- Juosta pasakoja apie tris brolius, kurių nesieja niekas, išskyrus motinos pavardę. Vyriausiasis jų – Aleksandras – ekscentriškas stilistas; vidurinis – Božidaras – vienuolis, o jaunėlis Džeimsas svajoja apie moterį ir televizijos žvaigždės karjerą. Kaip juos sutikote?
- Studentaudamas atlikau praktiką viename televizijos kanale, erotinėje programoje. Taip susipažinau su naktiniu gyvenimu ir tuo, kas vyksta visuomenės paribiuose. Visuomet nešiodavausi nedidukę kamerą, filmuodavau šeimą, draugus.
Aleksandrą sutikau viename stilistų konkurse. Jame dalyvavo ir mano gera draugė, tad renginį filmavau jos archyvui. Tikriausiai iš tuštybe susižavėjusios minios išsiskyriau ne mažiau nei Aleksandras, aplink šmirinėjęs keistu baltu kostiumu. Mane pastebėjęs jis pasiteiravo, ar ateityje nepafilmuočiau ir jo pasirodymų. Atvirai jam paaiškinau, kad tai kainuoja pinigus. Jis nusprendė mane pasamdyti.
- Kada supratote, kad filmuoti Aleksandro pasirodymai ir kita medžiaga gali virsti filmu?
- Iki sutikdamas Aleksandrą kūriau trumpus filmus apie erotinėje programoje sutiktus žmones (pavyzdžiui, pirmąją Bulgarijoje striptizo šokėją). Tačiau kuo ilgiau stebėjau ir filmavau Aleksandrą, tuo labiau mane žavėjo jo asmenybė ir neįprasta šeimos istorija. Anuomet net tiksliai nežinojau, kas yra dokumentika. Sukūriau pirmąjį filmą, jis sulaukė gerų įvertinimų, taip tapau dokumentikos režisieriumi. Aleksandras dabar – mano kirpėjas, o aš kiek galėdamas jį remiu finansiškai, padedu dalyvauti konkursuose. Tai toks mudviejų susitarimas.
- Juostoje užfiksavote neįprastą šeimos modelį, kurio branduolys – esanti ir nesanti moteris – motina. Visų jos atžalų tėvai – skirtingi. Motina jaučiama visame pasakojime, bet tuo pat metu jos ten ir nėra (lygiai kaip ir jos vaikų, filmo herojų, gyvenime)...
- Pirmajame filme (jį sukūriau prieš daugiau nei dešimtmetį) buvo ir motina. Ji – labai charizmatiška. Turėjau nemažai filmuotos medžiagos, ilgai svarsčiau, ar ją panaudoti naujajame filme. Galiausiai nutariau tai palikti nuošalyje. Neįtraukiau ir medžiagos, kurioje Aleksandras apibūdina savo motinos moteriškumo idėją. Ta idėja tam tikra prasme nulėmė ir jo pasirinkimą bei gyvenimo būdą. Tačiau tikiu, kad Lili (motiną) geriau įsivaizduoti nei matyti. Ji pasirinko gyventi visuomenėje taip, kaip jai atrodė teisinga. Daugeliui tai nebuvo priimtina. Tačiau ji buvo Lili. Ji buvo ji.
- Atrodo, kad motinos gyvenime varomoji jėga buvo meilės paieškos. Tas pats, tik skirtingomis formomis, būdinga ir jos vaikams... - Taip, jie visi ieško meilės, tam tikrų jos formų. Stilistas Aleksandras nuolat ieško namų, ko nors, kuo galėtų rūpintis. Kitas brolis – Džeimsas – nuolat ieško aistringų santykių. O vienuolis Božidaras kovoja su baime įsimylėti. Bet kai įsimyli, pameta galvą. Visa tai – gyvenimo dramaturgija.
- Ne visi Lili šeimos nariai pasirodo filme. Kaip atsirinkote herojus?
- Taip, yra dar dvi seserys ir jaunėlis brolis. Herojų gyvenimas ir istorija kur kas įdomesnė nei tai, kas sutilpo į filmą. Juosta pasakoja apie tris vaikinus, brolius, ir jų pasirinktą gyvenimo kelią. Jie pasirinko jį kiekvienas savarankiškai, nepriklausomai vienas nuo kito. Aleksandras (stilistas) ir Božidaras (vienuolis) tikriausiai niekuomet nebūtų susitikę, jei nebūtų buvę broliai…
- Filme nemažai gotikos elementų. Ar visuomenės paribiai, ekscentriškos istorijos yra tai, kas domina jus, kaip filmų kūrėją?
- Iš pradžių man turi patikti žmonės, būsimi herojai. Tema taip pat svarbi, bet ji niekuomet nebūna gryna. Man patinka filmuoti tikrus dalykus. Visuomet domino asmenybės, kurios tarsi ir yra visuomenės dalis, tačiau ne visai įtelpa į jos rėmus. Žaviuosi „cinema verité“, gyvenimo dramaturgija. Niekuomet nesukursi nieko geresnio nei pats gyvenimas.
- Ko pats išmokote iš šios istorijos?
- Užaugau paprastoje, tradicinėje šeimoje, kuri visuomet palaikė mane ir mano sprendimus. Susidūrimas su filmo herojais mane privertė apmąstyti šeimos idėją ir labiau vertinti tai, ką turiu.
- Dokumentikoje jus žavi tiesa ir tikrovė. Ar filmuodamas gerai pažįstamus žmones išliekate tik stebėtojas, ar ir pats tampate įvykių dalyviu?
- Ir viena, ir kita. Viena vertus, aš subūriau brolius tam, kad jie aplankytų motinos kapą. Tai – suplanuota filmo scena. Kita vertus, vos tik jį pasiekę jie mane pamiršo ir viskas ėmė tekėti sava vaga. Šiaip filmuodamas stengiuosi nesikišti…
- Koks jūsų ir filmo vaidmuo herojų, o dabar – ir jūsų draugų, gyvenime?
- Aleksandrui labai svarbus dėmesys, meilė. Jis norėjo dalyvauti daugumoje filmo peržiūrų, kurios vyko Sofijoje. Manau, filmas suvaidino teigiamą vaidmenį jų gyvenime.
