Praėjusį savaitgalį pasibaigusiame 64-ajame Berlyno kino festivalyje George’as Clooney buvo nušvilptas ir liko tuo patenkintas.
Skandalingasis Larsas von Trieras su pasimėgavimu visiems priminė tai, kad prieš kelerius metus buvo paskelbtas nepageidaujamu asmeniu Kanų festivalyje, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“.
Shia LaBeoufas žurnalistų dėmesį bandė užkariauti chamišku elgesiu.
Provokavo skandalus
G.Clooney festivalyje pristatė Berlyno studijoje filmuotą ir į nekonkursinę programą įtrauktą karinį nuotykių trilerį „Brangenybių medžiotojai”. Kino kritikai filmą sumalė į miltus, o į išankstinį seansą susirinkę žiūrovai ištisai švilpė ir trypė kojomis.
Kad ir kaip buvo, spaudos konferencijoje pasirodžiusį aktorių tiesiog apgulė žurnalistai. Juos pakerėjo George’o charizma, humoras ir iškalbingumas.
Didžiulį susidomėjimą sukėlė Larso von Triero skandalingoji sekso drama „Nimfomanė”, parodyta nekonkursinėje programoje. Per seansą spaudos atstovams salė buvo sausakimša.
Ne mažesnį susidomėjimą sukėlė ir režisieriaus apranga. Jis pasirodė juodais marškinėliais su Auksinės palmės šakelės simboliu ir užrašu „Persona Non Grata Official Selection”. Taip L.von Trieras priminė kino pasauliui, kad Kanų festivalis buvo trumpam paskelbęs jį nepageidaujamu asmeniu, bet paskui atšaukė sprendimą, kuris sukėlė karštų diskusijų.
Pasipiktinimą sukėlė Holivudo aktoriaus Sh.LaBeoufo chamiškas elgesys per spaudos konferenciją. Jis kramtė gumą ir atrodė apsvaigęs. Kai sulaukė vos vieno klausimo, aktorius įsižeidė ir trenkęs durimis demonstratyviai išėjo iš spaudos konferencijų salės.
„Transformerių” žvaigždės protestas tęsėsi ir ant raudonojo kilimo. Čia Sh.LaBeoufas fotografų dėmesį atkreipė užsimaukšlinęs ant galvos popierinį maišą su užrašu „Aš jau nebesu įžymus!”.
92 metų jaunuolis
Šiųmetis festivalis buvo kupinas paradoksų. Paprastai jo įkūrėjo Alfredo Bauerio specialusis prizas skiriamas jaunam ir perspektyviam režisieriui už inovatyvumą bei originalias idėjas, o šiemet jis atiteko legendiniam 92 metų prancūzui Alainui Resnais už monotoniškų pokalbių kupiną komišką dramą „Mylėti, gerti ir dainuoti”. Ji buvo įvertinta kaip nauja ir perspektyvi.
Šis režisierius jau seniai nieko nauja neatranda ir pastaruosius 20–30 metų kuria beveik tą patį filmą. Keistai skamba, kai patyręs garbaus amžiaus maestro vadinamas vis dar perspektyviu.
Į vertinimo komisiją deleguoti FIPRESCI kino kritikų asociacijos nariai A.Resnais paskelbė absoliučiai geriausio filmo autoriumi.
Žiuri tūpsnis kinams
Berlyno festivalio rengėjai džiaugėsi rekordiniu populiarumu. Bet ar iš tiesų 330 tūkst. bilietų nupirkę ir milžiniškose eilėse stovėję žiūrovai liko patenkinti silpna 409 filmų programa?
Prieštaringų minčių sukėlė amerikiečių prodiuserio ir išformuotos kompanijos „Focus Features” galvos Jameso Schamuso vadovaujamos vertinimo komisijos sprendimai.
Festivalyje nugalėjo Vakaruose mažai girdėto kinų režisieriaus Diao Yinano kriminalinis detektyvas „Juodos anglys, plonas ledas”, pasakojantis apie Kinijos provincijoje ketverius metus vykusias gudriai pasislėpusio žudiko paieškas.
