Festivalio filmai suskirstyti į programas, kurios žiūrovams padės nepasiklysti jų gausoje. Tai – „Naujienos iš Šiaurės“ (naujausi skandinaviški filmai), „Kertant Europą“ (įdomiausi Europos režisierių darbai), „Neišgalvotas gyvenimas“ (dokumentika), „Specialieji seansai“ (filmai, kurti daugybę metų), retroperspektyvos „Theodoras Angelopoulas iš arčiau“ ir „Joanna Hogg iš arčiau“, „In memoriam Icchokas Meras“, Šarūno Barto jubiliejui dedikuotas seansas, konkursinė programa „Naujasis Baltijos kinas“ ir jau apdovanojimais įvertintų trumpametražių filmų programa „Europos kino akademijos nominatai ir laureatai 2013“.
„Scanorama“ nepamirš ir savo jaunųjų žiūrovų – skirs jiems programą „Atsivesk mamą ir tėtį“ bei nudžiugins Lietuvos kino gerbėjus trimis lietuviškomis dokumentinio kino premjeromis.
12-oji „Scanorama“ parodys daugiau nei 100 filmų iš visos Europos.
Naktinėtojams švies „Šiaurės pašvaistė“
„Dalijamės filmais, sukomponuotais į skirtingas programas, į savotiškus indus, kuriuose yra Europos metų kino derlius. Šįmet tai - 13 programų, 13 indų“, – sakė „Scanoramos“ meno vadovė Gražina Arlickaitė per antradienį surengtą kino forumo pristatymą žiniasklaidai.
Kokios naujienos? Sena tiesa, kad visa, kas nauja, yra gerai pamiršta sena. Prieš dešimt metų „Scanorama“ pirmoji įtvirtino trumpametražių filmų naktį kaip festivalio dalį. „Scanoramos“ rengėjai sugrąžina šią naktį – „Šiaurės pašvaistę“ – jos gerbėjams. Joje bus rodomi pastarųjų trejų metų geriausi Šiaurės šalių trumpamertažiai filmai: įdomūs deriniai, kaip įdomūs žanrų deriniai, sudarantys šių metų „Scanoramos“ pagrindines programas.
Pasaulis pagal šiauriečius
Principinė „Scanoramos“ programa – „Naujienos iš Šiaurės“. Skandinavija buvo tas impulsas, nuo kurio prasidėjo festivalis, ir buvo impulsas jam plėtotis: plėsti koncepciją, dairytis plačiau, aprėpti daugiau, žvelgti į įvairias puses, ieškoti savitumų. Tačiau šiaurietiškas rėmas išliko. Šiemetinė „Scanorama“ prasidės švedų režisieriaus Roy Anderssono filmu „Balandis tupėjo ant šakos ir mąstė apie būtį“, neseniai nuskynusiu Venecijos kino festivalio laurus, baigsis norvego Bento Hamerio filmu „1001 gramas“.
„Mums, rengėjams, komponuojantiems programą, svarbu, kad festivalis prasidėtų drąsaus režisieriaus drąsiu filmu. „Balandis tupėjo ant šakos ir mąstė apie būtį“ – paskutinė R.Anderssono trilogijos, nagrinėjančios, ką reiškia būti žmogumi, dalis. Šią trilogiją sudaro filmai „Dainos iš antro aukšto“ ir „Tu, gyvendamas džiaukis“, kurios „Scanoramoje“ buvo rodytos anksčiau. Naujasis R.Anderssono filmas yra Renesanso flamandų tapytojo Pieterio Bruegelio Vyresniojo paveikslo „Medžiotojai sniege“ interpretacija, kurioje R.Anderssonas akcentuoja stebinčius paukščius, o ši stebėjimo pocizija yra pažįstama visiems R.Anderssono kino gerbėjams“, – pasakojo „Scanoramos“ programos sudarytoja Monika Gimbutaitė.
Kitas šios programos filmas – danų režisieriaus Nilso Marmroso „Skausmas ir džiaugsmas“.
„Labai gerai prisimenu tą epizodą, kai pamačiau filmą. Pagalvojau: štai jums ir šiuolaikinė tragedija: trys veiksmai, du draminio posūkio taškai ir katarsis, kuris darosi toks retas šių dienų menuose, bet toks reikalingas ir pasiilgtas. (Filmas pasakoja istoriją, kaip režisieriaus žmona, sirgusi sunkia depresija, nužudė jųdviejų vaiką.)
