Šiemet septintą kartą festivalyje bus renkami trys geriausi Baltijos šalių dokumentiniai filmais. Konkursinėje festivalio programoje – 12 estų, latvių ir lietuvių darbų, sukurtų 2013-2014 m. Trejetą geriausiųjų išrinks ir per festivalio uždarymo ceremoniją paskelbs tarptautinė žiuri. Jai atstovauja žinomas ukrainiečių režisierius Sergejus Bukovskis, šių metų festivalio retrospektyvos autorius, danas J.B.Carlsenas ir bulgaras Svetoslavas Draganovas.
Į konkursinę programą filmai atrinkti vadovaujantis formos meniškumo ir temos aktualumo kriterijais. Pasak vienos programos sudarytojų Agnės Mackevičiūtės, šiųmetinė programa išsiskiria tuo, kad gausi portretų: „Ją net galima būtų pavadinti portretų – asmenų, miestų, šalių ir net ežerų – galerija. Galerija, kurioje tikrai norisi praleisti ne vieną valandą.“
Konkursinėje festivalio programoje – 6 lietuvių, 2 latvių ir 4 estų dokumentiniai portretai.
Lietuviškoje dalyje – vienas nuotaikingiausių ir netikėčiausių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno portretų. Filme „Lituanika. Paslaptis“ juos rekonstruoja Remigijus Sabulis. Ričardo Marcinkaus filmas – benamio Povilo („Galutinis tikslas“) portretas, o Agnė Marcinkevičiūtė tyrinėja nuo visuomenės nusigręžusios lietuvių rašytojos Jolitos Skablauskaitės asmenybę („Vienatvės gaudesys“). Kęstutis Gudavičius fiksuoja šiltus ir žmogiškus pasaulinio benamių futbolo čempionato dalyvių veidus („Alkofutbolas“).
Mąstydamas apie žmones, kurių niekada nepamatys, filmą „Kenotafas“ kūrė Audrius Stonys. Režisierius dokumentuoja pastangas atrasti Antrajame pasauliniame kare žuvusių kareivių palaikus. O dvi jaunos režisierės Akvilė Anglickaitė ir Irma Stanaitytė leidosi filmuoti dar netyrinėtų mūsų ežerų gelmių. Unikalus povandeninis Versminio, Ilgio, Baltųjų Lakajų, Asvejos pasaulis veriasi jų filme „Ežerų dugne“.
Latvė Laila Pakalnina – daugkartinė festivalio viešnia ir dalyvė – šiemet festivalyje pristatys net du savo filmus. Viena garsiausių latvių režisierių konkursinėje programoje dalyvaus su filmais „Kaminas“ bei „Viešbutis ir kamuolys“. Pasak A. Mackevičiūtės, šios režisierės talentas realybę akimirksniu paverčia menu: „Jos kamera užfiksuotuose kadruose žmonių ir aplinkos kūnų formomis žaidžiama tarsi grafikos darbe, o kasdienio gyvenimo judesiai montuojami savitu ritmu, kad, rodos, nebereikia nei žodžių, nei garso.“
Ypč veržlūs ir jaunatviški į konkursinę programą patekę estų filmai. Absurdiška sovietmečio reklamos industrija – Hardi Volmerio pasakojime „Auksinės blizgės“. Prorusiškos Padniestrės realybę drąsiai ir sąmojingai įamžino Melis Muhu ir Kristina Norman („Padniestrė. Gyvenimas nežinioje“). Šalies portretas lyg mozaika dėliojamas iš teatrališkų kandidatų į prezidentus kalbų, gatvėje deklamuojamų pagyvenusių moteriškių eilėraščių, jaunųjų reperių dainų, oficialių ceremonijų vaizdų.
Kad gyvenimas – tai teatras, primins Tito Ojasoo ir Ene Liis Semper filmas „Pelenai ir auksas“. Jie atskleis, kaip sekėsi Estijos teatralams steigti partiją ir surengti jos rinkiminę kampaniją-spektaklį.
Bene tyliausias estiškas filmas – Jaako Kilmi „Popierinis miestas“. Estas Fiodoras Šantsynas jau daugybę metų iš medžio daro tikslius Narvos miesto pastatų ir bažnyčių modelius, kuriuos tikrovėje sparčiai keičia prekybos centrai, kazino, nauji namai.
Geriausių konkursinės programos filmų autoriams bus skirtos piniginės premijos. Jas įsteigė Kazickų šeimos fondas.
Kokius lūkesčius su festivaliu sieja žinomi Lietuvos žmonės?
Filosofas Leonidas Donskis
Aktoriai Rasa Samuolytė ir Dainius Gavenonis
Aktorė Beata Tiškevič-Hasanova
Rašytojas Marius Burokas
Fizikas profesorius Juozas Vaitkus
Filosofas Gintautas Mažeikis
Nacionalinės dailės galerijos direktorė Lolita Jablonskienė
Politologas Raimundas Lopata
