovietmečiu kruopščiai atkurtas pagal paminklosaugos architekto klaipėdiečio Kosto Franko projektą.

Prie Laikrodžių muziejaus prisišliejusiame pašto bokšte įrengtas karilionas. Varpų muzikos garsai savaitgaliais ir per šventės džiugina senamiesčio gyventojus.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.