Kai sužinojau, jog tai režisieriaus išgyventa istorija, pagalvojau: ką reiškia talentas, galintis savo asmeninę patirtį pakelti į meninį lygmenį“, – dalijosi mintimis G.Arlickaitė.
N.Malmrosas yra „Scanoramos“ svečias ir pristatys savo filmą.
„Scanoramos“ rengėjams svarbus ir žanrinis aspektas, kuris šiemet labai ryškus skandinavų kine. Tie, kurie tikrai domisi Šiaurės kinu, negalėjo negirdėti apie Rubeno Ostlundo filmą „Force Majeure“, atsiradusį iš ramybės neduodančio klausimo: kaip elgiasi žmonės, patekę į netikėtas ir ekstremalias situacijas, pavyzdžiui, katastrofą?
Kinomanai jau girdėjo ir apie europietišką vesterną „Išganymas“, kurį sukūrė ne kas kitas, o vienas kino judėjimo „Dogma 95“ įkūrėjų Kristianas Levringas. Tai – odė klasikiniam vesternui. Jame vaidina visų mėgstamas aktorius Madsas Mikkelsenas.
„Rimtos istorijos, ironiškos istorijos, linksmos istorijos apie gyvenimą ir mus, apie žmogų ir visuomenę, žmonių santykius... Vienas garsių režisierių yra pasakęs, kad sunkiausia nufilmuoti, kaip du žmonės geria kavą. Kas vyksta, kai jie sėdi vienas priešais kitą, žiūri į akis? Iš to kildiname pagrindinę „Scanoramos“ žinią: akistata su savimi, akistata su tuo, kas vyksta, būtinybė išsaugoti vertybes. Tai tos atramos, be kurių žmogus negali gyventi. Man atrodo, šiauriečiai šiuo požiūriu turi tvirtus pagrindus ir džiugu juos pamatyti filmuose“, - kalbėjo G.Arlickaitė.
Dar vienas „Scanoramos“ rengėjams svarbus filmas – norvegų režisieriaus Eriko Poppe „Tūkstantį kartų labanakt“. Šis filmas sujngia dvi pagrindines „Scanoramos“ programas – „Naujienas iš Šiaurės“ ir „Kertant Europą“. Ta jungtis – aktorė Juliette Binoche, vaidinati ir norvego filme, ir savo kraštiečio parancūzų režisieriaus Olivier Assayaso filme „Zils Marijos debesys“.
Žiūrovus kviečia diskutuoti
Programoje „Kertant Europą“ žiūrovai išvys filmus tų režisierių, kurie formavo ir formuoja Europos kino veidą: Francois Ozonas, Jeano Lucas Godard'as, Alejandras Jodorowsky, Wimas Wendersas, broliai Dardenne'ai, Allainas Resnais, Dominikas Grafas, Kenas Loachas, Krzysztofas Zanussis, Lechas Majewskis ir daugelis kitų.
Įdomi su K.Zanussiu susijusi istorija – pernai „Scanoramoje“ jis parodė dar nebaigtą filmą „Svetimkūnis“ ir pasakojo žiūrovams, koks tas filmas bus. Dabar filmas jau baigtas, jo pasaulinė premjera įvyko Toronto kino festivalyje ir režisierius vėl atvyksta į „Scanoramą“ susitikti su žmonėmis, kurie matė dar nebaigto kurti jo filmo versiją. Taip „Scanorama“ įteisino formatą „Kuriamas filmas“.
„Scanoramos“ rengėjai nori, kad festivalis taptų nesibaigiančia diskusija apie tai, kas mums svarbu, ką giname, ką teigiame, dėl ko gyvename. Verybių tema ir diskusija šia tema sieja iš esmės visus filmus. J.L.Godard'as savo filme „Sudie, kalba“ klausia, kas atsitiko kalbai, jei žmonės nebegali susikalbėti. A.Resnais filme „Katino dienos“ atskleidžia žmonių santykių sudėtingumą ir t.t.
