Bene garsiausias dabarties Amerikos kompozitorius Ph.Glassas yra sukūręs įvairiausios muzikos – nuo pjesių fortepijonui iki operų, tačiau pasaulinę šlovę menininkui bene labiausiai pelnė būtent kino muzika.
1983 m. ekranus pasiekė debiutinis amerikiečių dokumentininko Godfrey Reggio filmas „Koyaanisqatsi“ („Gyvenimas be pusiausvyros“), kuriame skambėjo Ph.Glasso muzika. Lygiagrečiai filmo premjerai Ph.Glassas išleido albumą su „Koyaanisqatsi“ garso takeliu, kuris žaibiškai išpopuliarėjo, o rengiant filmo seansus kino teatruose Ph.Glassas ne tik per premjerą, bet ir vėliau ištisą dešimtmetį gyvai grodavo su savo ansambliu, nors tai ir trukdė kurį laiką išleisti filmo DVD.
„Koyaanisqatsi“ muzika greta kitų populiarių Ph.Glasso kūrinių (muzika iš operų „Einstein on the Beach“, „The Photographer“, albumo „Glassworks“, ciklo „Music in Twelve Parts“ ir kt.) skambės ir koncerte Vilniuje, kuris pradės šių metų Ph.Glasso koncertinę turnė Europoje.
Kurdamas filmą „Koyaanisqatsi“ režisierius G.Reggio, šiuo darbu davęs pradžią naujai, ekologijos problemas keliančiai kino dokumentikos srovei, nuo pat pradžių norėjo, kad muziką kurtų tuomet jau žvaigžde tarp specialistų laikytas Ph.Glassas. Tačiau kompozitorius atkirto, kad muzikos filmams nerašo. Vis dėlto G.Reggio neatlyžo ir, kai buvo sumontuota darbinė filmo versija, pakvietė kompozitorių į uždarą peržiūrą, kurios metu skambėjo kiti Ph.Glasso kūriniai. Po peržiūros kompozitorius ėmėsi kurti originalų garso takelį. Darbas – muzikos kūrimas bei vaizdų ir muzikos derinimas – užtruko trejus metus, bet galiausiai pelnė Ph.Glassui plačią komercinę sėkmę.
Filme neištariamas nė vienas žodis, išskyrus hopi indėnų kalba labai žemo vyriško balso lyg šamano užkalbėjimas išdainuojamas „koyaanisqatsi“ (tai reiškia „gyvenimas be pusiausvyros; beprotiškas gyvenimas; gyvenimas netvarkoje; ėjimas į katastrofą; būsena, verčianti susimąstyti apie gyvenimo pokyčius“). Filmą sudaro sulėtintai rodomi Jungtinių Valstijų gamtos ir miestų vaizdai. Gamtos grožis ir darna gretinami su civilizacijos katastrofomis (pavyzdžiui, kosminės raketos „Atlas Centaur“ sprogimas), o vienas įtaigiausių filmo epizodų – socialine JAV katastrofa tapusių Pruitt-Igoe rajono daugiabučių sprogdinimas. Šiame filme, be fabulos, pasakotojo vaidmenį atlieka itin ryškių vaizdinių kelianti Ph.Glasso muzika, derinama su meistriškai operatoriaus Rono Fricke nufilmuotais ir sumontuotais sulėtintais kadrais.
Vėliau Ph.Glassas sukūrė muziką dar dviems G.Reggio filmams „Powaqqatsi“ („Besikeičiantis gyvenimas“, 1988) ir „Naqoyqatsi“ („Gyvenimas kaip karas“, 2002), kurie drauge su „Koyaanisqatsi“ sudaro trilogiją. Vis dėlto „Koyaanisqatsi“ garso takelis liko nepranoktas, o kai kurie muzikos fragmentai – įspūdinga pradžia su boso dainavimu arba pabaigos „Pranašystės“ – buvo panaudoti net kompiuteriniuose žaidimuose.
Iš kitų Ph.Glasso darbų kine minėtini filmai „Mishima“ (rež. Paulas Schraderis, 1985), Martino Scorsese istorinė drama „Kundunas“ (1997), už kurią kompozitorius buvo pirmą kartą nominuotas „Oskarui“. „Auksiniam gaubliui“ ir „Oskarui“ nominuota Ph.Glasso muzika Stepheno Daldry dramai „Valandos“ su Nicole Kidman, Meryl Streep (už ją kompozitorius taip pat pelnė BAFTA apdovanojimą) bei muzika Richardo Eyre filmui „Skandalo užrašai“ („Notes on a Scandal“ su Judi Dench ir Cate Blanchet).
Philipas Glassas kuria muziką labai įvairiems filmams – nuo dokumentinių iki psichologinių trilerių („Secret Window“ su Johnny Deppu, 2004), romantinių komedijų („No Reservations“ su Catherine Zeta-Jones, 2007; čia Ph.Glassas pats suvaidino epizodinį vaidmenį) ir dramų (Woody Alleno „Cassandra’s Dream“, 2007).
Kine dažnai skamba ir koncertiniai Ph.Glasso kūriniai - antai filme „Stokeriai“ (su Mia Wasikowska, Nicole Kidman, 2013) naudojama Ph.Glasso pjesė fortepijonui „Duetas“.
Ph.Glasso ir „The Philip Glass Ensemble“ koncertas Vilniaus Kongresų rūmuose rengiamas lapkričio 5 dieną, tačiau jau dabar publikos susidomėjimas renginiu didžiulis.
Muzika iš filmo „Koyaanisqatsi“
Kadrai iš filmo „Koyaanisqatsi“
Muzika iš filmo „Valandos“