Nežinomas įtariamasis su policininkais žaidžia katę ir pelę, palieka įkalčių užuominų ir išmėto aukų kūnų dalis skirtingose vietose.
Trilerį papildo pažintis su lemtinga moterimi, šaltakraujiška išdavystė, šantažas, apgaulės ir kerštas. Mačiusiems daugiau šio žanro filmų nebus sunku atspėti pagrindinio vykdytojo asmenybę.
„Juodos anglys, plonas ledas” yra talentingai sukurta realių nusikaltimų ir policijos bejėgiškumo inscenizacija.
Bent pusvalandžiu per ilgas filmas nebuvo vertas jokių apdovanojimų, o žiuri ant jo užsiundė netgi du Berlyno lokius.
Jis gavo geriausio filmo prizą, o geriausio aktoriaus regalijas pasimatavo per apdovanojimų ceremoniją 40-ąjį gimtadienį šventęs Liao Fanas – už alkoholizmo liūne skęstančio ir rezonansinių nusikaltimų neištiriančio detektyvo vaidmenį.
Išvys ir Lietuvos žiūrovai
Po iškilmingos ir gurmaniškos atidarymo ceremonijos Berlyno svečiai dalijosi nuomonėmis apie idealiai parinktą šventinį atidarymo filmą – išradingojo ir iškalbingojo Weso Andersono šmaikščioje juostoje „Viešbutis „Grand Budapest” pakanka spalvingų ir ekscentriškų personažų, padoraus ir nenuvalkioto humoro.
Antrąją festivalio dieną visi nustebo, kad „Viešbutis „Grand Budapest” dalyvauja konkursinėje programoje, o finale J.Schamusas su bičiuliais apsisprendė W.Andersonui skirti festivalio sidabro medalį.
Netikėtą dovaną gavęs filmas bus rodomas ir mūsų šalies kino teatruose. Iki šiol Lietuvą buvo pasiekę tik trys iš septynių W.Andersono kūrinių.
Filmą kūrė 12 metų
Daugelį konkursinių filmų vienija bendra tema. Juose pasakojama apie vaikus, patekusius į sunkias situacijas.
Iš jų išsiskyrė amerikiečių režisieriaus Richardo Linklaterio epas „Boyhood” (jį galima išversti kaip „Vaikystė” arba „Paauglystė”). Įtakingo leidinio „Screen International” kritikai jam skyrė aukščiausią pažymį.
Beveik trys valandos žiūrint filmą prabėga nepastebimai. Pirmą kartą šiuolaikiniame kine aktoriai sensta be grimo ir vaizdo efektų, nes režisierius įgyvendino drąsią idėją – kantriai ir nuosekliai filmavo 12 metų.
Rūpestingo tėvo vaidmenį sukūręs aktorius Ethanas Hawke’as atvirai pripažino, kad tai pats beprotiškiausias sumanymas.
Per tą laikotarpį romantiškos trilogijos „Prieš saulėtekį”, „Prieš saulėlydį” ir „Prieš vidurnaktį” autorius spėjo išleisti aštuonis filmus, tačiau kasmet parašydavo tikslų scenarijų, susitikdavo su „Boyhood” aktoriais ir užfiksuodavo dar vieną epizodą.
Pagrindinius vaidmenis atlieka atrankoje atrastas Ellaras Coltrane’as (R.Linklateris jį nuoširdžiai vadina savo sūnumi, kurio niekuomet neturėjo) ir režisieriaus dukra Lorelei.
Pirmose scenose susipažįstame su jais ankstyvoje vaikystėje, stebime brandos atradimus, tėvų išsiskyrimus, kivirčus ir meilės romanus su naujais partneriais. Galiausiai suaugę vaikai patys kviečia į pasimatymus patinkančius bendraamžius, uždirba pinigus ir išeina iš namų gyventi savarankiškai.
R.Linklateris buvo pagerbtas Sidabriniu lokiu už geriausią režisūrą. Tiesą sakant, prie šio komisijos sprendimo neįmanoma prikibti. Filmui atiteko ir publikos simpatijų prizas.