Naujas formatas – „Pokalbis su režisieriumi“
Per festivalį žiūrovų lauks ne tik gausybė naujų filmų, bet ir susitikimai su jų kūrėjais. Į „Scanoramą“ šiemet atvykta norvegų režisierius E.Poppe, danų kūrėjas N.Malmrosas, lenkai Grzegorzas Jaroszukas, L.Majewskis ir K.Zanussis, amerikiečių režisierius Frankas Pavichas, turintis lietuviško kraujo, ir kiti kino pasaulyje pripažinti kino kūrėjai bei aktoriai.
Tarp „Scanoramos“ viešnių – viena įdomiausių šiuolaikinių britų kino kūrėjų Joanna Hogg. Ji Lietuvoje pradės dar vieną naujovę - pokalbius su režieriumi – „Director's Talk“. Jis vyks lapkričio 13 -ąją. Susitikime su renginio dalyviais režisierė atvirai papasakos apie nuotykių kupiną savo kūrybinį kelią bei pasidalys patirtimi, kaip pradedantiesiems kūrėjams žengti pirmuosius žingsnius kino pasaulyje.
Dokumentiniame kine – neišgalvotos istorijos
„Scanoramos“ dokumentiniai filmai sutelkti į programą „Neišgalvotas gyvenimas“. Ji kasmet plečiasi, o šiais metais joje susiformavo dvi aiškios kryptys: filmai apie meną bei menininkus ir dokumetika, nagrinėjanti socialiai jautrias temas.
Išskirtinė figūra – vokiečių režisierius W.Wendersas. Jo iniciatyva su kitais garsiais režisieriais sukurtas filams „Kultūros katedros“, kuriame bandoma prakalbinti garsius pastatus. Kūrėjų nuomone, pastatas gali būti kur kas daugiau nei betono, stiklo ar mūro konstrukcija.
Šių metų „Scanoramoje“ kaip niekada daug portretų žmonių, kurie padarė įtaką menui ir jo supratimui. Vienas tokių – Kanuose apdovanotas W.Wenderso filmas „Žemės druska“, kuriame kuriamas garsaus brazilų fotomenininko Sebastiao Salgado portretas. W.Wendersas, sukrėstas kadaise pamatytos aklos moters nuotraukos, ėmė dokumentuoti gyvenimą menininko, kurio pagrindinės temos buvo žmonių žiaurumo apraiškos ir priežastys.
„Scanoramos“ žiūrovai turės progą susipažinti su Wolfgangu Beltracchi, vienu garsiausių visų laikų meno vertybių klastotojų, ir turbūt populiariausiu „Scanoramos“ režisieriumi Ingmaru Bergmanu.
Vienu svarbių savo filmų „Scanoramos“ rengėjai laiko ir kritikų išliaupsintą, Kanų kino festivalyje rodytą Sergejaus Loznicos filmą „Maidanas“. Režisierius statiška kamera užfiksavo nesenus Ukrainos įvykius ir taip sukūrė dar vieną portretą – šįkart tautos.
Italų režisieriaus Gianni Amelio filme „Laimingas, kad esu kitoks“ garbaus amžiaus sulaukę gėjai dalijasi patirtimi to, ką jiems teko išgyventi praėjusiame šimtmetyje, kai homoseksualūs asmenys buvo ne tik smerkiami visuomenės, bet ir bandomi išgydyti.
Keli lietuviški akcentai
„Scanoramos“ lietuviškoje programoje visada būna tik premjeros. Šiemet - ne išimtis. Žiūrovai pirmą kartą išvys naują Giedrės Žickytės dokumentinį filmą „Meistras ir Tatjana“, kuriantį lietuvių fotografo Vito Luckaus paveikslą, dokumentininko Audriaus Stonio darbą „Avinėlių vartai“, pasakojantį apie krikšto kilmę, ir debiutinį ilgametražį Julijos Zubavičienės darbą „Lida, Vanda, Liusia“, kuriame ji įsodino savo močiutes į automobilį ir išsiuntė į kelionę po Europą.
Klasikos programa atsigręš į praeitį, į 7-ojo-8-ojo dešimtmečio lietuvių kiną, ir primins I.Mero kūrybą, susijusią su kinu.
„Scanorama“ pasveikins ir režisierių Š.Bartą, sulaukusį pirmojo rimto jubiliejaus. Bus rodomas jo filmas „Trys dienos“, kuris ir išvedė režisierių į pasaulį.
Europos šalių kino forumas „Scanorama“ šiemet vyks lapkričio 6-23 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.
